Ignalinos kraštas, garsėjantis savo ežerais ir gamtos grožiu, turi turtingą istoriją, kurią formavo ne tik gamtinės sąlygos, bet ir politiniai bei socialiniai procesai. Šiame straipsnyje panagrinėsime Ignalinos rajono vienkiemių istoriją, melioracijos įtaką kaimo gyvenvietėms ir sovietmečio kolektyvizacijos procesus, kurie iš esmės pakeitė kaimo veidą.
Ignalinos rajono žemėlapis
Ekspedicija "8 su puse Ignalinos"
Prieš kelis metus laikraščio „Mūsų Ignalina“ redaktorius Jonas Baltakis ir verslininkas Kęstutis Žemaitis surengė ekspediciją, kurios metu aplankė vietoves, pavadintas Ignalinos vardu. Šią ekspediciją sumanė ir informaciją surinko laikraščio „Mūsų Ignalina“ redaktorius Jonas Baltakis ir verslininkas Kęstutis Žemaitis, ekspedicijos metu dirbęs Ignalinos televizijoje. Ekspedicija vyko prieš kelis metus, jos medžiaga pateikta laikraščiuose, reportažai rodyti Ignalinos televizijos laidose. Gimė idėja, spontaniškas užmojis - aplankyti visas tas Ignalinas, išsiaiškinti, kodėl jos taip vadinasi, sužinoti apie jas viską, ką pasiseks surasti. Kelionės metu patirta daug įspūdžių, nuotykių, kalbėta su įvairiais žmonėmis.
Ekspedicijos metu buvo surastos vietovės Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje, kurios pavadintos Ignalinos vardu. „Kažkada Lenkijos žemėlapyje surasta Ignalina - suintrigavo. Dar labiau nustebome, kai su kolega Kęstučiu Žemaičiu, panaršę internete, suradome ir daugiau vietovių, vadinamų Ignalina: tris radome Lenkijoje, vieną - Baltarusijoje ir dar tris su puse Lietuvoje. Kelionės metu patirta daug įspūdžių, nuotykių, kalbėta su įvairiais žmonėmis. „Džiugu, kad ryžotės atlikti tokį didelį darbą Ignalinai. Tai tikrai prasminga dovana miestui, ignaliniečiams, gražus palikimas istorijai, kuri vis dar turi nežinomųjų, vis dar gali būti atverti naujų įdomių detalių…“,- dėkodamas parodos autoriams kalbėjo savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis.
Aplankytos Ignalinos:
- Trys Ignalinos Lenkijoje
- Viena Ignalina Baltarusijoje
- Trys su puse Ignalinos Lietuvoje
Ignalinos kitose šalyse
Ignalina Lenkijos Lidzbarko gminoje (Ignalin) - tai turtingą istoriją turintis bažnytkaimis, minimas kaip rusų ir prūsų kariuomenės mūšio su Napaleono armija vieta. Šalia kaimo yra 110 m. aukščio kalva, nuo kurios, kaip sakoma, 1807 m. mūšį stebėjo pats Napaleonas. Per šį kaimą ėjo įžymiojo viduramžių lenkų astronomo Nikolajaus Koperniko keliai. Po Antrojo pasaulinio karo kaime apsigyveno daug nuo Stalino represijų bėgusių lietuvių. Kaimą, kuris anksčiau vadinosi Reimerswalde, Ignalina pavadino Žebrauskai iš Ignalinos rajono Pašarkavio kaimo. Dabar prūsiškai lenkiška Ignalina - ramus, tylus kaimas, kuriame gyvena apie 200 gyventojų, yra parduotuvė, vaistinė, nedidelis žirgynas ir įdomi baroko stiliaus bažnyčia.
Antroji Lenkijoje rasta Ignalina yra Tčemečno gminoje. Dabar ten likęs vienkiemis, kuriame gyvena vyras ir žmona pavarde Zajdel. Netoli Ignalinos kaimo yra dujų požeminė saugykla ir druskos kasykla. Gretimame Lavkų kaime, su kuriuo Ignalina sudaro vieną administracinį vienetą, yra paminklas žymiam lenkų politikui, žurnalistui, metalurgijos ir mašinų gamybos Lenkijoje pradininkui Ipolitui Cegelskui. Šios Ignalinos apylinkėse nemažai gyventojų, turinčių Kaminskių pavardę. Galbūt čia yra kažkokios sąsajos su Vidiškių dvaru, kurį XIX valdė Ignotas Kaminskis?
Ignalina Chodečo gminoje išsibarsčiusi 4 kvadratinių kilometrų plote, jame gyvena 40 šeimų (120 žmonių). Kaimo vardo kilmės nepavyko išsiaiškinti.
Viena Ignalina yra Baltarusijoje, Verchnedvinsko rajone. Nuo rajono centro iki Ignalinos kaimo 42 km., gyvena apie 200 gyventojų. Čia sutikta vienintelė lietuvė Zita Puzanskaja-Šiugždėnaitė pasakojo, kad anksčiau toje vietoje buvęs dvaras ir Ignalina pavadinta dvarininko sūnaus Ignalio vardu. Dabartinėje Ignalinoje yra pradinė mokykla, kaimo klubas, biblioteka, parduotuvė, girininkija. Už 8 km. nuo šios Ignalinos - Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos valstybių sienų sankirta.
Ignalinos Lietuvoje
Dar trys Ignalinos yra Lietuvoje - Trakų, Kaišiadorių ir Zarasų rajonuose. Pirmosiose dviejose likę tik po vieną sodybą, Ignalinoje Zarasų rajono Degučių seniūnijoje gyvena keturios senyvo amžiaus gyventojos, kurios kartais patiria nepatogumų į Ignaliną kviesdamos greitąją pagalbą, nes joms paaiškinama, kad tokia vietovė - kitame rajone. Įdomu, kad šis kaimas anksčiau vadinosi Čižikai, o dabartinį pavadinimą gavo XVIII a. nuo dvarponio Igno Kvintos.
Ignalina buvusi ir Rokiškio rajone, tačiau dabar tas kaimas vadinasi Ignatiškis.
Kolektyvizacija ir jos įtaka vienkiemiams
Sovietų Sąjungai 1940 metais okupavus Lietuvą, tarpukariu susikūręs vienkieminis kaimo teritorijų apgyvenimas su daug individualių ūkių „socialistinei“ sistemai netiko - tiek dėl stambesnių, „kolektyvinių“ ūkių planavimo, tiek politiniu - gyventojų kontrolės požiūriu. Pagrindinė kaimo politikos priemonė buvo kolektyvizacija - prievartinė agrarinė reforma, kurios metu ūkininkai prievarta buvo verčiami kolūkiečiais, jų žemė nacionalizuojama, o kitas turtas (gyvuliai, inventorius ir kt.) nusavinamas kolchozo labui ir sudarė jo ūkinį pagrindą. Vykdant kolektyvizaciją, pirmiausia siekta sunaikinti ūkininkų socialinį sluoksnį - kaip ideologinį priešą, o ekonominis aspektas (bent jau pradiniame etape) buvo antrinis.
Po Stalino mirties represiniai metodai tokiais mastais nebebuvo taikomi, gyventojai prie kolchozinio ūkio ėmė prisitaikyti. Svarbu ir tai, kad kolektyvizacija buvo tiesiogiai susieta su kaimo gyvenviečių pertvarka: buvo ne tik nusavinami ūkiai, bet ir siekiama gyventojus iškeldinti iš savo namų, perkeliant į kolūkio gyvenvietę. Tokia kaimo gyvenviečių sistemos pertvarka pradėta 1951 metais, ją norėta pabaigti kuo greičiau, tačiau gyventojai nenoriai kėlėsi iš savo namų, tad procesas truko visą sovietmetį.
Melioracija kaip priemonė naikinti vienkiemius
Tiek kolektyvizacijoje, tiek melioracijoje sutapo du dalykai: politinis ir ūkinis aspektai. Žiūrint iš anuometinės valdžios pozicijos, jie labai gerai derėjo tarpusavyje: tradicinio kaimiško gyvenimo naikinimas Lietuvoje ir kartu bandymas pagerinti ūkinę situaciją. Būta įvairių gyventojų išsikėlimo iš vienkiemių skatinimo būdų, vienas efektyviausių, taikantis „bizūno ir meduolio“ metodą, - asmeninio ūkio žemės ploto apribojimas iki minimumo (vykdant melioraciją ir plečiant kolūkio laukus, būdavo suariamos visos naudmenos aplink sodybą, beveik „iki langų“) ir nemažos piniginės kompensacijos išmokėjimas išsikėlimo iš sodybos atveju.
Viešojoje erdvėje girdime, kad neprižiūrimos melioracijos sistemos darosi problema. Reikia atkreipti dėmesį, kad laukų sausinimas buvo tik vienas iš sovietinės melioracijos tikslų, kitas, kaip minėjome, - vienkiemių naikinimas. Taip pat pažymėtina, kad buvo vykdoma laukų konsolidacija, jie tapo labai dideli.
Šalies gamtos kampeliai
Lietuva - tai ne tik pajūrys, bet ir ežerų bei piliakalnių kraštas, kuriame kiekvienas gali atrasti sau patinkančią vietą poilsiui ir pramogoms. Nuo Aukštaitijos nacionalinio parko iki Žemaitijos, Lietuva siūlo įvairias galimybes aktyviam ir ramiam poilsiui gamtoje.
Šalia Aukštadvario regioninio parko, vos už kilometro nuo 9,5 km ilgio pėsčiųjų pažintinio tako, tyvuliuoja įspūdingas Spindžiaus ežeras. Apylinkėse gausu mažų miško ežerėlių, gamtos ir istorinių paminklų: Mošos pilkapiai, Strėvos įgriuva, Spindžiaus ąžuolas, mitologinė „Karališkos virtuvės“ vietovė, senovinė Vytautavos medinė bažnyčia, senuosius palivarkus menančių liepų, ąžuolų alėjų ir kitų vaizdingų vietų.
Šiuolaikiška etnografinė sodyba-vienkiemis įsikūrusi pušyno miške, iš trijų pusių apsupta vieno švariausių Lietuvoje - Snaigyno ežero bangų (iki ežero 15 metrų), Veisiejų regioniniame parke. Saugus poilsis privačioje teritorijoje. Namas bei kiti statiniai įrengti iš rąstų, pusrąsčių ir kitų tik natūralių ir ekologiškai švarių medžiagų.
Sodybos ir gamtos kampeliai:
- Sodyba „Gervių takas“
- Poilsis prie Luokesų ežero
- Akromų sodyba
- Alaušynė
- Poilsis Aukštadvario regioniniame parke
- Sodyba Žemaitijos nacionaliniame parke
Gražutės regioninio parko žemėlapis
Aktyvus poilsis Ignalinos krašte
Ignalina - tai tyra gamta, smėlėti pušynų takeliai, ežerai ežerėliai… Sporto ir turizmo dvasia alsuojantis jaukus nedidelis ir palyginti jaunas miestas. Ignalinoje visais metų laikais galima turiningai leisti laisvalaikį: yra poilsio ir pramogų centras, stadionas, teniso kortai, sporto aikštelės. Nuo 2007 m. Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės gyvenamosios vietovės turi kurortinės teritorijos statusą.
Vaizdingiausi dviračių maršrutai:
- 16km: Kelionę pradėkite Lūšių ežero pakrantėje, prie Meironų kaimo, kur stovi 16 medinių skulptūrų. Aplankykite Palūšės bažnyčią su varpine.
- 20km: ,,Apie Ažušilės kraštovaizdžio draustinį". Dviratininkai, važiuojantys šiuo maršrutu, matys žavingus gamtos vaizdus: kalvas ir kalnelius, pušynus, mėlynus ežerus, žalias pievas, senus namus ir mielus kaimelius.
- 70km: ,,Dviračiais po Aukštaitijos nacionalinį parką'': Palūšė - Strigailiškis - Vaišniūnai - Šuminai - Strazdai - Vaišnoriškė - Daunoriai - Varniškės - Stripeikiai - Ginučiai - Kimbariškė - Benediktavas - Linkmenys - Kaltanėnai - Palūšė.
Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai.
tags: #ignalinos #rajonas #vienkiemiai