Nelegalaus turto įvedimas į apyvartą yra kompleksinė ekonominė problema, kuri daro neigiamą poveikį valstybės biudžetui, sąžiningai konkurencijai ir visuomenės gerovei. Lietuva, kaip ir kitos šalys, susiduria su šiuo iššūkiu, todėl nuolat ieško efektyvių priemonių jam suvaldyti. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, susijusius su nelegalaus turto įvedimu į apyvartą Lietuvoje, ir aptarsime galimus sprendimo būdus.
Akcizų įstatymo pakeitimai ir jų įtaka
Seimas artimiausiu metu ketina priimti naują Akcizų įstatymo redakciją, kuri bus visiškai suderinta su Europos Sąjungos (ES) nuostatomis. Šis įstatymas įteisins pagrindinį akcizinių prekių apmokestinimo principą - akcizai turės būti mokami toje šalyje, kurioje prekės faktiškai suvartojamos ir pagal toje šalyje galiojantį akcizo tarifą.
Pasak Ingridos Šimonytės, Finansų ministerijos (FM) Mokesčių departamento direktorės, nuo šių metų įsigaliojo šiokios tokios ES teisyno pataisos, dėl to reikia prašyti tam tikrų pereinamųjų laikotarpių, pagal kuriuos ir sumodeliuotas projektas. Projekte numatyta, kad akcizas akmens anglims, koksui, lignitui bus taikomas nuo 2006 m., elektros energijai - nuo 2010 m., o orimulsijai iki 2016 m. būtų taikomas nulinis akcizų tarifas.
Pasak I. Šimonytės, verslo pasaulis neturėtų sulaukti kokio nors kainų šuolio dėl europinių akcizų įvedimo.
Prie minimalių Europos Sąjungos akcizų priderinti lietuviški šio mokesčio tarifai, jau pabranginę benziną, nuo gegužės 1 d. žada kilstelėti mazuto, rūkomojo tabako, automobiliams skirtų suskystintų dujų bei šildymui naudojamo skystojo kuro kainas. Elektros energijos akcizo įvedimui tikimasi gauti 6 m. pereinamąjį laikotarpį, o midaus gamyba kurį laiką bus remiama. Naujajame Akcizų įstatymo projekte numatyti tokie akcizų pasikeitimo laikotarpiai, kokie numatyti Europos Komisijai (EK) pateiktame prašyme.
Mokesčiai ir verslo aplinka
Seimo narys Petras Gražulis laišku jau kreipėsi į Prezidentą ir Premjerą, siūlydamas atkreipti dėmesį į naujai įvestą mokestį, o artimiausiu metu elektros energijos vartotojus ketina pakviesti į akciją, kurios tikslas - sustabdyti užslėptą elektros branginimą.
Nuo sausio 1 dienos įvedami dvinariai elektros energijos tarifai: už leistiną naudoti galią ir už sunaudotą elektros energijos kiekį. Kaip vakar surengtoje spaudos konferencijoje teigė Seimo narys Petras Gražulis, 2003 metų spalio 29 dieną Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas elektros energiją įmonėms pabrangina vidutiniškai 5 proc. Tai pajus apie 1.200 šalies įmonių.
Pasak P. Gražulio, tai nauja gudrybė, nepadidinus elektros kainų padidinti savo pelnus. Įvedus mokestį už instaliuotą galingumą, energetikai per metus savo pelnus padidins 44 milijonais litų, nors ir dabar tiek Rytų, tiek Vakarų skirstomieji tinklai dirba pelningai. Praėjusiais metais Rytų skirstomieji tinklai gavo apie 20 mln., o Vakarų - apie 42 mln. litų pelno.
Pasak parlamentaro, mokestis už instaliuotą galingumą skaudžiai atsilieps sezoniškai dirbančioms įmonėms, kai įmonė dirba tik kelis mėnesius, o likusį laiką visi įrenginiai sustabdomi. Daugiau mokės ir didelėse sovietmečiu pastatytose įmonėse įsikūrę verslininkai.
Žemės ūkio ir maisto produktų atsargų inventorizavimas
Iki gegužės 1 d. įmonės turi inventorizuoti turimas žemės ūkio ir maisto produktų atsargas. Pramonininkai tikina, kad maisto produktų pertekliaus apmokestinimas yra naujas mokestis įmonėms - taip vakar konfederacijos posėdyje buvo įvertinta informacija apie privalomą maisto produktų atsargų inventorizavimą ir jų pertekliaus apmokestinimą.
Nors Europos Sąjunga (ES) oficialiai deklaruoja, kad tokios priemonės reikalingos, jog verslininkai, sukaupę didesnes atsargas, iš to nepasipelnytų, kiti šaltiniai teigia, kad iš tikrųjų baiminamasi pačių ES įmonių susitarimų su šalių kandidačių bendrovėmis, kurios turi daugiau lėšų atsargoms įsigyti.
Vygantas Katkevičius, ŽŪM Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, teigia, kad Lietuva gali susilaukti sankcijų tiek dėl įmonių atsargų, tiek dėl per didelių valstybėje esančių atsargų, pavyzdžiui, cukraus.
Konkurencingumo skatinimas
Siekiant skatinti vietos gamintojus kurti bei tobulinti konkurencingas prekes, šiemet rengiamas tarptautinis konkursas "Baltic Brand 2004". Kol kas Lietuvoje šiame konkurse dalyvauti pareiškė norą tik kelios Lietuvos įmonės. Viena konkurso rengėjų Jurga Vaičiulienė, atstovaujanti bendrovei "MAP advertising", tikisi, kad iki konkurso registracijos pabaigos kovo 1 dieną daugiau Lietuvos įmonių užsiregistruos dalyvauti konkurse.
Turizmo departamentas užsibrėžė ambicingus planus - aktyviau konkuruoti su Latvija bei Estija dėl Suomijos turistų. Tam pasitarnauti turėtų ir tik ką Helsinkyje atidarytas naujas informacinis centras, kuriame bus pristatomos Lietuvos turizmo galimybės, paslaugos bei pramogos.
Pasak Alvičio Lukoševičiaus, Valstybinio turizmo departamento direktoriaus, suomiai neturi informacijos apie mūsų savaitgalių programas, pramogas, viešbučius, konferencijų galimybes. Naujasis centras turėtų padėti užpildyti šią spragą. Jis taip pat įgyvendins ir įvairius rinkodaros projektus.
Lietuvos turizmo informacinis centras Helsinkyje bus pirmasis Šiaurės šalyse. Be jo šiemet dar ketinama tokį atidaryti Varšuvoje bei Berlyne.
Pasak bendrovės "Brand One" konsultanto Vytauto Zuzevičiaus, prekės ženklas neturi būti tik prekės logotipas - jis pats privalo sukurti papildomą vertę ir uždirbti pinigus, o įmonėms, norint užtikrinti stabilų pelną, reikia investuoti nemažus pinigus ir į prekės ženklo kūrimą. Dabartinė statistika rodo, kad mūsų šalies bendrovės prekės ženklui puoselėti daug dėmesio neskiria.
Energetikos sektorius
Vakar vykusiame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje kelioms šilumos tiekimo įmonėms išduotos veiklos licencijos, taip pat patvirtintos naujos šilumos tiekimo kainos. Vakar minėtos licencijos suteiktos AB "Jonavos šilumos tinklai", UAB "Švenčionių energija" ir VĮ "Visagino energija".
Be kitko, vakarykščiame posėdyje pritarta mažesnėms Tauragės, Šilutės ir Šilalės rajonų savivaldybių nustatytoms šilumos kainoms, atitinkamai - 13,34 ct/kWh, 13,65 ct/kWh ir 12,8 ct/kWh. Pernai Tauragės rajone šilumos kaina buvo 13,9 ct/kWh, Šilutės - 14,3 ct/kWh, o Šilalės - 13 ct/kWh.
Pačią pigiausią šalyje šilumos energiją tiekusiai VĮ "Visagino energija" leista padidinti kainą nuo 4 ct/kWh iki 4,62 ct/kWh. Tačiau paties pigiausio tiekėjo pozicijų ši bendrovė neužleidžia ir šiemet.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka gyventojams už 2025m.
Šilumos kainų palyginimas (ct/kWh)
| Rajonas | Praėję metai | Šie metai |
|---|---|---|
| Tauragės | 13,9 | 13,34 |
| Šilutės | 14,3 | 13,65 |
| Šilalės | 13 | 12,8 |
| Visagino energija | 4 | 4,62 |
Statybos sektorius
Šiemet leidimus daugiabučių namų statyboms gaunantys statybininkai jau privalės butus pardavinėti visiškai įrengtus. Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, teigiamai vertina naująjį reglamentą ir vardija tris teigiamus aspektus: patogumą, atsakomybę už kokybę ir nelegalaus darbo sumažėjimą.
Tuo tarpu patys statybininkai ir nekilnojamojo turto specialistai nepritaria keičiamai tvarkai. Pasak Vytauto Ambražiūno, "Mabiltos" direktoriaus statybai, daug parduodama butų, tačiau klientų, norinčių įsigyti butus su visa apdaila, yra 2 - 3 proc. Verčiant pirkti standartiškai įrengtus butus, pažeidžiamos klientų teisės - iš jų atimamas įsikūrimo malonumas ir galimybė susikurti individualų interjerą.
Stasys Žvinys, "Molestos" generalinis direktorius, sako, jog dabar, priklausomai nuo įvairių veiksnių, 1 kvadratinis metras neįrengto buto kainuoja 1.800 - 2.500 litų, o su vidutinio kliento poreikius tenkinančia apdaila butas brangtų maždaug 30 proc.
Kiti statybą branginsiantys veiksniai: nuo sausio 1 d. žemė, skirta statybai, apmokestinama 15 proc. pridėtinės vertės mokesčiu, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), naujos statybos butai brangs, mat žaliavoms, įvežamoms ne iš ES, bus taikomi didesni muitai, darbo jėga brangs, brangs ir būsto paskolos. Dėl to, pasak V. Ambražiūno, naujos statybos butų paklausa didmiesčiuose sumažės trečdaliu.
Kiti sektoriai
Šiemet vyks kalakutienos rinkos persiskirstymas, nes šalia pavienių augintojų ūkininkų šiame versle startuoja Marijampolės UAB "Arvi ir Ko" įmonių grupės UAB "Arvi kalakutai". Marijampoliškiai į verslą investavo 50 mln. litų ir tikisi visą kalakutieną realizuoti Lietuvoje. Apie 30 proc. naujam verslui reikalingų investicijų "Arvi ir ko" užsitikrino iš SAPARD paramos.
Virginija Šliužienė, "Arvi ir ko" maisto produktų direktorė, paaiškino, kad jie atliko rinkos tyrimus ir įsitikino, kad lietuviai linksta į liesesnę mėsą. "Arvi kalakutai" šiemet planuoja paskersti 135.200 kalakutų ir pasiekti 15 - 26 mln. litų apyvartą. Gamybos pajėgumai: skerdyklos - 24 t per dieną, gamybos - apie 2 t per dieną.
"Arvi kalakutai" tikisi, kad netrukus kas trečias Lietuvoje nupirktas kalakutas bus užaugintas Marijampolėje: įmonė derasi su didžiaisiais prekybos centrais, iki sausio pabaigos bendrovė į prekybą tikisi pateikti kalakutienos skerdienos, jos gaminių bei pusfabrikačių.
tags: #ilagalikio #turto #ivedimas