Analizei paprastai pasirenkamas dviejų metų laikotarpis. Lietuvoje įmonių metinėje atskaitomybėje yra pateikiami dviejų metų duomenys. Tačiau toks pperiodas yra labai ribotas, nes neleidžia pamatyti kitimo tendencijų. Atsakymus į klausimus, ar įmonėje pagerėjo, ar ppablogėjo finansinis rezultatas, ar veikloje pastebima pažanga ar regresas, padidėjo ar sumažėjo nuosavo kapitalo reali vertė, ar patenkinama mokumo būklė, galima gauti susipažinus su įmonės finansine atskaitomybe, veiklos pobūdžiu, jos problemomis.
Reikia pažymėti, kad kiekvienas asmuo, darantis įmonės finansinės būklės įvertinimą, pasirenka atitinkamus metodus. Formuojant įmonės tikslus ir strategijas, priimant valdymo sprendimus, svarbu teisingai įvertinti šiuos aspektus: kuo įmonė silpna; kokios galimybės yra ir gali atsirasti; kas gresia iš aplinkos?
Dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas vadinamas horizontaliąja analize. Taigi ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama aabsoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai.
Balanso horizontalioji analizė padeda nustatyti turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo tendencijas, šį kitimą palyginti su ankstesnių laikotarpių šių elementų kitimu. Horizontalioji balanso analizė parodo tik bendrą finansinės būklės vaizdą ir bendras finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turi būti nuodugnesnė.
Pelno ir nuostolio ataskaitos horizontalioji analizė leidžia ataskaitinio laikotarpio duomenis lyginti su atitinkamo praėjusio laikotarpio duomenimis ir daryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kitimo tendencijas. Pateiktose lentelėse yra atlikta AB „Elektrifikacijos darbų“ horizontalios pelno (nuostolio) ir balanso ataskaitos.
Iš horizontaliosios balanso analizės matome, kad įmonės trumpalaikio turto suma per paskutinius metus sumažėjo -173810 Lt, arba 9%. Ilgalaikio turto suma sumažėjo -52456 Lt, arba 3.6%. Gamybinių lėšų panaudojimo požiūriu tai neigiama tendencija kadangi sumažėjo atsargos (44998 Lt), per vienerius metus gautinos sumos (177743 Lt), kitos gautinos sumos (7574 Lt). Gerai tai kad sumažėjo pirkėjų įsiskolinimas (170169 Lt), padidėjo pinigai sąskaitoje ir banko kasoje (49831 Lt).
Ilgalaikio turto sudėtyje sumažėjo materialus turtas (65738 Lt), taip pat pastatų vertė (14224 Lt), įrengimų ir mašinų vertė (44645 Lt), transporto priemonių vertė (12141 Lt), kitų įrengimų (3307 Lt), taip pat sumažėjo kapitalas ir rezervai (11081 Lt). Įmonėje padidėjo nematerialus turtas (13911 Lt). Horizontalioji savininkų nuosavybės analizė rodo, kad per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo kapitalas ir rezervai, taip pat atsargos.
(1693521 Lt), to pasekoje sumažėjo ir parduotų prekių ir paslaugų savikaina. Taip pat sumažėjo veiklos sąnaudos (152318 Lt) ir bendrasis pelnas (237308 Lt). Horizontalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė rodo, kad 2001-aisiais metais, įmonės bendrasis pelnas sumažėjo lyginant su 2000-aisiais. Tai yra neigiamas rodiklis. Tačiau galima būtų paminėti tą faktorių, kad įmonė visus trejus analizuojamus metus dirbo pelningai.
Vertikaliosios analizės esmė ir tikslai
Vertikaliosios analizės esmę sudaro ttai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys.
Balanso vertikaliosios analizės tikslas - kiekvieną balanso rrodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti procentais. Atliekant vertikaliąją analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo (turto) arba pasyvo (savininko nuosavybės ir įsipareigojimų) suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais. Kitais žodžiais sakant, atliekama balanso struktūros analizė.
Priklausomai nuo aanalizės tikslo vertikalioji analizė gali būti atliekama skaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius. Galima atlikti bendrą balanso struktūros analizę, kurios metu nustatomi tik kai kurių aktyvo ir pasyvo skyrių lyginamieji svoriai, atliekant detalią analizę, gaunamos kiekvieno balanso aktyvo ir pasyvo skyriaus straipsnių reikšmės.
Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Tai labai nesunku apskaičiuoti kiekvieną pelno ir nuostolio ataskaitos straipsnį dalijant iš pardavimų sumos. Gauta informacija vertinga tuo, kad parodo įvairių įmonės gamybinės - ūkinės ir administracinės valdymo veiklos lygių pelningumą. Taigi, vertikaliosios analizės duomenys yra statiški, jie apima tik vieno ataskaitinio laikotarpio duomenis.
Iš vertikaliosios analizės duomenų matome finansinės būklės tendencijas, t.y. ar įmonėje didėja įsiskolinimai, gautinos sumos, ir atvirkščiai - ar mažėja veiklos sąnaudos, parduotų prekių ir paslaugų savikaina, kas galėjo turėti įtakos ataskaitinių metų pelno padidėjimui.
Žemiau pateiktoje lentelėje atlikta vertikalioji balanso analizė ir nustatyta įmonės balanso aktyvo ir pasyvo rodiklių struktūra, t.y. Įmonės turto struktūros analizė rodo, kad 1999 metais ilgalaikis turtas sudarė 45,04 %, o trumpalaikis turtas - 54,96 %. 2000 metais turto struktūra mažai pasikeitė, t.y. ilgalaikis turtas - 45,28 %, o trumpalaikis turtas - 54,72 %. Ilgalaikio turto struktūroje 1999 ir 2000 metais materialusis turtas sudarė 100 %.
2000 metais ilgalaikio materialaus turto struktūroje didžiausią dalį (45,43 %) sudarė kitas materialusis turtas. Pastatų vvertė sudarė 31,34 % viso materialaus turto, o transporto priemonės - 17,61 %. 1999 metais, kaip ir 2000 metais, didžiausią ilgalaikio turto dalį (72,88 %) sudarė kitas materialusis turtas. Atlikus trumpalaikio turto vertikalią analizę, matyti, kad 2000 metais trumpalaikio turto struktūroje beveik lygias dalis užima atsargos (42,81 %) ir pirkėjų įsiskolinimas (42,62 %), ir tik mažą lyginamąjį svorį turi gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje (14,57 %). Trumpalaikio turto struktūra 1999 metais labai pasikeitusi, palyginus su 2000 metų.
Taigi, 1999 metų trumpalaikio turto struktūroje, didžiausią dalį turėjo per vienerius metus gautinos sumos (64,63 %). Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad įmonės gamybinė veikla 2000 metais buvo finansuojama iš skolintų lėšų, nes ilgalaikės skolos sudarė 39,85 %, o trumpalaikės - 29,07 %, o kapitalas ir rezervai tesudarė 31,08 %. Kapitalo ir rezervų struktūroje didžiausią dalį sudarė nepaskirstytasis pelnas - 76,89 %, o 23,11 % užėmė įstatinis kapitalas.
Palyginus 2000 metų nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų struktūrą su 1999 metų, galima teigti, kad struktūra keitėsi. 2000 nepaskirstyto pelno dalis padidėjo 5,92 punkto (23,89 - 17,97). Net 11,51 punkto sumažėjo trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie 1999 metais savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų struktūroje sudarė net 40,58 %.
Vertikaliosios pelno ir nuostolio ataskaitos analizės pavyzdys pateiktas žemiau esančioje lentelėje. 1999 metais parduotų prekių savikaina sudarė 80,0 % visų pardavimų sumos, 2000 metais - 94,5 %. Taigi palyginus 2000 metų duomenis su 1999 metų, galima pasakyti kad, savikaina padidėjo 14,5 punkto, kas nulėmė bendrojo pelno sumažėjimą. Grynojo ataskaitinių metų pelno 1999 metais lyginamasis svoris buvo 19,71 %, per metus jis sumažėjo 13,79 punktais, ir 2000 metais grynasis pelnas tebuvo 5,92 % visų pardavimo pajamų struktūroje.
Įmonės turto struktūros analizė rodo, kad 2001 metais didžiausią įmonės turto dalį (55%) sudarė trumpalaikis turtas, kurio lyginamasis svoris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginti su 2000 metais sumažėjo vienu punktu. Didžiausią trumpalaikio turto dalį (27%) sudaro atsargos, kurių lyginamasis svoris padidėjo vienu punktu. Grynųjų pinigų kasoje ir sąskaitoje svoris trumpalaikio turto sumoje padidėjo 1.4 punkto. Per vienerius metus gautinų sumų lyginamasis svoris ssumažėjo 3 punktais iki 25%, lyginant su visu turtu. Tai, kad sumažėjo trumpalaikis turtas rodo kad įmonė mažiau lėšų gali skirti gamybai.
Ilgalaikis turtas, nors ir sudaro mažesnę įmonės turto dalį (44%), lyginant su 2000 metais padidėjo 1 punktu. Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro pastatai (24%), kurių vertė lyginant su praėjusiais metais padidėjo vienu punktu. Įrenginiai ir mašinos sudaro 9% ilgalaikio turto, ir lyginant su praėjusiais metais jų vertė sumažėjo vienu punktu.
Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad įmonės ggamybinė veikla buvo finansuojama iš nuosavų šaltinių: nuosavas kapitalas ir rezervai sudarė 76%, o tai 5 punktais daugiau, nei praėjusiais metais. Jų sudėtyje labiausiai dominuoja trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie sudaro 23% nuo viso turto. Jis 5 punktais sumažėjo lyginant su 2000 mmetais. Atlyginimai ir soc. draudimas padidėjo 2 punktais iki 3.5%. Vertikalioji balanso analizė parodė kad finansavimo šaltinių požiūriu padėtis yra normali.
Atlikus horizontaliąją ir vertikaliąją analizes, galima pastebėti, kad įmonės finansinė būklė kiekvienais metais prastėja. Ypač tai galime pastebėti lygindami už pardavimus gautas pajamas, 1999 metais jos siekė 9607380Lt. , o 2001 metais buvo tik 4688053Lt. Pirmiausia reikia ieškoti priežasčių kodėl taip atsitiko.
Mano manymu įmonės pardavimų sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo konkurentų atsiradimas, kadangi 1990 metais tame pačiame regione įsisteigė dar viena firma užsiimanti tokia pačia veikla. Jie pirmieji sugebėjo gauti ISO kokybės sertifikatą, o tai lėmė didesnį užsakovų pasitikėjimą konkurentų firma, o ne mano nagrinėjama. Aišku ši problema įmonėje yra pastebėta ir pradėta spęsti, 2002 metų vasarą bbuvo gauti IS0 standartai.
Taip pat jau šiemet įmonė pradėjo savo paslaugas siūlyti platesnei Lietuvos daliai, ir galima teigti, kad atliekamų darbų apimtys pastebimai išaugo. Perspektyva įmonės yra gan gera, tai ir valstybės vykdoma politika , palankūs šiam verslui įstatymai, ir įgyjama stipri pozicija šiame versle tarp savo konkurentų, ypač tai išryškėjo pradėjus atlikinėti darbus Vilniaus regione. Įmonė iš lėto išsikovoja nemažą rinkos dalį, tačiau turi stengtis ne tik plėstis, bet ir išsaugoti jau turimas pozicijas, visą laiką įmonė turi sstengtis būti vienu žingsniu priekyje, nei jos konkurentai.
Būtent to padaryti įmonei ir nepavyko 1999 metais, kai didelę savo rinkos dalį prarado naujai įsisteigusiam konkurentui. Šiuo metu turimi objektai yra toli nuo įmonės, tad darbininkai turi pastoviai dirbti komandiruotėse, būtent tai lemia, kad daugiau lėšų reikia skirti atlyginimams, padidėja atliekamų darbų savikaina. Šiemet įmonė tikisi nemažo pelno, tačiau akcininkai dividendų tikriausiai dar negaus, kadangi visas pelnas bus skirtas techninės bazės atnaujinimui.
Būtent to įmonei labiausiai ir reikia, turint gerą techninę bazę, sumažėja atliekamų darbų savikaina, padidėja kokybė, o tai ir užtikrina stabilią įmonės veiklą. Įmonė visas investicijas daro savo lėšomis, kadangi direktoriui, nežinau kodėl, yra nepriimtina imti paskolas iš banko, ar įsigyti įrengimus lizingo būdu. Kai kada toks požiūris yra pateisinamas, kadangi įmonės veikla buvusi labai pelninga iki 1999 metų staiga suprastėjo, įmonei šiuo metu tikrai būtų buvę sunku mokėti palūkanas finansinėm institucijom.
Tačiau jeigu būtų imamos paskolos gamybai modernizuoti, galbūt tokia situacija įmonėje netgi nebūtų susidariusi. Mano manymu įmonei trūksta lėšų techninės bazės atnaujinimui, nors tam skiriama didžioji dalis pelno, taip pat ir šiemet ruošiamasi absoliučiai visą pelną skirti gamybos modernizavimui. Nors šiemet tikimasi skirti apie 700 tūkstančių litų įrengimų atnaujinimui aš manau jų bus per maža, kad pakankamai ggerai modernizuoti gamybą ir teikiamas paslaugas. Reikėtų bent dalį įrengimų įsigyti lizingo būdu, tačiau kaip minėjau tam nepritaria įmonės direktorius, toki projektai įmonėje netgi nesvarstomi.
Aš manau nėra gerai laikytis itin atsargios finansų politikos, nes tokiu būdu labai lėtai vyksta įmonės modernizavimas. Mano siūlymas būtų įmonei pirkti įrengimus lizingo būdu, kadangi atnaujinant šiuo būdu įrengimus greičiau įforminami dokumentai, negu imant paskolą iš banko, tai pat nereikia įkeisti turto, mažesnės palūkanos.
Lizingo būdu įsigyjant turtą be didesnių finansinių išteklių, įmonė gali atnaujinti susidėvėjusius įrengimus įdiegti naują pažangesnę įrangą. Galima jau drąsiai teigti, kad finansinės ataskaitos už 2002 metus, bus daug geresnės nei už praeitus metus, todėl įmonės modernizavimui reiktų naudoti ne, tik savo lėšas, bet jų pritraukti ir iš išorės, taip paspartėtų įmonės modernizavimas.
Šaltiniai:
- Jucevičius R. Strateginis organizacijų vystymas.
- Organzacijos valdymo pagrindai. Paskaitų konspektas. 1 dalis.
- Bartkienė A.
- Doc. Dr. R. Virvilaitė. Paskaitų konspektas.
- Jucevičius R. Strateginis organizacijų valdymas.
- Įmonės finansų valdymas.
AB „Elektrifikacijos darbų“ horizontalios pelno (nuostolio) ir balanso ataskaitos
Finansinės analizės pavyzdys
AB „Elektrifikacijos darbų“ balanso analizė
Balanso analizės pavyzdys
AB „Elektrifikacijos darbų“ pelno (nuostolio) ataskaitos analizė
Pelno (nuostolio) ataskaitos analizės pavyzdys
tags: #ilgalaikio #turto #vertikalioji #analize