Įmonės likvidavimas (verslo uždarymas) yra vienas iš dviejų juridinio asmens veiklos užbaigimo būdų (antrasis būdas yra reorganizavimas). Likvidavus juridinį asmenį pabaigiama jo veikla ir jo teisės niekam neperduodamos.
Šiame straipsnyje aptarsime įmonės likvidavimo procedūras, ypač atkreipiant dėmesį į pridėtinės vertės mokesčio (PVM) aspektus ir ankstyvojo perspėjimo sistemą (APS). Aptarsime, kaip įmonės sprendimas nutraukti veiklą, finansiniai sunkumai ar nemokumo rizika gali turėti įtakos jos PVM prievolėms.
Registrų centro (RC) duomenimis, nuo 2022 m. birželio kiekvieną mėnesį buvo inicijuota daugiau nei 2.300 juridinių asmenų likvidavimo procesų. Įmonės akcininkai, nusprendę likviduoti pelno nenešančią bendrovę, kuri neturi skolų nei valstybei, nei tiekėjams, nei darbuotojams, gali sulaukti nemalonaus siurprizo - žinios iš VMI, kad privalo tikslinti PVM atskaitą ir grąžinti solidžią sumą į biudžetą.
Paprastai likviduojamos tik tos įmonės, kurios neturi skolų, nes negalima likviduoti nemokių bendrovių (turinčių kreditorinių įsipareigojimų, kurių nebegali įvykdyti). Nemokiems juridiniams asmenims yra taikomos bankroto procedūros.
Juridinio Asmens Statuso Pasikeitimai
Nusprendus likviduoti juridinį asmenį sprendimą priima atitinkamą teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme nurodytas organas: individualioje įmonėje - jos savininkas, akcinėje bendrovėje ar uždarojoje akcinėje bendrovėje - visuotinis akcininkų susirinkimas, viešojoje įstaigoje ar asociacijoje - jos dalininkai (nariai).
Žemiau pateiktoje lentelėje apžvelgiami juridinio asmens formos įgijimo likviduojamo statuso ypatumai:
| Juridinio asmens forma | Paaiškinimai |
|---|---|
| Akcinė bendrovė | Įgyja likviduojamos bendrovės statusą nuo visuotinio akcininkų sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo dienos. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali nustatyti kitą datą, nuo kurios įsigalioja sprendimas dėl bendrovės likvidavimo, tačiau ši data negali būti ankstesnė nei sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo diena (Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnis). |
| Individuali įmonė | Įgyja likviduojamos individualios įmonės statusą nuo sprendimo likviduoti individualią įmonę priėmimo dienos (Individualių įmonių įstatymo 13 straipsnis). |
| Ūkinė bendrija | Įgyja likviduojamos bendrijos statusą nuo visų bendrijos tikrųjų narių bendru sutarimu priimto sprendimo likviduoti bendriją priėmimo dienos (Ūkinių bendrijų įstatymas 16 straipsnis). |
| Viešoji įstaiga | Įgyja likviduojamos viešosios įstaigos statusą nuo visuotinio dalininkų sprendimo likviduoti viešąją įstaigą priėmimo dienos (Viešųjų įstaigų įstatymo 27 straipsnis). |
Paskyrus likvidatorių (likvidatoriumi gali būti tik fizinis asmuo), likvidatorius apie likvidavimą praneša viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir praneša raštu visiems kreditoriams.
Likvidatorius, vykdydamas likvidavimo procedūrą sudaro ir VĮ Registrų centrui pateikia likvidavimo pradžios balansą.Likvidatorius nutraukia arba užbaigia vykdyti sudarytus sandorius, nutraukia sutartis su įmonės darbuotais ir su jais atsiskaito, taip pat atsiskaito su kreditoriais.Pirmiausia atsiskaito su tais kreditoriais, kuriems prievolių įvykdymas yra užtikrintas įmonės turto įkeitimu.Atsiskaičius su kreditoriais pateikiama veiklos pabaigos mokesčių deklaracija ir sumokami likę mokesčiai.
Likęs turtas padalinamas dalininkams, surašomas turto perdavimo aktas, gaunamas VMI pranešimas apie atsiskaitymą su biudžetu. Bendrovės dokumentai Vyriausiojo archyvaro prie Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduodami saugoti archyvui.
Kai užsienio juridinis asmuo priima sprendimą nutraukti Lietuvoje esančio savo filialo ar atstovybės veiklą, to filialo ar atstovybės vadovas ar asmuo, paskirtas vykdyti veiklos nutraukimo procedūrą, turi per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI pateikti:
- prašymą dėl JAR-PBA formos užpildymo ir pateikimo Registrų centrui (VMI prie LR FM viršininko, Muitinės departamento prie FM generalinio direktoriaus ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2004-06-30 įsakymas Nr. VA-124/1B-671/V-257, 5 priedas);
- užsienio juridinio asmens sprendimą (legalizuotą teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus tarptautinių sutarčių nustatytus atvejus) nutraukti užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės veiklą.
Likviduojama įmonė, vykdanti likvidavimo procedūrą, privalo atlikti tokius veiksmus: išsiregistruoti iš PVM mokėtojų registro, pateikiant VMI tinkamai užpildytą išregistravimo iš PVM mokėtojų registro prašymą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad likviduojama įmonė turi grąžinti į biudžetą perduodamo turto pirkimo PVM, kuris buvo įtrauktas į PVM atskaitą.
Pelno mokesčio klausimai:
Likviduojant įmonę (UAB, IĮ, MB), likęs jos turtas perduodamas jos dalyviui, t.y. akcininkui, savininkui, dalininkui. Likviduojamos įmonės turtą perduodant jos dalyviui, įmonė gali būti apmokestinta pelno mokesčiu.
6 proc. tarifas taikomas, jeigu likviduojamos įmonės vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR (išskyrus atvejus, nustatytus PMĮ 5 str. 3 dalyje), jei įmonė šių sąlygų neatitinka taikomas 16 proc.
Apmokestinamas ne visas įmonės dalyviui perduodamas turtas, bet tik turto vertės padidėjimo pajamos, t. y.
Pvz.: Įmonė X yra likviduojama. Jos turimo automobilio, kuris perduodamas dalyviui, įsigijimo kaina yra 35000 EUR. Iki įmonės X likvidavimo buvo priskaičiuota 25000 EUR automobilio nusidėvėjimo suma. Automobilio perdavimo dieną šio turto tikroji rinkos kaina sudarė 15000 EUR. Vadinasi, likviduojamos įmonės X turto vertės padidėjimo pajamos yra 5000 EUR (15000 EUR- (35000 EUR- 25000 EUR).
Kai likviduojamos įmonės dalyvis yra juridinis asmuo, perduodamas turtas apmokestinamas pelno mokesčiu. 6 proc. tarifas taikomas, jeigu akcininko įmonėje vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR (išskyrus atvejus, nustatytus PMĮ 5 str. 3 dalyje), jei įmonė šių sąlygų neatitinka taikomas 16 proc.
Kai likviduojamos įmonės dalyvis yra fizinis asmuo, perduodamas turtas apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. 15 proc. tarifas taikomas, jeigu gaunama turto vertės padidėjimo suma neviršija 120 VDU* (vidutinio darbo užmokesčio), o 20 proc.
Atkreipkite dėmesį, kad skaičiuojant ar pajamų suma neviršijo 120 VDU, yra vertinamos ne tik pajamos iš gauto turto vertės padidėjimo, bet sumuojamos visos kitos per metus gyventojo gautos pajamos, išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas (GPMĮ 11 str., 6 str. 1 d., 6 str. 12 d., 17 str. 1 d.
Apmokestinamas ne visas dalyvio gautas turtas, bet tik turto vertės padidėjimo pajamos, t. y. Pvz.: UAB X akcininkas turi UAB X akcijų, įsigytų už 5000 EUR. UAB X yra likviduojama, o jos turimas automobilis perduodamas akcininkui. Automobilio perdavimo dieną šio turto tikroji rinkos kaina sudarė 15000 EUR. Vadinasi, akcininko gauto turto vertės padidėjimo pajamos yra 10000 EUR (15000 EUR - 5000 EUR).
Kaip nutraukiamas atstovavimas elektroninėje deklaravimo sistemoje?
Teisės automatiškai nutraukiamos, mokesčių mokėtojo iš anksto neinformuojant, kai pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis nutrūksta juridinio asmens vadovo, jam prilyginto asmens ar apskaitą tvarkančio asmens įgaliojimai, kai juridinis asmuo išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro.
Kasos aparatų išregistravimas:
Likviduojama įmonė savo kasos aparatą turi išregistruoti kreipdamasi į kasos aparatą aptarnaujančią įmonę arba į bet kurią kasos aparatus aptarnaujančią įmonę. Kasos aparato modelį aptarnaujančių įmonių sąrašą galima rasti VMI svetainėje. Kasos aparato išregistravimą atlieka tik kasos aparatą(us) aptarnaujančios įmonės specialistai, Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemyje (i.EKA). Likviduojamos įmonės atsakingas asmuo i.EKA turi suteikti įgaliojimus tai įmonei kuri aptarnaus kasos aparatus.
Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi likviduojant įmonę:
- Mokesčių administravimo įstatymas
- Finansinės apskaitos įstatymas
- Pelno mokesčio įstatymas
- LR sveikatos draudimo įstatymas
- Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas
- LR vyriausybės 2003-11-12 nutarimas Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“
- LR vyriausybės 2000-09-06 nutarimas Nr. 1059 „Dėl mokesčių mokėtojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“
- LR vyriausybės 2002-06-13 nutarimas Nr. 1283 „Dėl atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
- VMI prie FM viršininko 2002-05-17 įsakymas Nr. 127 "Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių ir formų patvirtinimo"
- VMI prie FM viršininko 2004-03-01 įsakymas Nr. VA-29 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“
- VMI prie FM viršininko 2004-03-12 įsakymas Nr. VA-34 „Dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitos FR0564 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“
- VMI prie FM viršininko 2002-06-26 įsakymas Nr. 178 „Dėl įregistravimo į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro taisyklių“
- VMI prie FM viršininko, Muitinės departamento prie FM generalinio direktoriaus, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos direktoriaus 2004-06-30 įsakymas Nr. VA-124/1B-671/V-257 „Dėl pranešimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie siūlymą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir pranešimo apie juridinio asmens, užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais teikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui taisyklių patvirtinimo“
Ankstyvojo Perspėjimo Sistema (APS)
VMI prie FM sukurta finansinių sunkumų patiriančių verslo subjektų nustatymo informacinių technologijų priemonė, kuria nustatomi Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyviai.Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyviai bus informuoti per Mano VMI apie galimybę pasinaudoti Ankstyvojo perspėjimo sistema, užpildant anketą ir ją pateikiant VšĮ „Inovacijų agentūra“. VšĮ „Inovacijų agentūra“, įvertinusi pateiktus duomenis, teiks pagalbos priemones - konsultacijas.
Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyviais gali būti visi finansinius sunkumus patiriantys ūkio subjektai, išskyrus:
- draudimo įmones ar perdraudimo įmones, kaip apibrėžta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) 13 straipsnio 1 ir 4 punktuose;
- kredito įstaigas, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 4 straipsnio 1 punkte;
- investicines įmones ar kolektyvinio investavimo subjektus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose;
- pagrindines sandorio šalis, kaip apibrėžta 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 2 straipsnio 1 punkte;
- centrinius vertybinių popierių depozitoriumus, kaip apibrėžta 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012, 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte;
- kitas finansų įstaigas ir subjektus, išvardytus 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje;
- viešojo sektoriaus institucijas pagal nacionalinę teisę;
- fizinius asmenis, kurie nėra verslininkai.
Nustatant Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyvius, yra vertinami visi juridiniai asmenys, išskyrus tuos, kurie negali būti Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyviais bei tuos, kurių teisinis statusas yra bankrutuojantis, bankrutavęs, restruktūrizuojamas, likviduojamas, inicijuojamas likvidavimas, likviduojamas dėl bankroto; kurie teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė pridėtinės vertės, pajamų (pelno) mokesčių deklaracijų ir finansinės atskaitomybės dokumentų; akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, žemės ūkio bendroves ir viešąsias įstaigas, kuriose Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyvių nustatymo metu nebuvo įdarbintų darbuotojų; mokesčių mokėtojus, kurie nėra registruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais.
Subjekto nemokumo rizika yra nustatoma statistiniais metodais, naudojantis mokesčių mokėtojų teikiamais duomenimis - pridėtinės vertės mokesčio deklaracijomis, i.SAF duomenimis, finansinės atsiskaitomybės duomenimis ir kitais Valstybinės mokesčių inspekcijos turimais (toliau - VMI) bei iš trečiųjų šalių gaunamais duomenimis. Statistiniai nemokumo rizikos įverčiai nustatomi, remiantis metiniais, ketvirtiniais ir mėnesio duomenimis (metiniai - pvz., pelnas (nuostolis) prieš mokesčius, mėnesiniai - pvz., pardavimai iš PVM deklaracijos, ketvirtiniai - pvz., vadovo pokytis (įmonės direktoriaus pasikeitimas) bei išvestiniais duomenimis (koeficientais) (pvz., Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai). Duomenų aibę sudaro paskutinių 48 mėnesių duomenys.
Ūkio subjektai, kurie nėra nustatyti kaip Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyviai ir nėra gavę VMI prie FM pranešimų apie galimybę pasinaudoti Ankstyvojo perspėjimo sistema, bet jiems gali būti taikoma Direktyva 2019/1023, turi teisę tiesiogiai kreiptis į VšĮ „Inovacijų agentūra“ ir pasinaudoti Ankstyvojo perspėjimo sistema. Ar tiesiogiai besikreipiantis asmuo gali naudotis APS, galės nustatyti pati VšĮ „Inovacijų agentūra“.
Teisės aktai, reglamentuojantys Ankstyvojo perspejimo sistemą:
- Ankstyvojo perspėjimo sistemą reglamentuoja 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva).
- Ankstyvojo perspėjimo sistemos įgyvendinimą Lietuvoje nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ 51 punktas, Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyvių nustatymo ir informavimo aprašas, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2021-07-14 įsakymu Nr. VA-45 „Dėl Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyvių nustatymo ir informavimo aprašo patvirtinimo“.

Ankstyvojo perspėjimo sistemos schema
tags: #imones #likvidavimas #pvm #laikomas #turto #pardavimu