Siekiant pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius bei procesus, žmonės nuo neatmenamų laikų juos analizuodavo. Žodis analizė iš graikų kalbos „analysis“ reiškia sudėtingų reiškinių ar daikto suskirstymą į sudėtines jo dalis. Plačiąja prasme, analizė tai mokslinis daiktų ar reiškinių bei jų tarpusavio ryšių ir priklausomybių nagrinėjimas. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Finansinė analizė yra apibendrinantis įmonės veiklos rezultatų vertinimas, kuris remiasi įmonės finansinių rezultatų duomenimis, taip pat kitais finansinės apskaitos rodikliais. Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.
Nė viena finansinė analizė neapsieina be finansinių koeficientų arba santykinių rodiklių panaudojimo. Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai paplitusi atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę. Vartodami finansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais, taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas. Prieš analizės atlikimą, būtina įsitikinti, ar pasirinktos ataskaitos yra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visus rodiklius tikslinga sugrupuoti į dvi grupes: vidinius ir išorinius.
Vidiniai rodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš finansinių ataskaitų. Išoriniais laikytini tokie, kurių viena dalis neatsispindi finansinėse ataskaitose. Ūkinėje praktikoje dauguma vadovų sugeba laisvai operuoti absoliučiais dydžiais, pavyzdžiui, žmonių skaičiumi, tonomis, valandomis, kilometrais ir t.t., ir nepakankamai - santykiniais dydžiais. Tačiau kyla klausimas, kodėl reikia nagrinėti santykinius dydžius? Atsakymas toks: joks skaičius negali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi. Kad suteiktume skaičiui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jeigu norime įvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę ar tam tikrą asmeninio gyvenimo situaciją. Taigi santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, izoliuotai žiūrint į išlaidas, dar negalima padaryti apibendrinančios išvados, bet palyginus jas su rezultatu ar nauda, gauta padarius tas išlaidas, tai padaryti jau galima.
Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai
Mokslinėje-metodinėje literatūroje yra aprašoma šimtai skirtingų finansinių koeficientų. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmonių rūšims (akcinėms bendrovėms, bankams, investiciniams fondams, draudimo bendrovėms ir pan.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigi iškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problemą. Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikia nustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokios veiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra konkrečių tikslų nustatymas. Jeigu žinoma, ko įmonė nori pasiekti, tada vartojant santykinius rodiklius, galima nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kryptimi, pavyzdžiui, žinodami, jog įmonė siekia dešimties procentų dydžio grynojo pelningumo iš kiekvieno pardavimų lito, tai atlikta pelningumo analizė parodys realią situaciją ir neatitikimą iškeltiems tikslams.
Kaip pasirinkti santykinius rodiklius
- Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.
- Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.
- Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. Pseudosantykiniai rodikliai yra tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas.
- Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.
- Santykinis rodiklis turi įvertinti materialų veiksnį, o ne trivialų.
- Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad vadovas visada tai turėtų mintyje.
- Santykinio rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti minimalus.
Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms ūkio šakoms ir visiems laikams.
Finansinių koeficientų grupavimas
Kaip jau minėjome, įmonių finansinei būklei vertinti naudojama labai daug skirtingų bei įvairių koeficientų. Jie apskaičiuojami remiantis įmonės finansinių ataskaitų informacija bei išorine informacija (pavyzdžiui, vertybinių popierių biržos prekybos rezultatais). Įvairūs koeficientai skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais. Dažnai vieni finansiniai koeficientai yra išvedami iš kitų, taigi jie yra tarpusavyje susiję. Kadangi finansinių koeficientų yra daug, tai jie finansinės analizės teorijoje yra klasifikuojami į atskiras grupes. Toks grupavimas palengvina jų nagrinėjimą.
Didelės reikšmės į finansinių koeficientų grupavimą teikti nereikėtų, svarbu suprasti šių koeficientų prasmę, apskaičiavimo metodiką bei taikymo ypatumus.
Nuosavo kapitalo koncentracijos koef.
Parodo, kokia dalis įmonės turto, padengiama nuosavu kapitalu.
Skolinto kapitalo koncentracijos koef.
Parodo, kokia dalis įmonės turto, padengiama skolintu kapitalu.
Atsvaros koef.
Parodo, kiek kartų įsipareigojimai viršyja nuosavą kapitalą.
Finansinės autonomijos koef.
Parduotų prekių savikainos vienam pardavimo litui rodiklis.
Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais ir dienomis.
Parodo kiek kartų per metus įmonė surenka savo lėšas atsiskaitymo procese.
Atsargų apyvartumo rodiklis kartais ir dienomis.
Parodo, kiek kartų per 1m.
Vienos dienos apyvartos rodiklis.
Trumpalaikio turto apyvartumas kartais.
Parodo, ar įmonei netrūksta savų apyvartinių lėšų.
Viso turto apyvartumas kartais ir dienomis.
Ilgalaikio turto apyvartumas kartais.
Mokumo arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą. Likvidumo rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus, pasibaigus terminui.
Grynasis apyvartinis kapitalas.
Bendrojo padengimo koeficientas
padeda nustatyti, kiek trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. Kuo jis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija.
Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas
yra santykis tarp didžiausio likvidumo turto komponentų ir trumpalaikių įsipareigojimų.
Pardavimų apmokėjimo koef.
Grynasis mokumo koeficientas.
Bendras skolos rodiklis.
Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis.
Skolos - pastovaus kapitalo koefcientas.
Skolos - akcinio kapitalo koeficientas.
Ilgalaikių skolų apdraustumo ilgalaikiu turtu koef.
Koeficientas rodo kreditų apdraustumą ilgalaikiu turtu, t.y.
Akcinio kapitalo pelningumas (nuosavybės grąža)
rodo, kiek pelno gaunama kiekvienam akcinio kapitalo piniginiam vienetui.
Turto pelningumo rodiklis (turto grąža)
rodo, ar įmonė efektyviai vartoja savo turtą. Šis rodiklis parodo visų investicijų įmonėje pelningumą.
Grynasis pelningumas
parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Panašią prasmę turi bendrasis pelningumas.
Bendrasis pelningumas
parodo, kiek bendrojo pelno tenka vienam pardavimų litui.
Įprastinės veiklos pelningumas.
Finansinės investicinės veiklos pelningumas.
Veiklos pelningumas.
Ilgalaikės skolos koeficientas
Ilgalaikės skolos koeficientas - tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės ilgalaikės skolas su jos turimu ilgalaikiu kapitalu (arba turtu). Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai - tai ilgesnės nei metų trukmės skolos, už kurias įmonė moka palūkanas. Ilgalaikės skolos koeficientas kažkiek atspindi įmonės kapitalo struktūrą ir parodo finansinį svertą. Tačiau iš kitos pusės, riba tarp ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų nėra didelė, ir dažnai įmonėje šie įsipareigojimai pasiskirsto pagal aplinkybes. Todėl toks rodiklis bus prasmingesnis tik itin didelėms įmonėms, išleidusioms ne vieną obligacijų emisiją.
Ilgalaikės skolos rodiklio formulė:
Ilgalaikės skolos rodiklis = Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai / (Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai + Privilegijuotasis kapitalas + Nuosavas kapitalas)
Yra keletas skirtingų šio rodiklio skaičiavimo variacijų. Vienur ilgalaikiai įsipareigojimai lyginami su visu turtu, kitur su kapitalu, išskyrus trumpalaikį skolintą kapitalą, buhalterinėmis arba rinkos vertėmis.
UAB "Pelė" finansinės veiklos rodiklių analizė
Remiantis šiais pateiktais finasinės veiklos įvertinimo koeficientais buvo atlikta UAB „Pelė“ (įmonės vadovo reikalavimu pavadinimas pakeistas) finasinės veiklos rodiklių analizė. Remiantis pateiktais, 2002m. gruodžio 30d. UAB „Pelė“ veiklos sritis - kompiuterinės technikos aptarnavimas, jų remontas. Spauzdintuvų, kopijavimo aparatų kasečių pildymas, ir priežiūra. Taip pat kompiuterinių, telefoninių tinklų įrengimas. Bendrovė savo veiklą Šiauliuose jau vykdo 7 metus.
Horizontali analizė
Dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas vadinamas horizontaliają analize. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama apsoliutiniais dydžiais ir procentais t.y nustatomi nukripimai nuo bazinių rodiklių. Horizontalia analizę yra nustatomos ataskaitinio laikotarpio pakitimas lyginant su baziniu. UAB „Pelė“ buvo atlikta balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų horizontali analizė. Balansą sudaro turto ir nuosavybės pusės. Turto pusę sudaro ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas, sukauptos pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos. Ilgalaikį turtą finansiniais metais sudarė 768800 Lt o prėjusiais metais 426878 Lt. Iš viso ilgalaikis turtas padidėjo 341922 Lt. t.y pakilo 80,10%. Tai reiškia, kad ilgalaikis turtas beveik padvigubėjo. Tam galėjo turėti įtakos, kad įmonėje stipriai padidėjo nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų suma. Finansiniais metais jų vertė 281188 Lt. o praėjusiais 5562 Lt. taigi šis turtas padidėjo net 50,56 karto.
Taip pat 12,67 karto padidėjo nematerialus turtas 2001m jo vertė buvo 4176 Lt. o 2002m. pakilo iki 52926 Lt. Galime spręsti, kad įmonė įsigijo papildomų transporto priemonių, kadangi bazinius metus lyginant su ataskaitiniais jų vertė padidėjo 14246 litų. t.y 2,35 karto. Taipogi 56,40% pakilo pastato vertė. Tačiau dalis turto sumažėjo. Kiti įrenginiai ir įrankiai 2001m. Sudarė 179957 Lt. UAB „Pele“ trumpalaikio turto vertė 2001m sudarė 1694038 Lt. lyginant su ataskaitiniais metais trumpalaikio turto vertė sumažėjo 145679 Lt. t.y 8,60%. Labiausiai sumažėjo grinųjų pinigų sąskaitoje ir kasoje vertė, net 83,11%. 2001m jie sudarė 193,58 tuks.Lt. o 2002m liko tik 32,7 tūkst.Lt. taip pat 12,82% sumažėjo atsargos. Tačiau būta ir pakilimų - kitos gautinos sumos 2001m. Sudarė 42571 Lt. o 2002m jau 81415 Lt. tai vadinasi pakilo 67,62%. Įmonėje padidėjo pirkėjų įsiskolinimas. Jis baziniais metais sudarė 406817 Lt. ir palyginus su ataskaitiniais metais iš viso padidėjo 134734 Lt. t.y 33,12%. Šiek tiek krito suakauptų pajamų ir ateinančių laikotarpio sąnaudų vertė t.y 4,07%. Įvertinus viso turto pasikeitimą galime teigti, kad viso turto vertė žymiai nepakito. yra tas pats. Tačiau nuosavybės struktūra keičiasi skirtingai. Palyginus kapitalo ir rezervų abiejų metų rodiklius matome, kad įmonės kapitalas ir rezervai padidėjo tik 0,62% tai nulėmė nepaskirstyto pelno vertės pasikeitimas. Jo vertė 2001m buvo 965,9 tūks. Lt. ir jis 2002m padidėjo 8128 litais tai sudaro 0,84% padiėjimą. Akcinio kapitalo ir rezervų vertės išliko stabilios.
Gana smarkiai pakito ilgalaikiai įsipareigojimai. 2001m ilgalaikė skola bankui sudarė 25559 Lt o sekančiais metais įmonė šios skolos jau nebeturi, bet atsiranda kitos finasinės skolos. Jų vertė 11362Lt. Todėl iš viso ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 14197 Lt t.y. UAB „Pelė“ trumpalaikių skolų vertė baziniais metais sudarė 827,44 tūkstančiai litų ir ataskaitiniais 1027834 Lt t.y. pakilo 24,22%. Šiam pasikeitimui turėjo įtakos nemažas financinių skolų padidėjimas, baziniais metais jos sudarė 4471 Lt, iš viso padidėjo 23167 Lt t.y. net 6,18 karto. Taip pat 2,6 karto pakilo mokėtinų mokesčių vertė. Šiek tiek padidėjo ir įsiskolinimas tiekėjams. Jie pakilo 19,29 % kadangi 2001m jų vertė buvo 766880 Lt, o 2002m pakilo iki 914843 Lt. apibendrinant galima teigti , kad nuosavybės pusėje, kaip ir turto dalyje būta tiek ryškių pakilimų , tiek ir kritimų. Taip pat buvo atlikta horizontali pelno nuostolio ataskaitos analizė. Ji parodė kaip pasikeitė, parduotų prekių savikaina, bendras pelnas, bei kitos pelno rūšys lyginant financinius metus su praėjusiais. 2001m įmonės pardavimų vertę sudarė 6795957 Lt. o 2002m jų vertė šiek tiek nukrito iki 6498679 Lt, iš viso sumažėjo 297478 Lt t.y. 4,38%. Tačiau įmonės parduotų prekių ir paslaugų savikaina atvirksčiai išaugo 6,19 % . Ji 2001m sudarė 5710652 Lt. o 2002m iš viso padidėjo 353345 litais. Tai įtakos turėjo (gana nemažai, net 59,97%), bendrojo pelno sumažėjimui. UAB „Pelė“ bendras pelnas ataskaitinius metus palyginus su baziniais sumažėjo650813 Lt. pelno vertė buvo 101130 Lt, o 2001m 11668 Lt. t.y. sumažėjo 88,46% . Tačiau palyginus 2001m su 2002m pajamas iš kitos veiklos išaugo 43,24 karto. Financinė ir investicinė veikla mažina pelną tiek financiniais tiek praėjusiais metais, tačiau financiniais metais suma mažesnė 2231 Lt. t.y. teigiama įtaka sumažėjo 8,9% . Įprastinės veiklos pelnas 2002m sumažėjo 77,10%. Įmonės įpatingoji veikla taip pat mažina pelną, tiek pirmais, tiek antrais metais. Tačiau 2002m netekimai pagautę viršijo 14513 litais o 2001m tik 7978 Lt. visi šie pasikeitimai daro įtaką pelno prieš apmokęstinimą labai žymiam sumažėjimui. 2001m jo vertė buvo 90885 Lt. o 2002m. tik 8128 Lt. t.y sumažėjo 91,06%. 2001m. įmonė dar mokėjo pelno mokestį kuris buvo 9976 Lt. o 2002m UAB „Pelė“ nemokėjo pelno mokesčio, taigi grynasis ataskaitinių metų pelnas, bazinius metus palyginus su ataskaitiniais metais mažesnis 89,95%.
Vertikali analizė
UAB „Pelė“ be horizontalios taip pat buvo atlikta ir vertikalioji analizė. Vertikaliosios analizės esmę sudarė tai, kad atitinkamos financinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išaiškinamas bazinio dydžio procentu. Vertikalioji analizė tai struktūros santikinių dydžių skaičiavimas. Išanalizavus balanso turto pusę mes nustatėme, kad UAB „Pelė“ didžiausią dalį sudaro trumpalaikis turtas. Jis 2001m sudarė 78,13% viso turto, o 2002m šiek tiek mažiau 65,54% viso turto. Ilgalaikis turtas gana smarkiai pasikeitė, jis 2001m sudarė 19,69% viso turto o 2002m jau 32,54% viso turto, iš to galima spresti , kad įmonė įsigijo ilgalaikio turto. 30,30% tenka matereliajam turtui, o 2,24% nematerialiajam. Apžvelgus dalinę dviejų metų analizę...
tags: #ilgalaikiu #skolu #ir #apdraustumo #ilgalaikiu #turtu