Pastato apšiltinimas ir statybos leidimas: ką reikia žinoti Lietuvoje

Planuojant pastato apšiltinimo darbus ar naują statybą, svarbu žinoti, kada reikalingas statybos leidimas ir kokie dokumentai reikalingi. Nuo 2017 m. sausio 1 d. visiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo jų dydžio, reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Dokumentai, reikalingi pastato projektui parengti

Norint parengti pastato projektą, reikalingi šie dokumentai:

• Išrašas iš Registrų centro
• Sklypo planas
• Topografinis planas

Taip pat reikalinga detaliojo plano ištrauka, jei jis parengtas, arba, jei tai žemės ūkio paskirties žemė, - sodybos parinkimo projektas ir ūkininko pažymėjimas. Jei elektros apskaitos spintos sklype nėra, tuomet reikia projektuoti elektros atvedimą iki sklypo ribos. Gali reikėti ir daugiau dokumentų - priklauso nuo situacijos.

Jei elektros apskaitos spintos sklype nėra, tuomet reikia projektuoti elektros atvedimą iki sklypo ribos. Gali reikėti ir daugiau dokumentų - priklauso nuo situacijos.

Energetinis sertifikavimas

Energetinis sertifikavimas vyksta dviem etapais:

1. Pastato projekto energinis sertifikavimas:
   • Nuo 2016-11-01 iki 2018-01-01 gyvenamųjų namų projektai turėjo atitikti A energinės klasės reikalavimus.
   • Nuo 2018-01-01 - A+ energinės klasės reikalavimus.
   • Nuo 2021-01-01 - A++ energinės klasės reikalavimus.
2. Pastatyto namo energinis sertifikatas: Užsakomas statybos pabaigoje. Jame įvertinami faktiniai sprendiniai: šildymo būdas, pastato sandarumas, sienų, stogo, perdangų ir t.t. apšiltinimas, langai ir kt. Suskaičiuojama su specialia programa ir išduodamas sertifikatas, kuris negali būti žemesnės klasės, jei nurodyta pastato projekte, t.y. jei projekte nurodyta A klasė, sertifikatas gali būti A, A+ arba A++, bet negali būti B klasė nurodyta. Jei klasė žemesnė, nei projekte nurodyta, negalėsite priduoti namo.

Suskaičiuojama su specialia programa ir išduodamas sertifikatas, kuris negali būti žemesnės klasės, jei nurodyta pastato projekte, t.y. jei projekte nurodyta A klasė, sertifikatas gali būti A, A+ arba A++, bet negali būti B klasė nurodyta. Jei klasė žemesnė, nei projekte nurodyta, negalėsite priduoti namo.

Dokumentai, reikalingi statybas leidžiančiam dokumentui gauti

Dokumentų sąrašas priklauso nuo sklypo situacijos. Bendru atveju, visiems sklypams, norint pradėti juose statybas, reikalingas:

1. Nekilnojamo turto pažymėjimas iš registrų centro.
2. Sklypo planas.
3. Topografinė nuotrauka suderinta su vietos savivaldybe.
4. Sutartis arba sąlygos dėl elektros prisijungimo iš ESO.
5. Visi kiti dokumentai priklausantys nuo sklypo ypatumų.

Namo statybai reikalingas projektas, inžinerinės dalys, sertifikatiniai, konstruktyvas ir leidimas. Ir tada galėsite statyti namą.

Kada statybos leidimas nereikalingas?

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m² ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų.

Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m² - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m² priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m² - leidimas reikalingas.

Šiltnamiai iki 80m² priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.

Jeigu pirtelė yra iki 80m² - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.

Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m² - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.

VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas:

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Sodo namo statybos leidimas: kada privalomas?

Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų žinoti visiems, svarstantiems statyti vasarnamį ar sodo namelį, yra tai, kad nuo jo ploto ir aukščio priklausys, ar jo statyboms bus reikalingas leidimas. Leidimas bus reikalingas tuo atveju, jeigu statomo vasarnamio/sodo namelio plotas viršys 80 m² arba statinys bus aukštesnis nei 8,5 m. Tokiu atveju jam galios visi gyvenamo namo statybai taikomi reikalavimai.

Tačiau, jei ketinate statyti vasarnamį, kurio patalpų (įskaitant pastogės ir naudojimo paskirtimi susietų patalpų) bendras plotas ir aukštis neviršys minėtų normų, jam statybos leidimas reikalingas nebus.

Net ir išsiaiškinus, jog planuojamam vasarnamiui ar sodo nameliui statybos leidimas nėra reikalingas, derėtų žinoti, apie kitus, šiam statiniui taikomus reikalavimus. Tokiu atveju statinys vis tiek privalės atitikti sodų bendrijos nustatytus reikalavimus - sodo namas/vasarnamis privalo išlaikyti reglamentuotą atstumą - statinys negali būti statomas arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

Statiniui, kuriam nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas.

Kiti statiniai sodyboje

Sodyba retai įsivaizduojamas be papildomų pastatų, o ypač terasos. Šiam statiniui statybos leidimas dažniausiai nėra reikalingas, tačiau reikėtų atsižvelgti visus taikomus reikalavimus. Jeigu terasa yra atvira ir priglausta prie statinio - ji yra traktuojama kaip atskiras statinys ir ją galima statyti be leidimo, tačiau, jei terasa statoma išliejant tuos pačius pamatus ir naudojant tą pačią stogo dangos konstrukciją, kaip ir sodo namo - terasa jau traktuojama kaip namo dalis. Tokiu atveju leidimo nereikia tol, kol bendras namo ir terasos plotas neviršija 80 m². Net jeigu tokia terasa bus įrengiama vėliau, ji bus laikoma namo rekonstrukcija, o tai reiškia jog statinys vis tiek turės atitikti leidimo reikalavimus.

Vis dažniau prie sodo namo ar vasarnamio renkamasi statyti atvirą terasą. Svarstant apie kitus galimus priestatus, svarbiausia taip pat atsižvelgti į planuojamą jų plotą. Priestatui statybos leidimas nėra reikalingas, jei bendras jo ir pastato plotas neviršija 80 m².

Ne rečiau sodybose sutinkamas statinys - pirtis, kuriai galioja tos pačios taisyklės, kaip ir sodo namui ar vasarnamiui. Jei planuojama statyti pirtis bus naudojama savoms reikmėms, jos plotas sodo paskirties sklype neviršys 80 m² ploto bei jau minėto 8,5 metrų aukščio, o jos tarpatramis nebus didesnis nei 6 metrai, statiniui leidimas nebus reikalingas.

Neatsiejama sodybos dalis - pagalbiniai ūkio pastatai ( pvz. sandėliukai, šiltnamiai ir pan.), taip pat dažniausiai gali būti statomi be leidimo, jei šių plotas ir aukštis neviršija nurodytų reikalavimų. Jei pagalbiniai pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype ar sodo sklype neviršija 50 m² ploto ir 5 m aukščio, jie priskiriamas I nesudėtingų statinių kategorijos grupei. Jeigu sodyboje statomo pagalbinio pastato plotas neviršys 8,5 m aukščio ir 80 m² bendrojo ploto, jis bus priskiriamas prie II-os grupės nesudėtingų statinių. Tokiam statiniui leidimas taip pat nebus reikalingas, jei jis statomas sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o gyvenvietė nėra įtraukta į saugomų teritorijų sąrašą.

Savavališka statyba

Nors dažnai pradedant statybas be leidimo tikimasi, jog prireikus, jas bus galima įteisinti, taip baigiasi toli gražu ne visada.

Savavališką statybą galima įteisinti tik tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame vykdomos statybos, ji yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus bei neprieštarauja aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Jei savavališka statyba atitinka šiuos reikalavimus, prieš pradedant tokios statybos įteisinimo procesą privaloma sumokėti baudą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į savarankiškai atliktus darbus ir sąnaudų vertę.

Statybos inspekcija:

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus. Institucija įsigijo modernų 3D skenavimo įrenginį su GPS integracija ir tacheometru, kuris bus naudojamas statinių matavimams ir patikrinimams at.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininko pavaduotojai Jurgitai Špūraitei įteiktas Mykolo Krupavičiaus vardo atminimo medalis - už nuopelnus Lietuvos žemėtvarkos sistemai, jos raidai ir profesijos autoriteto stiprinimui.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), atlikusi surinktų duomenų analizę ir įvertinusi anksčiau vykdytų patikrinimų rezultatus, nustatė galimų statybos pažeidimų atvejus Birštone, Turistų g. 6, esančioje valstybinėje nesuformuotoje žemėje.

tags: #imone #nori #apsiltinti #savo #pastata #ar