Įmonės intelektinės nuosavybės rizikos ir jų valdymas

Intelektinė nuosavybė yra teisių, kurios įgyjamos į intelektinės veiklos rezultatus ir su jais susijusius objektus, visuma. Intelektinė nuosavybė apima teises į išradimus, prekių ženklus, autorių teises, komercines paslaptis, dizaino apsaugą, interneto svetainių domenų vardus, duomenų bazių apsaugą geografines nuorodas ir kt. Intelektinės nuosavybės teisės apsaugo Jūsų kūrybą ir investicijas ir sudaro galimybes gauti naudą iš to, ką sukuriate. Apsaugota intelektinė nuosavybė - tai atsakingo verslo požymis.

Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai neabejotinai kelia pavojų smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sėkmei. Įmonės, kurių intelektinės nuosavybės teisės buvo pažeistos, 34 proc. patiria apyvartos sumažėjimą. Todėl intelektinę nuosavybę kuriančios ar su ja dirbančios SVV turėtų nepasikliauti sėkme, o imtis šios nuosavybės apsaugos.

Verslas, kurio intelektinė nuosavybė apsaugota, turi įrankius kontroliuoti, kad nebūtų naudojamasi jų vardu ir reputacija, o vartotojai nebūtų klaidinami dėl prekių ar paslaugų kilmės bei kokybės. Verslas, kurio intelektinė nuosavybė apsaugota gali lengviau pritraukti investuotojus. Intelektinės nuosavybės apsauga - svarbus žingsnis verslo saugumui.

Kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę?

Savo intelektinę nuosavybę galite apsaugoti įvairiomis priemonėmis. Įmonės intelektinę nuosavybę gali padėti nustatyti intelektinės nuosavybės auditas (IP Scan), apimantis prekių ženklus, gaminių dizainą, išradimus, autorių teises, komercines paslaptis, sutartis ir kitus konkrečiam verslui aktualius intelektinės nuosavybės apsaugos objektus. Šiuo metu IP Scan paslauga finansuojama ES fondo lėšomis.

Apsaugoti savo intelektinį turtą nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vos pradėjus verslą, labai svarbu domėtis intelektinės nuosavybės apsauga, kad nepažeistumėte kitų asmenų teisių, laiku ir tinkamai pasirūpintumėte savo intelektinės veiklos rezultatų apsauga. Taip galėsite išvengti finansinių nuostolių ar teisinių rūpesčių ateityje.

Patyrę patentiniai patikėtiniai ar kiti intelektinės nuosavybės srityje specializaciją turintys teisininkai gali pasirūpinti visu administraciniu intelektinės nuosavybės objektų registravimo procesu. Patikėdami šį darbą specialistams, sutaupysite laiko ir išvengsite klaidų, kurias daro savarankiškai šį procesą atliekantys verslininkai. Patyręs specialistas įvertins Jūsų poreikius ir suteiks informaciją, ką dar be registracijų svarbu atlikti, kad turėtumėte apsaugotą ir veiksmingą intelektinį turtą.

Sutartiniai susitarimai ir intelektinė nuosavybė

Sutartyje reikėtų apsibrėžti ką laikysime intelektine nuosavybe sutarties apimtyje. Svarbu tai padaryti aiškiai, kad sutarties šalys vienodai suprastų, kas laikytina intelektine nuosavybe ir bus saugoma. Tais atvejais, kai sutartimi suteikiama teisė šaliai naudotis kitos šalies intelektine nuosavybe, turėtų būti aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kokiomis intelektinės nuosavybės teisėmis suteikiama teisė naudotis, kokia suteikiamų teisių apimtis, teritorija, kurioje leidžiama šiomis teisėmis naudotis, ir terminas, kuriam suteikiamos sutartyje nurodytos teisės.

Sutartyje turėtų būti aiškus draudimas šaliai savo vardu registruoti kitai šaliai priklausančias intelektinės nuosavybės teises, susijusias su prekėmis (prekių ženklai, patentai, dizainas), neapsiribojant tik draudimu šaliai registruoti kitos šalies vardu jau registruotas intelektinės nuosavybės teises. Svarbu nepamiršti, jog šiandien prekybai ir reklamai dažnai pasitelkiami ir internetiniai tinklalapiai, socialinių tinklų paskyros, kurių pavadinimai dažnai būna susiję su registruotais ar neregistruotais, bet šalies naudojamais prekių ženklais, įmonės pavadinimu, šūkiais.

Svarbu ir aiškus draudimas, kad be šalies sutikimo prekės nebūtų reklamuojamos ar parduodamos pakeitus prekės pakuotę, pašalinus ar pakeitus prekių ženklus, nes tokie veiksmai gali ne tik pakenkti jos reputacijai, susilpninti prekių ženklų žinomumą ar suklaidinti vartotojus, bet nenaudojant prekių ženklo tokio, koks jis buvo įregistruotas, galima sulaukti ir reikalavimo pripažinti prekių ženklą negaliojančiu dėl nenaudojimo. Pavyzdžiui, Lietuvoje registruoto prekių ženklo kaip ir Europos Sąjungos prekių ženklo registracija gali būti panaikinta jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo naudotas prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti.

Kitoje valstybėje veikiantis partneris turi didesnes galimybes pastebėti intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus, o kuo anksčiau pažeidimas pastebimas ir imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė sėkmingai apsiginti ir nepatirti didelių nuostolių. Svarbu sutartyje numatyti atsakomybę ne tik už vėlavimą atsiskaityti ar pristatyti prekes, bet ir už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus. Dabartiniai ESG standartai skatina į sutartis įtraukti ir sąlygas dėl trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teisių nepažeidimo bei jūsų intelektinės nuosavybės objektų naudojimo tik veiklai, suderintai su ESG standartais, pvz.

Įsigyjant prekes iš užsienio subjektų reikėtų pasidomėti ar jos nepažeidžia kitų asmenų intelektinės nuosavybės teisių, t.y. ar jų pardavėjas/tiekėjas yra prekių ženklų, dizaino, autorių teisių, patentų savininkas, o, jei jis nėra savininkas, ar jis turi teisinį pagrindą naudoti kitiems asmenims priklausančią intelektinę nuosavybę, ar jam suteiktos teisės nėra pasibaigusios, ar dėl jų nevyksta teisminių ginčų. Tai svarbu, kadangi pretenzijos dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo pirmiausia bus reiškiamos prekes parduodančiam asmeniui, o ne jas pagaminusiam, ar jas jums pardavusiam asmeniui.

Asmuo, kuriuo intelektinės nuosavybės teisės yra pažeidžiamos, gali reikalauti ne tik nutraukti pažeidimą, išimti iš apyvartos prekes, bet ir reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dėl jo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo.

Intelektinė nuosavybė ir darbuotojai

Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurie nacionaliniai intelektinės nuosavybės įstatymai numato intelektinės nuosavybės priklausymo faktą darbdaviui - pavyzdžiui, tai, kad kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį, tačiau turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Pabrėžtina, kad darbdaviui suteikiama garantija, jog jam 5 metų laikotarpiui priklausys turtinės teisės tik tuo atveju, kai yra šių sąlygų visetas: 1) darbuotoją ir darbdavį sieja darbo teisiniai santykiai; 2) darbuotojo kūriniai sukurti atliekant darbo funkciją. Išimtis taikoma tik kompiuterių programoms - pastarosios įstatymo pagrindu pereina darbdaviui visam laikui, jeigu nėra susitarta kitaip.

Norint būti užtikrintam dėl intelektinės nuosavybės teisių priklausymo darbdaviui, reikia imtis tam tikrų veiksmų. Pirma, darbdavys turėtų rengiant darbo sutartį aptarti nuostatas, susijusias su intelektinės nuosavybės apsauga. Darbo sutartyje neįtvirtinus sąlygų dėl intelektinės nuosavybės teisių, atsiranda rizika, jog darbdaviui intelektinės nuosavybės teisės, sukurtos darbuotojo, visą laiką nepriklausys.

Norint visiškos teisinės apsaugos ir galimybės disponuoti darbuotojo sukurtais intelektinės veiklos rezultatais, patartina aiškiai - tiek terminų (pavyzdžiui, kad turtinės teisės pereina neterminuotai), tiek intelektinės nuosavybės objektų kontekste (pavyzdžiui, autorinių kūrinių, prekių ženklų, išradimų suteikiamos turtinės teisės), tiek teritorijos reglamentuoti teisių į intelektinės veiklos rezultatus perdavimą darbdaviui. Akcentuotina, kad tinkamai reglamentavus net ir nutrūkus darbo teisiniams santykiams, darbdaviui perduotos turtinės intelektinės nuosavybės teisės priklausys darbdaviui.

Nemažiau svarbu susitarti dėl komercinių paslapčių, know-how ar kitos konfidencialios informacijos apsaugos. Darbdavys darbo sutartyje ar papildomuose susitarimuose turėtų aptarti tokios informacijos teisinę apsaugą ir supažindinti darbuotojus su pareiga saugoti ją net ir pasibaigus darbo teisiniams santykiams. Tik sutartyse įtvirtinus intelektinės nuosavybės priklausymą darbdaviui, darbdavys bus užtikrintas, kad nėra pažeidžiamos darbuotojų intelektinės nuosavybės teisės ir kartu nėra grėsmės dėl galimų teisinių ginčų naudojantis darbuotojo sukurtais intelektinės veiklos rezultatais ir iš jų kylančiomis turtinėmis teisėmis.

Rizikos IT sektoriuje

Lietuvoje sparčiai auga investicijos į IT įmones. Investuotojai dažnai neturi specifinių techninių, teisinių žinių, todėl iki galo neįvertinę rizikos, investuoja į IT įmonę. Pasitaiko atvejų, kai IT įmonės dėl nežinojimo ar ignoravimo sutarties pagrindu įgytą intelektinę nuosavybę naudoja didesne apimtimi nei suteiktos teisės, dėl ko intelektinės nuosavybės teisių turėtojams pareiškus pretenzijas, įmonė gali patirti daug nuostolių.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad dažniausiai įsigyjami startuoliai, kurių steigėjai, idėjos autoriai, būna įnešę į įmonės veiklą savo intelektinę nuosavybę. Įmonė naudoja tokią intelektinę nuosavybę intuityviu abipusiu sutarimu, neturint tam teisinio pagrindo. Tokiu atveju, kilus ginčui su investuotojais, intelektinės nuosavybės savininkai gali priimti įmonei žalingus sprendimus ir apriboti įmonės naudojimąsi intelektine nuosavybe, kuri esmingai svarbi įmonės veiklai.

Programinės įrangos autorių teisės

Siekiant išsiaiškinti, ar autorių teisės į programinę įrangą priklauso įmonei, visų pirma, reikia išskirti jų įsigijimo būdus. Kai teisės į kompiuterių programą įgytos pagal teisių perdavimo arba licencinę sutartį, pirmiausia svarbu patikrinti, ar yra sudaryta įstatymo reikalaujamos formos sutartis. Autorinė sutartis turi būti rašytinės formos. Taip pat ne mažiau svarbu patikrinti, ar sutarties sąlygos atitinka faktinę kompiuterių programos naudojimo apimtį.

Autorių teisių įstatyme įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kokios sąlygos privalo būti įtvirtintos autorinėje sutartyje. Išvardintos sąlygos: konkrečios perduodamos teisės; teisių panaudojimo būdai; licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija); teritorija, kurioje galioja teisių perdavimas ar licencija; teisių perdavimo ar licencijos galiojimo terminas.

Investuotojai, išanalizavę sutarties sąlygas, turėtų įsitikinti, kad įmonės veikla, susijusi su tokios programinės įrangos naudojimu, neviršija sutartimi suteiktų teisių apimties. Jei teisės į kompiuterių programą yra įgytos autorinės sutarties pagrindu, taip pat vertėtų patikrinti, ar kompiuterių programa yra registruota registre ir kieno vardu registruota. Lietuvoje tokią registraciją vykdo Asociacija „INFOBALT“.

Jei programinė įranga sukurta įmonės darbuotojo, svarbu įvertinti darbo sutartis ar papildomus susitarimus dėl autorių teisių perdavimo, sudarytus su darbuotojais, kuriančiais įmonės, į kurią investuojama, programinę įrangą. Autorių teisių įstatyme nurodyta, kad turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Atsižvelgiant į dabartinį reglamentavimą, rekomenduojama patikrinti, kokia pareigybė ir kokios darbo funkcijos yra nurodytos darbo sutartyje ar papildomame susitarime. Vadovaujantis teismų praktika, susijusia su šiuo klausimu, pareigybės - programuotojas ir darbo funkcijų - kompiuterių programų kūrimas, adaptavimas, nurodymas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad autorių turtinės teisės į kompiuterių programą priklauso darbdaviui. Taip pat ne mažiau svarbu įvertinti, kaip darbo sutartyje aptartas atlyginimo už autorių teisių perdavimą klausimas.

Vien tik užtikrinimo, kad autorių teisės į programinę įrangą priklauso įmonei nepakanka, kad būtų sumažinta investuotojų rizika, susijusi su programinės įrangos tinkamos apsaugos aspektu.

Išeities kodo deponavimas

Įmonė sandorio metu dažniausiai neatskleidžia savo pagrindinėje veikloje naudojamos kompiuterių programos išeities kodo, nes bijomasi investuotojo nesąžiningų veiksmų - neteisėto Išeities kodo nukopijavimo ir panaudojimo. Tačiau iš kitos pusės, investuotojas, nevaldydamas esminės informacijos, kilus nenumatytoms situacijoms (ginčai su įmonės akcininkais, įmonės bankrotas, vadovo nušalinimas nuo pareigų ir kt.) lieka neapsaugotas, o atsakingi įmonės asmenys, valdantys Išeities kodą, gali jį sugadinti arba nuslėpti.

Tokiu būdu būtų paralyžiuota įmonės veikla, nes Išeities kodas, kaip taisyklė, nėra statiškas reiškinys, jį reikia nuolat adaptuoti, tobulinti. Ilgainiui sustabdžius įmonės veiklą įmonė, o kartu ir investuotojai, gali patirti žalos ir nebeatgauti savo investicijų. Sandorio šalims susitarus dėl Išeities kodo deponavimo, sudaroma trišalė sutartis tarp investuotojo, startuolio savininko ir trečiosios šalies - depozito agento.

Depozito agentas, paprastai IT paslaugas teikianti įmonė, įsipareigoja priimti Išeities kodą, jį saugoti, tikrinti, priimti atnaujinimus. Įvykus sutartyje įtvirtintoms Išeities kodo atskleidimo aplinkybėms, pvz. įmonės bankrotas, vadovo nušalinimas ir kt., deponavimo agentas privalo atskleisti Išeities kodą investuotojui, kuris sutartyje nurodytomis sąlygomis galės naudoti jam atskleistą Išeities kodą. Tokiu būdu bus apsaugoti investuotojų interesai ir tam tikrais atvejais užtikrintas įmonės veiklos tęstinumas.

Sutartyje taip pat turėtų būti įtvirtintas Išeities kodo savininko įsipareigojimas nuolat teikti depozito agentui visas Išeities kodo atnaujintas versijas, nes kompiuterių programos yra nuolat keičiamos, adaptuojamos. Vien tik pirminio Išeities kodo atskleidimas nepateisintų deponavimo tikslo, nes jis būtų pasenęs, o jo efektyviam veikimui užtikrinti reikėtų investuoti ne tik nemažai finansinių bet ir personalo išteklių.

Deponavimo sutartyje taip pat svarbu įtvirtinti, kokias teises ir kokia apimtimi investuotojas galės naudotis atskleistu Išeities kodu, ar turės teisę ji modifikuoti, ar turės teisę perleisti Išeities kodą, ar galės jį nepriklausomai vystyti.

Stambūs investiciniai sandoriai IT srityje neapsieina be Išeities kodų deponavimo. Lietuvoje taip pat yra galimybė deponuoti Išeities kodą. Šias paslaugas Lietuvoje teikia net keli IT paslaugų teikėjai. Nors kai kurie paslaugų teikėjai garantuoja bankinio lygio apsaugą, tačiau Išeities kodų deponavimo paslaugos Lietuvoje nėra tiesiogiai reglamentuotos.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas rizikas, investuotojai prieš įsigydami IT startuolį, turėtų vengti aklo investavimo į iš pirmo žvilgsnio sėkmingai veikiančią įmonę, prieš tai neįsitikinę, kad autorių teisės į pagrindinę veikloje naudojamą kompiuterių programą priklauso įmonei.

Patarimas: Prieš investuojant į IT įmonę, rekomenduojama atlikti išsamų intelektinės nuosavybės auditą ir įvertinti visas susijusias rizikas.

Intelektinės nuosavybės draudimas

Intelektinės nuosavybės draudimas tai puikus būdas apsaugoti savo įmonę nuo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo. Šis draudimas padengia teisinės kovos dėl intelektualinės nuosavybės pažeidimo išlaidas. Patentai, prekių ženklai, autorių teisės bei komercinės paslaptys - intelektinė nuosavybė yra pagrindinė varomoji jėga bendrovių vertinimuose bei verslo sandoriuose.

Kadangi visiškai unikalus įmonės produktas dažnai matomas kaip verslo sėkmės paslaptis, jo apsaugojimas gali brangiai kainuoti vien dėl bylinėjimosi išlaidų. Jei kita įmonė gamina panašų produktą, ji jus gali paduoti į teismą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo. Intelektinės nuosavybės draudimas padengs visas teisinės kovos išlaidas ir padės apginti jūsų gaminį.

Šiuolaikiniame pasaulyje sukurti unikalų produktą yra nepaprastai sunku. Jei esate įsitikinę savo intelektinės nuosavybės unikalumu, labai tikėtina, kad kitos įmonės vis tiek gamins ar naudos jūsų produktą be leidimo. Jei jūsų produktas labai panašus į kitų konkurentų produkciją, jums gali tekti nemažai kovoti dėl intelektinės nuosavybės teisių teisme. Net teisinė pergalė dėl teisių pažeidimo gali pakenkti jūsų įmonei dėl didelių bylinėjimosi išlaidų. Intelektinės nuosavybės draudimas padengs šias teisinės gynybos išlaidas.

Jūsų įmonei pralaimėjus bylą, be šio draudimo patirti nuostoliai gali labai pakenkti ar net sužlugdyti įmonę. Jei konkurentas iškelia ieškinį dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ir teismas jus pripažįsta kaltu, konkurentui turi atitekti prarastas pelnas. Be intelektinės nuosavybės draudimo tokių nuostolių įmonė gali ir neišgyventi.

Nauja įmonė, siekianti sukurti naują, unikalų produktą dažnai pažeidžia intelektinės nuosavybės teises visai to net nežinodama. Intelektinės nuosavybės draudimas padengia patentus, prekių ženklus, autorių teises, konkrečias rinkodaros idėjas ir net reklamas. Jis taip pat apsaugo sutartis, susijusias su intelektine nuosavybe, verslo tęstinumu bei gaminio atšaukimo išlaidas.

Reikalavimo aprėpties draudimas apmoka teisinio puolimo išlaidas, kai siekiama pateikti ieškinį konkurentui bei apsaugoti savo intelektualinę nuosavybę.

Klastotės

ES intelektinės nuosavybės tarnybos duomenimis, klastotojai padirbinėja visų rūšių prekes, dažniausiai - elektrinius įrenginius ir elektroniką (30 proc. konfiskavimo atvejų), drabužius (18 proc.), parfumeriją bei kosmetiką ir žaislus ar žaidimus (po 10 proc.). Kinija yra bene svarbiausias klastočių šaltinis, iš jos konfiskuojama 85 proc. internetu parduodamų prekių ir 51 proc. visų klastočių.

Pagal sulaikymo atvejus dažniausiai yra sulaikoma avalynė, drabužiai, rankinės, o pagal sulaikytų prekių kiekį - maisto produktai (saldainiai), žaislai bei automobilių detalės. Suklastotas prekes į Lietuvą bandoma gabenti oro, jūrų, žemės transportu, tačiau internetinės prekybos populiarumas lemia tai, kad didžiuliai jų kiekiai atkeliauja būtent paštu.

Svarbu: Būkite budrūs pirkdami prekes internetu, ypač iš nepatikimų šaltinių. Rinkitės tik originalius produktus, kad apsaugotumėte savo sveikatą ir verslą.

Valstybinis patentų biuras, siekdamas didinti suvokimą apie intelektinės nuosavybės apsaugą, jau ne vienerius metus vykdo kampaniją #RinkisKasTikra. Ja norima atkreipti visuomenės dėmesį į klastočių daromą žalą sveikatai, gamtai, verslui bei ekonomikai, skatinti gyventojus nepirkti padirbinių ir rinktis vietinius kūrėjus.

Teisinė pagalba

Siekiant užtikrinti kokybišką bene brangiausio - intelektinio - turto apsaugą būtina patyrusių teisės patarėjų pagalba. Licencijuojant, kuriant naujus produktus, prekių ženklus, dizainus ir kitose srityse atliekame kruopščią rinkos ir teisinio reguliavimo analizę ir, atsižvelgę į analizės rezultatus, siūlome klientui labiausiai tinkantį sprendimą.

Atstovaujame derybose bei ginčuose dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų. Jei pastebėjote, kad kas nors prekiauja jūsų prekių ženklu paženklintais produktais be jūsų leidimo, jeigu kas nors užregistravo panašų į jūsų arba identišką prekių ženklą, jeigu buvo atskleistos jūsų komercinės paslaptys, jeigu sužinojote, kad kažkas apgaulingai užregistravo domeno vardą ir (ar) kitaip buvo pažeistos jūsų IN teisės, mūsų ekspertų komanda gali padėti laimėti ginčą.

Atstovaujame klientams visų instancijų teismuose sprendžiant IN ginčus, taip pat nacionalinėse ir tarptautinėse institucijose sprendžiant registruotų IN teisių galiojimo klausimus. Pasitelkdami tarptautinius partnerius, savo klientų teises galime įgyvendinti ir ginti viso pasaulio jurisdikcijose (Europos Sąjungoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir t.

Statistika

Žemiau esančioje lentelėje pateikiama statistika apie dažniausiai konfiskuojamas klastotes Europos Sąjungoje:

tags: #imones #intelektine #nuosavybe #rizika