Ilgalaikio turto apyvartos rodiklis

Ilgalaikio turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai yra panaudojamas įmonės ilgalaikis turtas, siekiant sukurti pajamas. Šis finansinis rodiklis lygina įmonės pardavimus bei ilgalaikį turtą. Kuo šis santykis didesnis, tuo įmonė efektyviau panaudoja savo ilgalaikį turtą.

Gamybinėms ar panašioms įmonėms ilgalaikis turtas sudaro pagrindines investicijas. Tai įmonės nekilnojamas turtas, gamybiniai įrengimai, mašinos ir pan. Tokios investicijos visuomet turi atsipirkti, ir šis rodiklis analizuoja, kaip efektyviai investicijos į tokį turtą atsiperka. Žinoma, čia ignoruojamas pelningumas, ir tai labai paviršutinė analizė, kuri neturėtų būti ištraukta iš konteksto. Todėl naudojant šį rodiklį visuomet reikėtų šalia paskaičiuoti ir tokius rodiklius kaip ROE, ROA, ROIC ir pan.

Pelningumo ignoravimas - ne vienintelė problema skaičiuojant šį rodiklį. Kita problema yra ta, kad balanse ilgalaikis turtas gali būti jau nusidėvėjęs, o realybėje dar šiuolaikiškas ir puikiai funkcionuojantis, tad šių rodiklių lyginimas nėra toks paprastas net ir lyginant bendroves iš to paties sektoriaus. (Geriausia, jei nusidėvėjimo normos panašios, ir pagrindinis turtas yra panašaus amžiaus).

Aukštas ilgalaikio turto apyvartumas dažniausiai rodo gerą turto panaudojimą, tačiau jis gali reikšti ir ribotą investicijų lygį, kai įmonė veikia su pasenusiu ar stipriai nusidėvėjusiu turtu. Žemas apyvartumas nebūtinai yra neigiamas signalas. Jis gali būti būdingas įmonėms, kurios neseniai investavo į naują įrangą, infrastruktūrą ar technologijas.

Ilgalaikio turto apyvartumo traktavimas glaudžiai susijęs su nusidėvėjimo politika. Apskaitoje nudėvėtas turtas gali dirbtinai padidinti apyvartumo rodiklį, nors realus gamybinis pajėgumas gali būti ribotas. Be to, augančios įmonės dažnai sąmoningai toleruoja mažesnį apyvartumą, nes investuoja į ateities plėtrą. Skirtingos verslo strategijos lemia skirtingą apyvartumo lygį. Efektyvumo ir kaštų lyderystės siekiančios įmonės dažnai orientuojasi į maksimalų turto išnaudojimą.

Kiti svarbūs finansiniai rodikliai

• Pajamos iš pagrindinių veiklų: Kokios pajamos iš pagrindinių veiklų per pasirinktą laikotarpį. Svarbu stebėti ne tik bendras įmonės pajamas, bet ir pagal svarbiausius įmonės verslo segmentus: klientų grupes, produktų ar paslaugų grupes, rinkas, geografinius regionus su galimybe matyti kiekvieno individualaus produkto ar paslaugos pardavimus.
• Bendrasis pelningumas: Bendrasis pelningumas arba bendrojo pelno marža parodo, koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. Tai vienas iš svarbiausių ir dažniausiai naudojamų KPI. Kuo didesnis pelningumo procentas - tuo efektyvesnė įmonės veikla, gebėjimas kontroliuoti savikainą, uždirbti pajamas ir t. t.
• Veiklos sąnaudos: Kokio dydžio veiklos sąnaudos per pasirinktą laikotarpį. Šie rodikliai dažniausiai yra lyginami su planuotomis sąnaudomis (biudžetu) per tą patį laikotarpį.
• Veiklos pelnas: Šis rodiklis parodo, kiek pelno gaunama iš pagrindinių įmonės veiklų nevertinant atsitiktinių veiklų (kitos veiklos rezultatų) bei finansinės veiklos ir pelno mokesčių. Kuo didesnis šis rodiklis - tuo pelningesnė įmonės veikla.
• Veiklos pelningumas: Koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus prekių, paslaugų savikainą bei veiklos sąnaudas.
• Grynasis pelnas: Koks pelnas lieka įvykdžius visus įsipareigojimus, t. y. įvertinus visas pagrindinės veiklos ir nepagrindinių veiklų sąnaudas.
• Grynasis pelningumas: Grynasis pelningumas arba grynojo pelno marža parodo, koks pelningumas procentais iš visų veiklų įvertinus visas sąnaudas. Juo vertinamas visos įmonės veiklos efektyvumas: galima matyti, kiek procentų grynojo pelno uždirba vienas pardavimo pajamų piniginis vienetas.
• EBITDA %: Veiklos pelningumas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) arba EBITDA % leidžia geriau įvertinti bei palyginti stipriai investuojančių įmonių rezultatus, nes eliminuoja finansinės veiklos rezultatą bei turto nusidėvėjimo įtaką. Jis parodo, koks EBITDA rodiklio pelningumas procentais iš pagrindinės veiklos.
• Pelnas vienam klientui: Tai rodiklis, parodantis, kiek pelno generuoja kiekvienas klientas.

Vertinant įmonės finansinę būklę, yra svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta? Ar didėja pelningumas? Pajamų augimo rodiklis parodo, kaip auga įmonės pardavimo pajamos per pasirinktą laikotarpį. Taip pat svarbu analizuoti bendrojo pelno, veiklos pelno ir EBITDA pokyčius (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu.

Turto klasifikacija

• Ilgalaikis turtas: Tai turtas, kuris tarnaus įmonei daugiau kaip vienerius metus ir jo įsigijimo vertė yra didesnė už įmonės nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Balanso straipsniuose paprastai detalizuojamas į nematerialųjį, materialųjį, finansinį bei kitą ilgalaikį turtą.
• Trumpalaikis turtas: Tai turtas, kurio gyvavimo ciklas trumpesnis negu 1 m. Šis rodiklis parodo, kiek iš viso turto turi įmonė.
• Nuosavas kapitalas: Įmonės savininkų nuosavybė: akcijos, rezervai ir uždirbtas pelnas arba nuostoliai.
• Ilgalaikiai įsipareigojimai: Juos sudaro vėliau nei po 1 m. mokėtinos sumos: finansinės skolos, lizingo įsipareigojimai, skolos tiekėjams, išankstiniai apmokėjimai, atidėjiniai ir pan.

Šis rodiklis parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (pvz. apmokėti skolas), panaudojus trumpalaikį turtą. Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turi svyruoti tarp 1,2 ir 2. Žemiau 1 esanti reikšmė rodo likvidumo problemas, nesugebėjimą prireikus apmokėti skolų. Jei rodiklis viršija 2 - tai gali rodyti neefektyviai naudojamą trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus.

Skaičiuojant šį rodiklį, yra daroma prielaida, kad atsargos nėra likvidžios, t.y. kad norint jas parduoti prireiktų ilgesnio laikotarpio, o pirkėjų įsiskolinimas yra laikomas likvidžiu. Kuo šis teigiamas rodiklis aukštesnis - tuo geriau vertinamas įmonės likvidumo lygis, tai rodo, kad įmonės trumpalaikis turtas ženkliai viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jam esant neigiamu - signalas, kad galima susidurti su įsipareigojimų vykdymo sunkumais.

Įvertinus apyvartinio kapitalo ir viso turto santykį, galima vertinti įmonės bankroto tikimybę: kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo tikimybė mažesnė ir atvirkščiai.

Apyvartumo rodikliai

• Atsargų apyvartumas: Parodo, kaip greitai juda atsargos ir pavirsta pinigais.
• Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas: Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas parodo, kiek apyvartų per metus padaro pirkėjų skolos.
• Mokėtinų sumų tiekėjams apyvartumas: Apibūdina įmonės atsiskaitymų su tiekėjais efektyvumą, rodo, kiek kartų mokėtinos sumos tiekėjams “apsisuka“ per metus.
• Turto apyvartumas: Naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui: didesnė reikšmė rodo efektyvesnį valdymą, mažesnė - neefektyvų.
• Apyvartinio kapitalo apyvartumas: Naudojamas įvertinti, kiek pajamų uždirba vienas į apyvartinį kapitalą investuotas piniginis vienetas. Kuo didesnis apyvartumas - tuo mažesnės investicijos į apyvartinį kapitalą, tuo efektyvesnis valdymas.

Finansinio sverto rodikliai

• Įsipareigojimų dalis turte: Parodo įmonės įsipareigojimų dalį visame turte, kokia turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Kuo didesnė įsipareigojimų dalis turte - tuo žemesnis kreditorių saugumo lygis. Normali reikšmė tarp 0,4 iki 0,6, tačiau priklauso ir nuo ekonominio sektoriaus.
• Skolos ir nuosavo kapitalo santykis: Rodiklis parodo, kiek įsipareigojimų tenka kiekvienam nuosavo kapitalo piniginiams vienetui.
• Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis: Tai nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis, parodantis, kokia nuosavo kapitalo suma tenka vienam įsipareigojimų piniginiam vienetui.

Finansinėse ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie įmonės finansinius rezultatus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Pagrindiniai rodikliai yra pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas, veiklos pelnas %, grynasis pelnas %. Biudžeto-fakto palyginimo ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie planuotų ir faktinių rezultatų skirtumus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Dažniausiai lyginamos pelno - nuostolių ataskaitų eilutės, pajamų, savikainos, kiti planuoti ir faktiniai rodikliai.

Jis apibūdina tiriamo subjekto pagrindinės veiklos pelningumą. Grynasis pelningumas apibūdina visos tiriamo subjekto veiklos (gamybinės, komercinės, investicinės, finansinės) galutinį pelningumą. Turto grąža apibūdina sugebėjimą pelningiau naudoti visą turtą. Jis parodo investicijų pelningumą. Jis apibūdina tiriamo subjekto sugebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus iš trumpalaikio turto. Normalu, kai BL reikšmė svyruoja tarp 1,2 ir 2. Kritinis likvidumas apibūdina tiriamo subjekto sugebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus iš mobiliausio (galimo greitai paversti pinigais) turto.

tags: #ilgalaikio #turto #apyvartos #ziniarastis