Šiame straipsnyje nagrinėjami nuosavo kapitalo apskaitos pokyčiai, įsigaliojus naujosioms nuostatoms. Aptariami akcijų apmokėjimo būdai, nepiniginiai įnašai, turto vertinimas ir apmokestinimo klausimai.

Įstatinio Kapitalo Didinimo Būdai
Įstatinis kapitalas gali būti didinamas keliais būdais:
- Papildomais akcininkų ar kitų asmenų įnašais - išleidžiamos naujos akcijos.
- Iš bendrovės lėšų - išleidžiamos naujos akcijos arba padidinama anksčiau išleistų akcijų nominali vertė.
Įstatinio Kapitalo Didinimas Iš Bendrovės Lėšų
Kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų:
- Įstatinis kapitalas didinamas iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ir rezervų (išskyrus savų akcijų įsigijimo ir privalomąjį rezervus).
- Sprendimas didinti įstatinį kapitalą priimamas vadovaujantis bendrovės finansine atskaitomybe.
- Jei sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas praėjus 6 mėn. nuo finansinių metų pabaigos, visuotiniam akcininkų susirinkimui (VAS) turi būti pateikta tarpinė finansinė atskaitomybė, sudaryta ne anksčiau kaip likus 3 mėn.
Dažniausia Investuotojų Klaida, Kainuojanti Milijonus! Kaip jos išvengti?
Įstatinio Kapitalo Didinimo Tikslai Ir Procedūra
Pagrindinis įstatinio kapitalo didinimo tikslas yra pritraukti papildomų lėšų į bendrovę.
Įstatinio Kapitalo Didinimo Procedūra
- VAS ne mažesne kaip 2/3 balsų dauguma priima sprendimą didinti įstatinį kapitalą.
- Sprendimas per 10 d. pateikiamas Juridinių asmenų registrui (JAR).
- Rengiami nauji bendrovės įstatai.
- Sudaromos akcijų pasirašymo sutartys tarp bendrovės ir kiekvieno akcijas įsigyjančio asmens.
- Sumokami pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas (ne mažiau kaip 1/4 pasirašytų akcijų nominalios vertės).
- Pakeistus įstatus tvirtina notaras.
- JAR registruojami pakeisti įstatai.
- Sumokami likę įnašai už pasirašytas akcijas ne vėliau kaip per 12 mėn. nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.

Įstatinio Kapitalo Didinimo Trukmė Ir Išlaidos
Įstatinio kapitalo didinimą galima atlikti per 12-14 darbo dienų. Tačiau tai gali priklausyti ir nuo to, per kiek laiko sumokami pradiniai įnašai, kokiu būdu apmokamos akcijos (pinigais ar kitu turtu) ir pan.
Išlaidos:
- Registrų centro mokestis.
- Notaro mokestis.
- Turto vertintojo paslaugos (jei įstatinis kapitalas didinamas nepiniginiu įnašu).
Svarbūs Aspektai Didinant Įstatinį Kapitalą
- Didinti įstatinį kapitalą galima tik tada, kai visiškai apmokėtas esamas įstatinis kapitalas.
- Akcijos gali būti apmokamos pinigais, kitu turtu (šiuo atveju reikia atlikti turto vertinimą), užskaitant akcininko paskolą bendrovei ir pan.
- Jei visos akcijos apmokamos turtu, jis turi būti perduotas bendrovei visas iš karto, nenustatant pradinių įnašų mokėjimo termino.
- Nemoki AB gali didinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais tik tuo atveju, kai naujas akcijas įsigyja jos akcininkai, darbuotojai ir kreditoriai.
- Įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus įstatus JAR. VAS sprendimas yra negaliojantis, jeigu pakeisti įstatai nebuvo pateikti JAR per 6 mėn. nuo VAS sprendimo priėmimo dienos. Tokiu atveju įnašai už pasirašytas akcijas grąžinami jas pasirašiusio asmens raštišku prašymu be jokių atskaitymų.
- Dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistus įstatus įregistravus JAR, UAB vadovas turi pranešti akcininkams apie naujų materialių akcijų ar akcijų sertifikatų atsiėmimo tvarką. Jei akcijos nematerialios, naujos akcijos fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.
- Pirmumo teise įsigyti naujai išleidžiamų akcijų gali bendrovės akcininkai proporcingai turimų akcijų skaičiui, kurios jiems priklauso VAS sprendimo priėmimo dieną.
- Kol pakeisti įstatai neįregistruoti JAR, akcijas pasirašęs asmuo neturi teisės jų perleisti kitiems asmenims.
Akcijų Apmokėjimas Ir Įstatinis Kapitalas
Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Akcijos emisijos kaina turi būti ne mažesnė už jos nominalią vertę.
Nepiniginiai Įnašai
Nepiniginiais įnašais gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises. Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo.
Akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominalių verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.
Akcijų Apmokėjimo Terminas
Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.
Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami.
Turto Perkėlimo Apmokestinimas Nuo 2020 M.
Vienas iš 2019 m. pabaigoje priimtų PMĮ pakeitimų įtvirtino visišką naujovę Lietuvos mokesčių teisėje - turto perkėlimo (ne perleidimo!) apmokestinimą (angl. exit tax). Iki 2020 metų Lietuvos mokesčių teisėje bendra taisyklė buvo ta, kad pelno mokesčiu buvo apmokestinamos arba pajamos iš turto suteikimo naudotis (pvz., materialaus turto nuomos pajamos, honoraras už teisę pasinaudoti intelektinės nuosavybės objektu, tam tikra prasme ir palūkanos už suteiktas paskolas ir pan.), arba turto vertės padidėjimo pajamos turtą perleidus (pvz., skirtumas tarp turto įsigijimo ir perleidimo kainos/vertės turtą pardavus, išmainius, perleidus reorganizavimo eigoje ir pan.).
Nuo 2020 metų pradžios situacija iš esmės pasikeitė: įgyvendinant Kovos su mokesčių vengimu direktyvą ir siekiant, kad įmonių pelnas būtų apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė, bei užtikrinti, kad turto iškėlimo (perkėlimo) iš Lietuvos atvejais Lietuvoje būtų sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės, t. y. apmokestinant vadinamąjį nerealizuotą kapitalo prieaugį (angl. unrealized capital gain).
Pagal PMĮ 2 str. 39(1) dalį, tai operacija, kai vieneto turtas, kurį vienetas naudoja LR vykdomai veiklai, yra perkeliamas į užsienio valstybę ir pradedamas naudoti ten vykdomai veiklai (ar, kaip 2020 m. lapkričio 11 d. išaiškino VMI apibendrinto PMĮ komentaro pakeitime, nors ir nėra fiziškai perkeliamas, bet yra tiesiog priskiriamas veiklai užsienyje). Kitaip tariant, esminis momentas, su kuriuo siejamas apmokestinimas pelo mokesčiu Lietuvoje - turto priskyrimas naudoti veiklai užsienio valstybėje.
PMĮ 40(2) str. Lietuvoje veiklą vykdantis Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas, vykdantis Lietuvoje veiklą per nuolatinę buveinę, iki tol savo veikloje Lietuvoje naudotą savo turtą priskiria savo vykdomai veiklai užsienyje (Lietuvos įmonė - savo nuolatinei buveinei užsienyje, o užsienio įmonė - savo centrinei buveinei užsienyje ar nuolatinei buveinei kitoje užsienio valstybėje), ir išlieka turto savininku, t. y. nepasikeičia turto juridinis savininkas.
Turto perkėlimo apmokestinimas ypač aktualus Lietuvos įmonėms, kurios užsienio valstybėse jau vykdo veiklą per nuolatinę buveinę, kadangi priskyrus įmonės turimą turtą veiklos per nuolatinę buveinę vykdymui, nuo 2020 m. susidaro prievolė sumokėti pelno mokestį nuo turto vertės padidėjimo.
Akcijų Apmokėjimas Įnešant Turtą
Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Nepiniginiais įnašais gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises. Akcijų emisijos kaina turi būti ne mažesnė už jos nominalią vertę.
Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka.
Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą.
Nuosavo Kapitalo Sudėtis
Pagal 8 Verslo apskaitos standartą, nuosavas kapitalas apibrėžiamas kaip įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. LR buhalterinės apskaitos įstatymas turtą įvardija kaip materialiąsias, nematerialiąsias ir finansines vertybes, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos, o įsipareigojimas apibrėžiamas kaip prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti.
Taigi nuosavo kapitalo apskaita apima kapitalo (apmokėtos įstatinio kapitalo dalies, akcijų priedų), rezervų (perkainojimo, privalomojo, rezervo savoms akcijoms įsigyti bei kitų rezervų) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) apskaitą.
Nuosavo kapitalo elementai
| Eil. nr. | Nuosavo kapitalo elementas |
|---|---|
| 1 | Apmokėtas įstatinis kapitalas |
| 2 | Akcijų priedai |
| 3 | Perkainojimo rezervas |
| 4 | Privalomasis rezervas |
| 5 | Rezervas savoms akcijoms įsigyti |
| 6 | Kiti rezervai |
| 7 | Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |