Lietuva, kaip ir kitos Centrinės ir Rytų Europos šalys, po nepriklausomybės atgavimo susidūrė su būsto sektoriaus modernizavimo iššūkiais. Vienas iš svarbiausių žingsnių šioje srityje buvo masinė privatizacija, leidusi gyventojams tapti savo būsto savininkais. Tačiau tai tik dalis kelio, nes didelė dalis daugiabučių namų yra pasenę ir reikalauja renovacijos. Šiame kontekste, Europos Sąjungos (ES) parama tampa itin svarbi, suteikiant galimybę įgyvendinti būtinus atnaujinimo projektus.
Šiame straipsnyje aptariama, kaip ES lėšos yra naudojamos daugiabučių namų renovacijai Lietuvoje, kokie iššūkiai kyla įgyvendinant šiuos projektus ir kokios galimos ateities perspektyvos.
Privatizacija ir Daugiabučių Namų Savivalda
Tik atgavus nepriklausomybę, 1992 m. tautos valia priimtos Konstitucijos dėka, buvo įtvirtintas vienas pamatinių demokratinės visuomenės garantų - privačios nuosavybės neliečiamumo principas (LR Konstitucijos 23 str.). Siekiant atstatyti sovietinės sistemos sukurtą neteisingumą nuosavybės srityje, naujai atkurtos Lietuvos politikai pasirinko masinės privatizacijos kelią, paremtą investicinių (arba privartizavimo) čekių sistema.
Iš visos Centrinės ir Rytų Europos Lietuva buvo ta valstybė, kurioje privatizavimo laikotarpiu (1990/01 - 1994/95 m.) sudaryta galimybe privatizuoti valstybei priklausantį gyvenamąjį būstą pasinaudojo didžiausias procentas žmonių. Per privatizavimo laikotarpį valstybės valdomo būsto dalis sumažėjo daugiausiai - nuo 51 iki 13 proc.
Visus šiuos klausimus su laiku teko atsakyti. 1995 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio pagrindu atsirado daugiabučių namų bendrija, kaip daugiabučių namų valdymo būdas. Buvo numatyta, kad bendrija yra juridinis asmuo, kurio nariai, daugiabučių namų savininkai, sprendimus priima kolegialiai, o bendrijos veiklai vadovauja visuomeniniais pagrindais (iki 2012 m) dirbanti valdyba arba valdytojas (dabar - bendrijos pirmininkas).
2000 m. priėmus naują Civilinį kodeksą, buvo įtvirtinta, kad sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priima šių objektų savininkai, t. y. ne valstybė, ne savivaldybės ar jų administraciniai organai, bet patalpų savininkai. Tai leido formuotis ir tvirtėti daugiabučių namų savivaldai.
Daugiabučių Namų Renovacija ir ES Parama
Viena iš didžiausių senos statybos daugiabučių namų problemų yra šilumos energijos sąnaudos. Kaip teigia Aplinkos ministerija, šilumos energijos suvartojimas senos statybos daugiabučiuose namuose 2 kartus didesnis nei Skandinavijos šalyse ir 1,75 karto didesnis, lyginant su naujais Lietuvoje statomais daugiabučiais.
Todėl būtina skatinti mažosios renovacijos programą, numatant galimybę kompensuoti ne 15 (kaip yra dabar vystant didelį renovacijos projektą), bet iki 50 proc. investicijų, kompensavimo procentą siejant su projekte dalyvaujančių savininkų socialiniu statusu.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) duomenys patvirtina - atnaujinti daugiabučiai, į kuriuos investuota milijonai litų, itin nevienodai taupo gyventojų būsto šildymo išlaidas. Sėkmingiausiai atnaujintų būstų gyventojai gali džiaugtis, kad įgyvendinus projektą realiai jų būsto šildymo išlaidos sumažėjo 60 procentų. Bet ne visi projektai tokie sėkmingi, daugybėje namų po renovavimo pavyksta sutaupyti vos 30-40 proc. energijos.
Analogiškai ištyrus geriausiai šilumą taupančius renovuotus namus, jų analizė parodytų, kuriuos tinkamiausius sprendinius reikėtų taikyti plačiau - gyventojams būtų galima pasiūlyti tokius namų renovavimo būdus ir jų sprendinius, kad žmonės po investicijų gautų didžiausią naudą.
Tačiau iki šiol Lietuvoje neįteisinta ir neatliekama renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais. Aplinkos viceministras mano, kad renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais būtų netikslinga.
Mokslininko nuomone, dabar nepakanka naudojamo rodiklio, kai skaičiuojamos šilumos energijos sąnaudos prieš ir po renovacijos (kiek šilumos energijos sunaudojama vienam kvadratiniam metrui šildomo ploto). Č.Ignatavičius yra apskaičiavęs, kad 55 proc. statybos defektų atsiranda dėl netinkamai atliktų darbų, 18 proc. - dėl netinkamo projektavimo ir 11 proc.
VGTU docento Gintaro Šiupšinsko nuomone, žmonės neskuba renovuoti savo daugiabučių ir dėl baimės būti skolingiems bankams, ir dėl nepasitikėjimo statybos bendrovių atliekamų darbų kokybe. Vis dėlto iniciatyvą turi rodyti valdžios atstovai. Už renovaciją atsako Aplinkos ministerija. O kodėl ji į tai formaliai žiūri? Todėl ir išeina, kad renovacija Lietuvoje yra kaip keiksmažodis. Kodėl ministerija negali inicijuoti modernizuotų namų tyrimo, nesuprantu.
2011 metais jai buvo skirta 17,9 mln. litų valstybės biudžeto ir 7,054 mln. Iš viso pagal šią programą Lietuvoje atnaujinti 442 daugiabučiai namai. Vidutinė investicija į 5 aukštų daugiabutį namą siekia 1,2 mln.
Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis 2009 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 37 267 daugiabučiai (3 ir daugiau butų) namai, iš jų apie 35 tūkst.
Teisiniai Aspektai ir Reglamentavimas
No. Valid from 26-set-2004Enacted by:Lietuvos Respublikos Vyriausybė Draft amendments:NoneEx post assessment:NonePublished:, 25-set-2004, No. 143-5232Eurovoc terminology: energy consumptionimprovement of housingthermal insulationmulti-storey dwellingrules of procedurebuildingheatingair conditioningenergy savingmodernisation aidliving conditions2846 construction and town planning2821 social framework6606 energy policy0431 politics and public safety6831 building and public worksConnection to EU law:Direktyva Nr. 1993/76, Celex Nr. Direktyva Nr. 2002/91, Celex Nr.
Korupcijos Rizika ir Skaidrumo Užtikrinimas
Paaiškėjus, kad 200 mln. Šimtus milijonų Europos Sąjungos paramos gaunančios bendrovės Lietuvos geležinkeliai vadovai dalį lėšų nusprendė atseikėti ir savo giminaičiams. Įmonės generalinio direktoriaus Jono Biržiškio žento Rolando Ragaišio vadovaujama JK grupė sugebėjo gauti užsakymą už 200 mln. litų.
ES institucijos neketina pro pirštus žiūrėti į struktūrinių fondų lėšų skirstymą pagal giminystės ryšius ir jau sustabdė Lietuvos geležinkelių skelbtų konkursų finansavimą. Ne pirmą kartą į skandalus įsiveliantis Lietuvos geležinkelių vadovas J.Biržiškis sako, kad buvo laikytasi Viešųjų pirkimų įstatymo, tačiau pripažįsta žinojęs, kad geležinkelio atkarpų remonto konkurse dalyvavo jo žentas.
Laimėjusi konkursą JK grupė įsipareigojo atlikti jungiamųjų geležinkelio linijų Vilnius-Stasylos-valstybės siena ir Kužiai-Mažeikiai-Bugeniai infrastruktūros atkūrimo ir modernizavimo darbus. Didžioji dalis lėšų sandoriui finansuoti skirta iš Europos regioninės plėtros fondo.
Specialistų nuomone, toks būdas nepažeidžia įstatymų, tačiau įmonei leidžia išvengti net kelių ES pinigus administruojančių institucijų priežiūros. Konsorciumas ETRC II dėl konkurso rezultatų iš karto kreipėsi į teismą ir į ES Bendrosios rinkos ir paslaugų generalinį direktoratą. Tačiau ES institucijos, paaiškėjus skandalingiems faktams, neketina nutraukti tyrimo. Jos sustabdė AB Lietuvos geležinkeliai skelbtų konkursų finansavimą bei pagrasino pradėti bylą prieš Lietuvą.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) tikrina AB Lietuvos geležinkeliai projekto - IX geležinkelių transporto koridoriaus tiltų renovacijos - vykdymą. Jei nebūtų paaiškėjęs klastojimas, Kauno tiltai už neatliktus darbus būtų gavę kone 100 tūkst. litų.
Iššūkiai ir Galimi Sprendimai
2019 m. pabaigoje buvo registruotas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kuriuo užsimota įgyvendinti daugiabučių namų valdymo reformą. susilaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Tačiau vos projektui pasirodžius Seimo tinklalapyje, kilo tikra audra. Sukilo tiek daugiabučių namų bendrijas vienijančios asociacijos, tiek ir daugiabučių administratoriai, paprastai atsidurdavę skirtingose barikadų pusėse.
Ne paslaptis, kad bendrijas, kaip daugiabučių namų administravimo formą, labiau yra linkusios rinktis tie daugiabučiai namai, kurių savininkų didesnę dalį sudaro socialiai remtini asmenys, pensininkai, daugiavaikės ir mažas pajamas gaunančios šeimos. Dauguma pirmininkų dirba iš idėjos arba už minimalų atlyginimą - kai privatūs administratoriai siekia gauti maksimalų pelną.
Patirtis rodo, kad perėjimas nuo bendrijos prie išorinio administratoriaus, kaip daugiabučio namo valdymo būdo, yra lydimas padidėjusių administravimo kaštų. Jei kaštai augs - ne visi savininkai, o ypač senjorai, galės susimokėti už paslaugas.
Šios aplinkybės nebuvo iki galo įvertintos pirminės privatizacijos etape. Pirmiausia svarbu nesiaurinti piliečių teisės į savivaldą ir nepažeisti teisėtų lūkesčių, susijusių su įstatymu garantuota teise patiems administruoti bendros nuosavybės teise valdomą turtą.
Galbūt verta įsteigti viešojo konsultanto (ombudsmeno) pareigybę savivaldos lygmeniu, kuris nešališkai spręstų daugiabučių namų savininkų, bendrijų, administratorių, paslaugų teikėjų ir savivaldos institucijų ginčus. Turint omeny kad dalis daugiabučių namų savininkų priklauso socialiai remtinam visuomenės sluoksniui, būtina galvoti apie socialinės rentos didinimo galimybę, t. y. būsto išlaidų kompensavimą namų ūkiams, jei išlaidų dalis sudaro daugiau kaip 30% namų ūkio pajamų, nesiejant teisės į kompensaciją su būsto naudingojo ploto normatyvu senyvo amžiaus vienišų asmenų atžvilgiu.
tags: #imones #gaunacios #euruopos #liesos #renovacijai