Ilzenbergo dvaras, turintis 500 metų istoriją, yra vienintelis Lietuvoje visiškai atkurtas dvaras su pilnai funkcionuojančiu ir save išlaikančiu dvarvietės ūkiu. Šiandien dvaras puošia ir garsina Lietuvą, būdamas traukos centru turistams iš Lietuvos ir Latvijos.
Vaizdas iš pietų pusės.
Įkūrimas ir Ankstyvoji Istorija
Ilzenbergo dvaras įkurtas 1515 m. Livonijos riterio Berndto fon Kersenbrocko. Ant kalno šalia Ilgio ežero iškilusiam dvarui prigijo vokiškas pavadinimas „Ilsen berg“, vokiškai reiškiantis Ilzės kalną. Jis žinojo, kad Leno teisėmis paskirta valda reiškė, kad Kersenbrockai, jeigu jiems patiks, Ilzenberge galės įsikurti iki gyvos galvos, o beveik 3 tūkstančius hektarų žemės su valstiečiais paveldės jų vaikai ir anūkai.
Berndtas buvo sužavėtas nepakartojamo vaizdo nuo kalvos į papėdėje esantį Ilgio ežerą. Čia jis pastatė dvarą, kuriam ir prigijo vokiškas kalvos pavadinimas Ilzenbergas. Idiliškam pirmam Ilzenbergo dvaro gyvavimo šimtmečiui pasibaigus, kraštą užgriuvo karas su Švedija, kuris tapo gyventojams sunkių išbandymų laikotarpiu.
Dvaro Savininkai Per Šimtmečius
Ilgus šimtmečius dvaras priklausė kelioms vokiečių bajorų giminėms ir geležinkelio inžinieriui N. N. Fuchsui. 1896 m. dvarą nusipirko lenkų bajorai Dimšos, kurie jį valdė iki 1940 m., kuomet dvarą konfiskavo sovietų valdžia.
- Nuo 1616-1642 m. dvaro šeimininku tapo Vilhelmas Heikas (Wilhelm Heyck)
- Nuo 1642-1653 m. - Nikolausas fon Korfas (Nicolaus von Korff)
- Nuo 1653-1677 m. dvare šeimininkavo Ernstas fon Zakenas (Ernst von Sacken)
- Nuo 1677-1687 m. - Magnusas Ernstas fon Korfas (Magnus Ernst von Korff).
Nuo 1687-1863 m. naujaisiais Ilzenbergo dvaro šeimininkais tapo Bajorų von Orgies-Rutenbergų giminė. Paskutinis Orgies-Rutenbergų giminės dvaro valdytojas buvo Didikas Ernstas Ditrichas (Ernst Dietrich Victor von Orgies gen. Rutenberg), kuris neturėjo palikuonių.
Vokiečių valdymo era Ilzenbergo dvare baigėsi 1896 m. Buvęs dvaro savininkas N. N. Fuchsas pardavė dvarą iš Zdoniškės (Telšių r.) kilusiam lenkų bajorui Eugenijui Dimšai (Eugeniusz Dymsza, 1853-1918), dirbusiam carinės Rusijos geležinkeliuose.
Tarpukaris ir Sienos Padalijimas
1920 m. nustačius Lietuvos-Latvijos sieną, Ilgio ežeras buvo padalintas pusiau: dalis Ilzenbergo dvaro žemių kartu su Elžbietos fon Rutenberg 1844 m. pastatyta liuteronų bažnyčia atsidūrė Latvijoje.
Lietuvos ir Latvijos pasienis.
Tarpukariu Ilzenbergo dvaro šeimininkai buvo skyrę patalpą valstybinei įstaigai - Lietuvos ir Latvijos sienos perėjimo punkto raštinei, kambarius dvare nuomojosi valstybės tarnybų pareigūnai.
Livija Majorescu ir Kultūrinis Gyvenimas
Paskutinė dvaro šeimininkė iki pat sovietų okupacijos 1940 m. buvo lenkų bajoro Eugenijaus Dimšos žmona Livija Majorescu - garsaus Rumunijos veikėjo, buvusio šios šalies ministro pirmininko Tito Livijaus Maioresco dukra. Ji buvo puiki pianistė, dainininkė ir poliglotė, mokėjo rusų, lenkų, prancūzų, anglų, vokiečių kalbas.
Ilzenbergo dvare dažnai lankėsi Kurtuvėnų dvaro savininkas grafas Stanislovas Pliateris-Zyberkas - Livijos Majorescu dukros Janinos Klaros vyras, Onuškio dvaro šeimininkė Marija Adomina Komarienė, Rokiškio dvaro grafas Jonas Pšezdzieckis, svečiai iš kitų Lietuvos dvarų, Rumunijos, Belgijos ir Lenkijos. Dvaro svečius koridoriuje pasitikdavo meškos iškamša, kuri šiuo metu eksponuojama Rokiškio krašto muziejuje.
Dvaro rūmuose būdavo aptariami politiniai, ekonominiai klausimai, švenčiamos įvairios šventės, klausomasi muzikos, dainų, poezijos.
Sovietinė Okupacija ir Pokario Metai
1940 m. Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą ir pradėjus šalies sovietizacijai, dvarai ir dvarininkams priklausiusios žemės buvo konfiskuojami, o jų savininkams grėsė tremtis. Paskutinėms dvaro savininkėms pavyko išvengti tremties. Livija Dimšienė su dukromis išvyko į gimtinę, kur mirė 1946 m.
1948 m. Ilzenbergo dvaras atiteko kolūkiui „Aušra“, vėliau tapusiam Onuškio tarybiniu ūkiu. Pokario metais sovietų valdžia Ilzenbergo dvaro rūmus ir parką naudojo įvairiems kultūriniams ir visuomeniniams renginiams - dvaras tapo svarbiausia regiono kultūrinių susibūrimų, koncertų ir švenčių vieta.
Atgimimas XXI Amžiuje
2003 m. Ilzenbergo dvarvietė įgijo kitą šeimininką, kuris prikėlė ją naujam gyvenimui. Dvaro rūmai atgavo grožį - jie atrodo taip, tarsi nuo XIX a. būtų beveik nepakitę. Atstatyti apgriuvę pastatai: arklidė, svirnas, tvartai, dvarvietėje įkurtas natūralios žemdirbystės ūkis.
Dvaras sugrįžo prie savo šaknų. Jame vėl gyvena ir dirba žmonės, kurie mūsų laikams padovanojo Ilzenbergo stebuklą. Šiuo netipišku dvarų atgaivinimo Lietuvoje atveju iš karto imtasi dviejų darbų - restauracijos ir unikalaus dvarvietės ūkio kūrimo.
Ilzenbergo dvaro rūmai - vėlyvojo klasicizmo architektūrinio stiliaus pastatas, pradėtas rekonstruoti 2015 m. Dviejų aukštų rūmų tūrinė erdvinė kompozicija - pusiau atvira, „L“ raidės formos plano, kurį sudaro vakarų ir pietų korpusai su mansardomis bei rūsiu po pietų korpusu. Stogo forma - dvišlaitė.
Skulptūrų Parkas ir Meilės Legenda
Šalia dvaro rūmų atidengta pirmoji skulptūra iš būsimojo skulptūrų parko. Skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio „Angelų medis” - trijų metrų aukščio iš bronzos pagamintas kūrinys, ženklinantis naują autentiškos dvarvietės gyvenimo etapą.
Gražiausios Ilzenbergo dvarvietės erdvės skirtos svečių poilsiui ir ilgiems pasivaikščiojimams daugiau nei trijų kilometrų ilgio takais išpuoselėtame 15 hektarų angliško tipo parke su švariais tvenkiniais, sutvarkytomis ežero pakrantėmis, jaunų vaismedžių sodu, šimtamečių medžių alėja. Į legendomis apipintą Meilės salą Ilgio ežere kviečia užsukti ne tik grakščios formos tiltas, bet ir pati Ilzenbergo dvaro meilės legenda.
Šią legendą įkvėpusi istorija nutiko maždaug 1860 m. Ilzenbergo jaunimas tuomet Jonines ir kitas šventes buvo įsigudrinęs švęsti Ilgio ežero saloje, kurioje augo senas ąžuolas. Naujieji Ilzenbergo dvaro šeimininkai, rinkę prisiminimus apie vietos žmones bei įvykius, nugirdo ir šias, seniai pamirštas meilės istorijas. Todėl jų rūpesčiu buvo nuspręsta pastatyti tiltą į Meilės salą. Ir pavadinti jį „Meilės tilto“ vardu. Sakoma, kad legendinė Jono ir Ievos meilė yra Ilzenbergo dvaro atgimimo šaltinis.
Šiandien Ilzenbergas - ne tik baltumu tviskantys dvaro rūmai kerinčio grožio gamtos apsuptyje, bet ir harmonijoje su gamta natūralų žemės ūkio derlių auginantis ūkis. Ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse Ilzenbergas dabar yra didžiausias dvare veikiantis ūkis. Dvarvietėje rūpinamasi augalų ir gyvūnų gerove, viskas auginama itin natūraliai.
Dvare veikia net aštuoneri gamybos cechai: malūnas, pieninė, mėsinė, pakavimo, birių produktų, vaistažolių ir medaus cechai, rūkykla, universali virtuvė. Visus cechus dvaro lankytojai gali apžiūrėti ir pažinti, kaip kultūros paveldas dera su šiuolaikiškus natūralaus ūkininkavimo principus atitinkančio natūralios žemdirbystės ūkio veikla.
Praktinė Informacija Lankytojams
- Lankymosi laikas Ilzenbergo dvare:
- nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. - savaitgaliais ir šventinėmis dienomis nuo 10 iki 17 val.
- nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. - kiekvieną dieną nuo 10 iki 19 val.
- Lankytojo mokestis: 2 Eur (galima sumokėti atvykus į dvarą ar išsiuntus telefonu 1398 SMS žinutę su tekstu „Parkas“ (2,5 Eur)).
- Ekskursijos kaina žmogui (su gidu): - 7,5 Eur (minimalus ekskursijos dalyvių skaičius - 10). Jas reikia užsisakyti iš anksto.
- Harmonijoje su gamta išaugintų produktų (gaminių iš pieno, mėsos, daržovių, grūdų) degustacija - 4 Eur asmeniui.
- Pietūs - užkanda, sriuba, karštas patiekalas, arbata su dvaro sausainiais kainuoja nuo 7 iki 10 Eur asmeniui.
Kontaktai: Ilzenbergo k. 8 696 44004, el.
Ką Pamatyti Aplink Ilzenbergo Dvarą
- Onuškio dvaro sodybos griuvėsiai (Juodupės sen.): Nuo XVIII a. Onuškio vietovė priklausė Rajeckams, vėliau Onuškį nusipirko Raguvėlės dvaro savininkas Juozapas Komaras.
- Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (Nepriklausomybės a. 1A -1, Rokiškis): Vienas iš gražiausių neogotikos architektūros ansamblių Lietuvoje.
- Rokiškio krašto muziejus (Tyzenhauzų al. 5, Rokiškis): Įsikūręs buvusiuose Rokiškio dvaro rūmuose.
Rokiškio krašto muziejus.
tags: #ilzenbergo #dvaro #sodyba