Temos aktualumas aktyvjant mobiliam ~monis gyvenimo ir verslo bkdui tarptautinio teismingumo svoka /gauna vis didesn svarb. Tarptautinio teismingumo unikalumas, o kartu temos problematiakumas pasireiakia bktent gebjime tarpusavyje derinti kelis nacionalinis skirtings teisinis sistems teismingumo taisykles, nors ia pirmo ~vilgsnio ~velgiant js suderinamumas praktiakai ne/manomas.
Darbo aktualumas grind~iamas skirtings valstybis nacionaliniuose teiss aktuose /tvirtintais skirtingais tarptautinio teismingumo nustatymo kriterijais, kuris pagrindiniai da~nai yra nuolatin gyvenamoji ar gyvenamoji vieta, prievols /vykdymo vieta. ias aplikybes, kurios da~nu atveju sukelia araias teisines diskusijas.
Tikslas remiantis pagrindiniais tyrimo aaltiniais, iatirti ir /rodyti, kad LR CPK 787 str. Pateikti tyrimo iavadas, suformuluoti pasiklymus. Hipotez LR CPK 787 str. Tyrimo objektas alternatyvks nacionaliniai teismingumo nustatymo kriterijai.
Siekdamos iasprsti teis min gu mo klau si mus pasauliniu mastu, valstybės naudoja įvairius teisės aktus. Tai iliustruoja darbe analizuojami teismingum reglamentuojantys ne tik nacionaliniai norminiai aktai, bet ir tarptautiniai teiss aktai: Briuselio konvencija dl jurisdikcijos ir teisms sprendims pripa~inimo ir vykdymo civilinse ir komercinse bylose, EB reglamentas dl jurisdikcijos ir teisms sprendims civilinse ir komercinse bylose pripa~inimo ir vykdymo, visuotins Hagos konvencijos projektas dl teismingumo ir teisms sprendims pripa~inimo bei vykdymo, UNIDROIT tarybos sesijoje patvirtinti tarptautinio civilinio proceso principai.
Atsi~velgiant / darbo apimt/ analizuojamas tik vienas CPK straipsnis. o ir teismo valstybs ryaio, taikymo pagr/stumas. Pagrindiniai darbo tyrimo aaltiniai: LR teisms praktika, LR Konstitucija, LR CPK, LAT teisjs senato nutarimas Nr. 28, Briuselis I.
Nacionalinio teismingumo svoka /tvirtinta CPK 781 str. ir teiss doktrinoje suvokiama kaip vienos valstybs jurisdikcijos teisms nacionalin kompetencija, nevar~oma kits valstybis, o kartu ir neturinti /takos joms. Bet jeigu is arba jos nra ES valstybs nars, turi juos gerbti.
Kalbant apie bylas su u~sienio elementu, kuris kaskart vis daugja, vartojamas Lietuvos teiss mokslo doktrinoje dar ne/tvirtintas, bet pagr/stai reikalingas, tarptautinio teismingumo terminas. Tarptautinio teismingumo specifika yra ta, kad susidariusi situacija reikalauja tarpusavyje derinti dvi ar net daugiau skirtings valstybis nacionalinis teisis sistemas, kurios da~nai bkna nesuderinamos.
Ar visada atsižvelgiama į tai, kad is ir kurios nra ES valstybs nars, subjekts, turint omeny, kad kiekviena valstyb turi savitus nacionalinius teismingumo kriterijus? ? pretenduoja abi valstybs. Pavyzdžiui, pagal LR CPK 787 str. pakanka Lietuvoje turti turto, kad byla bkts priskirtina LR teisms jurisdikcijai.
Svarbu atsižvelgti į o ssajos su tuo turtu, bksims bylinjimosi ialaids ir turto verts praporcingumas, kiti niuansai, reikamingi bylos teismingumo problemai iasprsti. Tačiau ios per~enkti nacionaliakumo ribs ir /takoti kitos valstybs teiss. iame CPK (7 str.) grie~tai draud~iama. CPK 787 str.
Teismas, spręsdamas, ar byla su užsienio elementu yra teisminga Lietuvos teismams, taip pat turi apsvarstyti klausimą, ar priimtas byloje sprendimas bus pripažįstamas (CPK 810 str.) ir vykdomas (CPK 813 str.) užsienio valstybėje, juolab, jeigu Lietuva su ta valstybe nėra sudariusi tarptautinės (dviašalės) sutarties dėl teisinės pagalbos. Tačiau toks įstatymų aiškinimas negali būti paremtas prielaidomis. Tokiu atveju teismas turi aiškintis, ar byla nėra teisminga atsakovo gyvenamosios vietos valstybės teismui.
Jeigu ji yra teisminga ir tos valstybės teismui, teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2 punktu, gali atsisakyti priimti pareiškimą ir pasiulyti ieškovui kreiptis į užsienio valstybės, kurioje reikės vykdyti teismo sprendimą, teismą, išskyrus atvejus, kai pagal CPK normas byla priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. `is teiginys aiakiai nesuderinamas su darbe nagrinjamo CPK 787 str.
Jei kyla grėsmė, kad užsienio valstybės priimtas sprendimas gali likti neįgyvendintas, automatiškai gali būti taikoma forum non conveniens doktrina. iau kyla klausimas: kam kuriami/reikalingi /statymai, jei jais praktiakai ne/manoma pasinaudoti? Arba, jei ia suteiktos teiss rinktis atsisakyti priimti arba priimti pareiakim pasinaudotumme galimybe priimti pareiakim , nors akivaizdu, kad ianagrinjus byl teismo sprendimas u~sienio valstybje gali bkti ne/vykdytas , ar tai neprieatarauts teismo pareigai ex officio patikrinti dl teismo sprendimo pripa~inimo ir vykdymo u~sienio valstybje?
Kitas klausimas: kokios pasiklymo ieakovui kreiptis / u~sienio valstybs teism pagal atsakovo gyvenamj viet, kuriame reikts vykdyti teismo sprendim teisins pasekms? Tai tik pasiklymas, kurio galima atsisakyti, ar teismo motyvuotas atsisakymas, u~kertantis keli tolimesniam procesui / pa~eists subjektinis teisis gynim, deklaruojam Konstitucijoje, priimti pareiakim dl bylos nagrinjimo pagal CPK 787 str. /tvirtint vien ia alternatyvisjs nacionalinio teismingumo kriterijs?
Kalbant apie teismo atsisakym priimti ieakinio pareiakim, pa~ymtina, kad taikytina teis, t. }velgiant ia CPK 787 str. iausiojo Teismo senato nutarimo mintis, kad [t]eis mas, sprs da mas teis min gu mo klau si m, tu ri at si ~velg ti / aa lis ir /ro dy ms bu vi mo vie t. Jei gu ir at sa ko vas, ir dau gu ma /ro dy ms yra u~ sie nio vals ty b je, su ku ria Lie tu va n ra pa si ra aiu si tarp tau ti ns dvi aa ls su tar ties dl tei si ns pa gal bos, ia nag ri n ti by l Lie tu vos teis me bk ts la bai su d tin ga.
Tokiu atveju, jeigu byla nepriklauso išimtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai, o yra teisminga ir atsakovo bei daugumos įrodymų buvimo vietos valstybės teismams, pareiškimą, vadovaujantis Lietuvos [CPK 137 str. antrosios dalies 2 punktu], reikėtų atsisakyti priimti pasikliaujant ieškovui kreiptis į atitinkamos užsienio valstybės teismą. Toks slygs, nors yra pagr/stos ir logiakos, darbe nagrinjamas straipsnis nereikalauja, nors naujasis CPK buvo parengtas kelet mets vliau nei pasirod mintas Senato nutarimas / kur/, deja, nebuvo atsi~velgta.
iau ialieka tas pats klausimas: kam kurti numatomai ydingus /statymus? o dalykas yra prievol, kuri atsirado Lietuvoje. is, siekiant iavengti galimai ne/vykdyto u~sienio valstybs sprendimo, byla gali bkti arba/ir bus nagrinjama pagal atsakovo gyvenamj viet, kas iakreipia, apsunkina ar net u~kerta ieakovo teis kreiptis / teism ginant pa~eistas teises.
Be kita ko, teismui suteiktoje teisėje savo nuožiūra rinkti, kurią bylą priskirti LR, o kurią užsienio valstybės teismų kompetencijai, galima įžvelgti teismų nešališkumo principo pažeidimą ar bent jau galimą piktnaudžiavimą teismams suteiktomis laisvėmis. `iuo atveju nacionaliniai /statymai ir Senato nutarimai kur kas palankesni atsakovui, nei ieakovui, tad apie (aalis procesinis teisis) lygiateisiškumo principą nėra nei ko kalbėti. Išeina, kad silpnesnioji aalis, kurios interesai ir teisės įstatymais labiau ginamos, yra atsakovas, kuo akivaizdžiai prieštaraujama tiesioginiams teisės aaltiniams visuomenės pamatiniųms idėjoms bei pagrindiniams teisės principams.
Teismų praktikos apibendrinimas
Apibendrinant teismų praktiką, galima teigti, kad:
- Teismas, spręsdamas teismingumo klausimą, turi atsižvelgti į šalių ir įrodymų buvimo vietą.
- Jeigu ir atsakovas, ir dauguma įrodymų yra užsienio valstybėje, su kuria Lietuva nėra pasirašiusi tarptautinės dviašalės sutarties dėl teisinės pagalbos, išnagrinėti bylą Lietuvos teisme būtų labai sudėtinga.
- Tokiu atveju, jeigu byla nepriklauso išimtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai, o yra teisminga ir atsakovo bei daugumos įrodymų buvimo vietos valstybės teismams, pareiškimą reikėtų atsisakyti priimti pasikliaujant ieškovui kreiptis į atitinkamos užsienio valstybės teismą.
Šios sąlygos, nors yra pagrįstos ir logiškos, darbe nagrinėjamas straipsnis nereikalauja, nors naujasis CPK buvo parengtas keletą metų vėliau nei pasirodė minėtas Senato nutarimas į kurį, deja, nebuvo atsižvelgta.
| Kriterijus | Teismo veiksmai |
|---|---|
| Atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje | Teismas tikrina, ar byla teisminga Lietuvos teismams pagal CPK 787 str. |
| Byla teisminga ir atsakovo gyvenamosios vietos valstybės teismui | Teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą ir pasiulyti ieškovui kreiptis į užsienio valstybės teismą. |
| Byla priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai | Teismas privalo priimti pareiškimą ir nagrinėti bylą. |
Apibendrinant, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nacionaliniai įstatymai ir Senato nutarimai šiuo atveju kur kas palankesni atsakovui, nei ieškovui. Tai prieštarauja šalių procesinio lygiateisiškumo principui.
Teisingumo statula Vilniuje
Bylos kelias
tags: #ieskinys #atsakovui #neturinciam #nuolatines #gyvenamosios #vietos