Kas yra Ilgalaikis Detalusis Planas?

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) primena, kad būsimieji sklypo savininkai, prieš pirkdami sklypą nuosavo namo statybai, turėtų išsiaiškinti, ar planuojamos statybos tame žemės sklype yra galimos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Teritorijų planavimas yra nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti.

Teritorijų planavimo dokumentai - bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmės ir sąlygos.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai. Tai užtikrina teritorijų darnų vystymąsi bei racionalų teritorijų, išteklių ir kitų išteklių panaudojimą, atsižvelgiant į šios teritorijos plėtros ilgalaikius poreikius.

Teritorijų planavimo dokumento sprendinys - raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinio sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių, infrastruktūros objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką. Tai yra teisės aktų reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, esami arba būsimi valdytojai ir naudotojai prieš planuodami statybą žemės sklype pirmiausiai turėtų pasitikrinti, kuris žemiausio lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas - savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas ar detalusis planas galioja žemės sklypui ir kokie teritorijos naudojimo reglamentai yra nustatyti šiame dokumente.

Jeigu žemės sklypui nėra parengto detaliojo plano, statyba gali būti vykdoma, jeigu ji atitinka savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Todėl šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį, kokie yra patvirtinto savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniai.

Jeigu planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, ji keičiama Vyriausybės nustatyta tvarka mero sprendimu pagal bendrąjį planą.

Jeigu pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirties neprivaloma, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės ar vietovės lygmens bendrąjį planą.

Jeigu žemės sklypui yra galiojantis detalusis planas, tačiau pagal jo sprendinius nenumatyta galimybė statyti norimą statinį (dėl aukštingumo ir pan.), o bendrojo plano sprendiniai leidžia nustatyti kitokius (tinkamus) rodiklius, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę siūlyti keisti ar koreguoti detalųjį planą.

Pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo asmenys raštu turi teikti savivaldybei. Savivaldybės administracijos direktorius per 10 d. d. nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo, arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.

Jeigu planavimo organizatorius priima teigiamą sprendimą, pradedamas teritorijų planavimo dokumento rengimo, kurio metu atliekamas jo keitimas ar korektūra, procesas.

Teritorijų planavimo įstatyme (TPĮ) nustatyti trijų lygių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai:

• valstybės teritorijos bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai (rengiami valstybės lygmeniu),
• savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai,
• taip pat detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu).

Žemės valdytojai ir naudotojai pirmiausiai vadovaujasi žemiausio lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose - ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.

Teritorijų Planavimo Politika ir Institucijos

Teritorijų planavimo politikos bendrąsias kryptis nustato Seimas. Vyriausybė formuoja valstybės teritorijų planavimo politiką ir numato priemones jai įgyvendinti. Aplinkos ministerija:

• pagal kompetenciją įgyvendina valstybės teritorijų planavimo politiką;
• koordinuoja ir pagal kompetenciją organizuoja valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
• pagal kompetenciją rengia teritorijų planavimo politikai įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
• pagal kompetenciją išduoda planavimo sąlygas;
• teikia planavimo organizatoriams reikalavimus dėl teritorijų planavimo dokumentų privalomo parengimo, jeigu vykdoma arba numatoma veikla ar jos nevykdymas turi ar gali turėti neigiamų pasekmių gyvenimo ar aplinkos kokybei;
• pagal kompetenciją atlieka valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą;
• pagal kompetenciją atlieka valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);
• atlieka kitas šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Vyriausybės įgaliotos institucijos:

• pagal kompetenciją organizuoja teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
• pagal kompetenciją rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
• pagal kompetenciją atlieka Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);
• atlieka kitas šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Šie sprendiniai įgyvendinimui užtikrinti parengiamos sprendinių įgyvendinimo programos. Svarbu, kad teritorijų planavimo dokumentai atitiktų visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius ir ekologinius planuojamos teritorijos ypatumus.

Visuomenės Dalyvavimas Teritorijų Planavime

Europos Sąjungos teisėje nustatyta, kad veiksmingas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus sudaro palankias sąlygas visuomenei reikšti nuomonę, o sprendimus priimantiems atsižvelgti į jos nuomones ir interesus, kurie gali būti svarbūs tiems sprendimams, kartu didindamas atskaitomybę ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumą bei visuomenės informuotumą aplinkos klausimais ir paramą priimtiems sprendimams.

Šis nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas turėtų būti atitinkamai puoselėjamas, taip pat inter alia skatinant visuomenės švietimą aplinkosaugos klausimais. Plėtojant visuomenės galimybes gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos srityje, gerėja priimamų sprendimų kokybė ir jų įgyvendinimas, visuomenei pateikiama daugiau informacijos apie aplinkosaugos problemas, taip pat sudaroma galimybė išreikšti savo susirūpinimą ir valstybės institucijoms atkreipti reikiamą dėmesį į šiuos visuomenės interesus. Tokiu būdu didinama sprendimų priėmimo proceso atskaitomybė bei viešumas ir stiprinama visuomenės parama.

Visuomenė turi būti informuota apie dalyvavimo priimant aplinkosaugos sprendimus tvarką, kad ji galėtų nevaržomai su ja susipažinti ir žinotų, kaip ja pasinaudoti. Apie konsultavimosi ir viešo svarstymo procedūras planavimo organizatorius paskelbia atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki jų pradžios, nurodydamas atlikimo vietą ir laiką. Pasiklausimus dėl teritorijų planavimo dokumento visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį.

Planavimo organizatorius ir plano rengėjas su suinteresuota visuomene konsultuojasi dėl rengiamų sprendinių, supažindina ją su teritorijų planavimo dokumento koncepcijos rengimo stadijoje rengiamais sprendiniais, jų alternatyvomis ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, paskelbia informaciją apie tai planavimą organizavusios institucijos interneto tinklalapyje, be to, informuoja apie visuomenės galimybes teikti pasiklausimus.

Siekiant užtikrinti darnų vystymąsi ir aplinkos apsaugą, būtina užtikrinti efektyvų visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, laikantis teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgiant į visuomenės interesus.

tags: #ilgalaikis #detalusis #lietuviu #kalbos #planas