Žmogaus gyvenamosios ir gamtinės aplinkos keitimas daro didelį poveikį žmonių visuomenėms ir individams, nes tiesiogiai arba netiesiogiai gali keisti jų gyvenseną, tradicijas, tapatumą, socialinę sanglaudą, socialinį bei fizinį saugumą, sveikatą, ekonomiką ir kitus visuomenei bei individui gyvybiškai svarbius dalykus. Vakaruose demokratijos reglamentuoja bendrąjį tokios kaitos procesą ir atitinkamas keitimo procedūras, šiau tarpusavy susijusiais įstatymais.
Dėl galimo didelio poveikio visuomenei ir individams ir vadovaujantis pamatiniu teisiniu principu, kad asmuo yra laisvas veikti, jei savo veikomis nedaro žalos kitiems asmenims, šios srities įstatymai paprastai suteikia visuomenei teisę gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir ginti viešąjį interesą ikiteisminėmis ir teisminėmis priemonėmis. Europos Sąjungos teisėje nustatyta, kad veiksmingas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus sudaro palankias sąlygas visuomenei reikšti nuomonę, o sprendimų priėmėjams atsižvelgti į jos nuomones ir interesus, kurie gali būti svarbūs tiems sprendimams, kartu didindamas atskaitomybę ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumą bei visuomenės informuotumą aplinkos klausimais ir paramą priimtiems sprendimams.
Šis nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas turėtų būti atitinkamai puoselėjamas, taip pat inter alia skatinant visuomenės švietimą aplinkosaugos klausimais. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, teritorijų planavimas vis labiau plėtojamas ir yra nepaprastai svarbus, nes padeda išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, žmonių sveikatą. Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai teritorijų planavimo, aplinkosaugos ir kitose minėtose bendrojo aplinkos keitimo proceso srityse įgalioja viešosios valdžios institucijoms ir kitoms institucijoms priimti sprendimus, kurie gali turėti didelį poveikį aplinkai, taip pat asmens sveikatai ir gerovei.
Būtina saugoti, tausoti aplinką, gerinti jos būklę ir užtikrinti darnų vystymąsi, subalansuotą bei aplinkai palankią plėtrą. Aplinkos apsauga būtina žmonių gerovei ir pagrindinėms žmogaus teisėms užtikrinti, įskaitant ir teisę gyventi. Kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo ir individualiai, ir kartu su kitais saugoti aplinką ir gerinti jos būklę dėl dabartinis ir būsimų kartų gerovės. Plėtojant visuomenės galimybes gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos srityje, gerėja priimams sprendims kokybė ir jų įgyvendinimas, visuomenei pateikiama daugiau informacijos apie aplinkosaugos problemas, taip pat sudaroma galimybė išreikšti savo susirūpinimą ir valstybės institucijoms atkreipti reikiamą dėmesį į šiuos visuomenės interesus.
Tokiu būdu didinama sprendimų priėmimo proceso atskaitomybė bei viešumas ir stiprinama visuomenės parama. Visuomenė turi būti informuota apie dalyvavimo priimant aplinkosaugos sprendimus tvarką, kad ji galėtų nevaržomai su ja susipažinti ir žinots, kaip ja pasinaudoti. Šiau Lietuvoje vis dažniau susidaro konfliktinės situacijos, kada visuomenės nariai bando apginti savo teises ar viešąjį interesą, kurį, jų nuomone, pažeidžia teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai, visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo proceso pažeidimai ar šio proceso nevykdymas ar neveiksmingumas.
Vis labiau į rinką įeina neteisėti ir nekaupiantys legitimumo dokumentai, kurie susiję su teritorijų planavimu, todėl būtina užtikrinti jų legitimumą. Tam, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems dokumentams, o būtent teritorijų planavimo, šios procedūros turi būti veiksmingai įtraukta visuomenė. Šiame darbe nagrinėjamas vienas iš pagrindinis minėto proceso etapas - teritorijų planavimas, kuris tiriamas bei vertinamas visuomenės teisės dalyvauti priimant šios srities sprendimus atžvilgiu.
Kitas bendrojo proceso etapas yra statyba, kurią kartais sunku atsieti nuo pirmojo etapo, nes statybs projektai privalo atitikti teritorijų planavimo dokumentus. Todėl drauge su teritorijų planavimo procesu darbe nagrinėjamas ir pradinis statybs etapas, būtent vadinamasis projektavimo sąlygs išdavimas. Šiai tyrinėjamos, vyksta nuolatinis viešas diskursas. Šis konflikts tarp valdžios institucijų (daugiausiai savivaldybis) ir gyventojs dėl teritorijų planavimo, žemėnaudos ir statybs, kuriomis, visuomenės nuomone, pažeidžiamos jos teisės ir viešasis interesas. Ši aktuali. Temos problematika. Šias procedūras. Apie konsultavimosi ir viešo svarstymo procedūras planavimo organizatorius paskelbia atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse ne vėliau kaip prieš 10 darbo diens iki jų pradžios, nurodydamas atlikimo vietą ir laiką.
Pasiklymus dėl teritorijų planavimo dokumento visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį. Planavimo organizatorius ir plano rengėjas su suinteresuota visuomene konsultuojasi dėl rengiams sprendinis, supažindina ją su teritorijų planavimo dokumento koncepcijos rengimo stadijoje rengiamais sprendiniais, jų alternatyvomis ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, paskelbia informaciją apie tai planavimą organizavusios institucijos interneto tinklalapyje, be to, informuoja apie visuomenės galimybes teikti pasiklymus.
Šis darbas yra tarpdisciplininio pobūdžio. Jis apima teisės, politologijos, sociologijos, psichologijos, tarptautinis santykių ir kitas sritis. Tyrimui naudojamas kiekybinis ir kokybinis visuomenės dalyvavimo aptariant teritorijų planavimo dokumentus reglamentavimo jurisprudencijoje ir teisės doktrinoje tyrimo metodas, taip pat lyginamosios analizės metodas, kuriuo pagalba bus siekiama įvertinti teritorijų planavimo dokuments aptarimo su visuomene tvarkos veiksmingumą. Tyrimui taip pat panaudota Vilniaus miesto rajons bendruomenis atstovų apklausa, norint sužinoti nuomones apie teritorijų planavimo dokuments aptarimo su visuomene tvarkos veiksmingumą. Taip pat iš daugelio visuomenės, valdžios ir vystymo bendrovis konfliktinis situacijs atrinkti ir išnagrinėti trys tipiaški atvejai Vilniaus Žvėryno rajono Gervių ir Latvių gatvėse. Šiausiai taikomas sisteminės analizės metodas, kuriuo siekiama įvertinti norminis akts ir teisės doktrinos reikalmų teritorijų planavimo dokuments aptarimo su visuomene sistemoje. Empiriniu metodu siekiama įvertinti, kaip yra apsaugomos ir reglamentuojamos visuomenės teisės dalyvauti teritorijų planavimo dokuments aptarime praktikoje.
Viešumą užtikrinanti procedūra vienas ar keli veiksmai, kuriuos privalo atlikti planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo (toliau vadinama planavimo organizatorius) ir kurie susiję su visuomenės dalyvavimu rengiant teritorijų planavimo dokumentą bei visuomenės galimybėmis teikti pasiklymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinis. Magistro darbe naudojami tarptautiniai ir Lietuvos Respublikos teisės aktai; Lietuvos ir užsienio teisės, sociologijos, politologijos ir su žmogaus teisėmis susijusi (taip pat ir kits moksls) literatūra; internetinis periodinis leidiniai, puslapiai ir forums pateikiama informacija ir tekstai; ES ir kits tarptautinis visuomeninis organizacijs bei Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir ministerijs interneto svetainis tyrims, susijusis su teritorijų planavimo dokuments aptarimo su visuomene tvarka ir jos veiksmingumu, taip pat Vilniaus visuomeninis organizacijs ikiteisminis ir teisminis byls dėl viešojo intereso ginimo aplinkosaugos srityje medžiaga.
Darbe cituojamas pagrindinis teisės akts, pvz. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/35, Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, Europos žmogaus teisis ir pagrindinis laisvis konvencijos kontekstas. Darbas sudarytas iš įvado, keturis pagrindinis dalis ir pabaigos. Įvade pateikiamas temos aktualumas, darbo problema, darbo objektas, dalykas, keliami tikslas ir uždaviniai, o taip pat darbo metodika, hipotezė, naudota literatūra ir šaltiniai.
Teritorijų planavimas
Teritorijų planavimas yra nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmens, gyvenamsjs vietovis, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojs užimtumui reguliuoti, fizinis ir juridinis asmens veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, fizinis, juridinis asmens, valstybės ir savivaldybis institucijs teises ir pareigas šiame procese reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir po įstatyminiai teisės aktai.
Šis teritorijų darnaus vystymosi bei racionalaus teritorijų, išteklių ir kits išteklius panaudojimą, atsižvelgiant į šios teritorijos plėtros ilgalaikius poreikius. Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. LR teritorijos bendrasis planas yra pagrindinis planavimo dokumentas, reglamentuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo ilgalaikę strategiją. Bendrojo plano kompleksiškumas ir privalomumas užtikrina darnų vystymąsi, viss veiklos rūšis plėtros tvarumą ir pusiausvyrą teritorijoje, suteikia jai erdvinės raiškos kryptingumą bei pagrįstumą. Šis teritorijų bendrieji planai.
Kadangi daugelyje miestų ir rajonų savivaldybių galiojantys bendrieji teritorijų planavimo dokumentai yra pasenę, t. y. parengti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, be to, sulaukus finansinės paramos, šiuo metu intensyviai pradėti rengti miestų ir rajonų savivaldybių bendrieji planai. Savivaldybės turi parengti savivaldybis teritorijų ir jų dalis bendruosius planus įgyvendindamos Teritorijų planavimo įstatymą. Lietuvoje pradėti rengti pasienio regionų teritorijų planavimo projektai. Jais siekiama suformuoti pasienis regionų teritorijų plėtros valstybės politiką. Yra parengtos Lietuvos-Latvijos-Baltarusijos pasienio regiono bei Lietuvos-Lenkijos pasienio regiono plėtros problems ir galimybis studijos. Pasienio regionų teritorijų plėtros projektai turi būti parengti visiems Lietuvos pasieniams. Šie projektai kartu su Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu suformuos šalies teritorijų planavimo pagrindines nuostatas.
Plėtojant LR teritorijų planavimo sistemą, kaip viena jos sudėtinės dalis, buvo sukurta ir įdiegta teritorijų planavimo informacinė sistema, kurią sudaro Teritorijų planavimo dokuments registras ir Teritorijų planavimo duomenų bankas. Ateityje numatomas viss lygmens teritorijų planavimo dokuments rengimas, tiek bendrsjs, tiek ir specialisjs teritorijų plans. Šis ir savivaldybis teritorijų bendrsjs plans parengimą, urbanistinis centrs plans bei nuskurdusis urbanizuots zons plans parengimą.
Teritorijų planavimo dokumentai bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklyps ar jų grupis tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmės ir sąlygos. Teritorijų planavimo dokumento sprendinys raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinis sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklyps arba jų grupis, infrastruktūros objekts išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką. Šis teisės akts reikalavims. Teritorijų planavimo duomenų bankas teritorijų planavimo informacinė sistema, kurią sudaro patvirtints teritorijų planavimo dokuments sprendiniai, grafiniai ir tekstiniai duomenys, reikalingi analizuojant ir įvertinant planuojamą teritoriją, prognozuojant jos vystymą, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, grindžiant jų sprendinius.
Institucijos
Šios institucijos yra šie: valstybės (dokumentus tvirtina Seimas); Vyriausybės (dokumentus tvirtina Vyriausybė); Vyriausybės įgaliotos institucijos (dokumentus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija); apskrities (dokumentus tvirtina apskrities viršininkas); savivaldybės (dokumentus tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius). Šiuo funkciniu bendrumu (rengiami bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai); vietovės žemės sklypai ar jų grupės (rengiami detaliojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai).
Teritorijų planavimo politikos bendrąsias kryptis nustato Seimas. Vyriausybė formuoja valstybės teritorijų planavimo politiką ir numato priemones jai įgyvendinti. Aplinkos ministerija: pagal kompetenciją įgyvendina valstybės teritorijų planavimo politiką; koordinuoja ir pagal kompetenciją organizuoja valstybės lygmens teritorijų planavimo dokuments rengimą; pagal kompetenciją rengia teritorijų politikai įgyvendinti reikalingus teisės aktus; pagal kompetenciją išduoda planavimo sąlygas; teikia planavimo organizatoriams reikalavimus dėl teritorijų planavimo dokuments privalomo parengimo, jeigu vykdoma arba numatoma veikla ar jos nevykdymas turi ar gali turėti neigiams pasekmis gyvenimo ar aplinkos kokybei; pagal kompetenciją atlieka valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą; pagal kompetenciją atlieka valstybės lygmens teritorijų planavimo dokuments įgyvendinimo stebėseną (monitoringą); atlieka kitas šio įstatymo bei kits teisės akts nustatytas funkcijas.
Vyriausybės įgaliotos institucijos: pagal kompetenciją organizuoja teritorijų planavimo dokuments rengimą; pagal kompetenciją rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus; pagal kompetenciją atlieka Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens teritorijų planavimo dokuments įgyvendinimo stebėseną (monitoringą); atlieka kitas šio įstatymo bei kits teisės akts nustatytas funkcijas. Šiai rengiamais strateginio planavimo dokumentais. Strateginio planavimo dokumentai turi būti parengti iki teritorijų planavimo proceso pradžios arba gali būti rengiami teritorijų planavimo dokuments rengimo metu. Teritorijų planavimo dokuments sprendinis įgyvendinimui užtikrinti parengiamos sprendinis įgyvendinimo programos. Šiuos visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius ir ekologinius planuojamos teritorijos ypatumus.
Bendrojo teritorij...
tags: #ilgalaikis #detalusis #planas