Laikraščio skaitytojai domisi, ar policijos pareigūnai bet kuriuo metu be savininko sutikimo gali įeiti į jo gyvenamąsias patalpas. Aptarsime, kokiais pagrindais ir tvarka valstybės pareigūnas gali patekti į gyvenamąsias patalpas be asmens sutikimo ir teismo leidimo, neesant teisės pažeidimo ar neteisėto elgesio.
Konstitucijoje nurodoma, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Tačiau yra išimtinių situacijų, kada policija turi teisę įeiti į privačią valdą be savininko sutikimo.
Pagal Policijos įstatymą pareigūnai turi teisę ateiti į butą nuo šeštos valandos ryto iki dešimtos vakaro, kai bute yra savininkas ir sutinka įsileisti. Tačiau yra išimčių.
Šiame straipsnyje aptariama, kokiais pagrindais ir tvarka valstybės pareigūnas gali patekti į gyvenamąsias patalpas be asmens sutikimo ir teismo leidimo, neesant teisės pažeidimo ar neteisėto elgesio.
Gyvenamosios patalpos (būstas) sąvoka
Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje gyvenamųjų patalpų (būsto) sąvoka aiškinama kaip autonominė sąvoka, nepriklausanti nuo valstybių narių nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos.
Gyvenamosiomis patalpomis (būstu) laikomos ir neteisėtai įkurtos arba užimtos patalpos, o ar tam tikra gyvenamoji vieta laikoma gyvenamosiomis patalpomis (būstu), priklauso nuo faktinių aplinkybių, patvirtinančių pakankamų ir tęstinių ryšių buvimą su konkrečia vieta.
Policijos įstatymo 18 straipsnis numato, kad pareigūnai turi teisę:
- Persekiodami asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų.
- Siekdami užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai.
- Bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones.
Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju.
Pagrindai patekti į gyvenamąsias patalpas be sutikimo
Valstybės pareigūnas gali patekti į gyvenamąsias patalpas be asmens sutikimo ir teismo leidimo, neesant teisės pažeidimo ar neteisėto elgesio, kai laikomasi visų šių sąlygų:
- Tam yra teisinis pagrindas (nepaprastos aplinkybės arba įstatymo numatyti atvejai).
- Yra priimtas valstybės pareigūno ar įgaliotos institucijos sprendimas.
- Privalo būti laikomasi proporcingumo principo.
Šios sąlygos užtikrina, kad policijos veiksmai būtų pagrįsti, proporcingi ir atitiktų įstatymų reikalavimus, apsaugant asmens teises ir laisves.
Policijos įstatymo 22 straipsnis taip pat reglamentuoja policijos pareigūnų teises įeiti į patalpas be savininko sutikimo:
Siekiant užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekiant užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones.
Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atvejais, ekstremaliosios situacijos metu, šalinant užkrečiamųjų ligų židinius. Teisė patekti į transporto priemonę suteikiama ir tais atvejais, kai pareigūno reikalavimui nepaklūsta asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamas jo padarymu.
Apie šiuos veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui.
Važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar įtariamą jos padarymu, veždamas asmenį, kuriam būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitais neatidėliotinais atvejais nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto ir ryšių priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams (išskyrus diplomatinių ar konsulinių įstaigų transportą).
Įstatymo numatyti atvejai
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, policijos pareigūnai turi teisę patekti į gyvenamąsias patalpas be teismo sprendimo ir savininko sutikimo tam tikrais atvejais:
- Siekdamas užtikrinti viešąją tvarką.
- Sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų.
- Gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.
Sąlygos, kurioms esant, policija gali patekti į gyvenamąsias patalpas be leidimo:
| Sąlyga | Aprašymas |
|---|---|
| Teisinis pagrindas | Būtinos nepaprastos aplinkybės arba įstatymo numatyti atvejai. |
| Sprendimas | Turi būti priimtas valstybės pareigūno ar įgaliotos institucijos sprendimas. |
| Proporcingumo principas | Būtina laikytis proporcingumo principo, kad veiksmai būtų adekvatūs situacijai. |
Jei tiksliai žinoma, kad buto šeimininkas užsiima nusikalstama veikla, įeiti į butą teisėsaugos darbuotojai gali bet kuriuo paros metu. Pasitaiko, kai policininkai, sužinoję, kad kuriame nors bute verdama naminukė, veržiasi ir be kratos orderio. Tačiau, jei būsto šeimininkas spėja sunaikinti įkalčius, atsakomybė tenka policininkui.
Pavyzdžiui, jei kaimynai praneša apie triukšmą bute, policija turi teisę įeiti į patalpas. Aišku, visi žinome, kad butuose ir kitose privačiose patalpose triukšmauti negalima nuo 18 val., kai prasideda vakaro laikas, iki 6 val. Bet iš tikrųjų tai draudžiama triukšmauti bet kuriuo paros metu. Jeigu viršiji higienos normas, tai žalą darai gyvenantiems aplinkui - nesvarbu, koks tai yra paros metas. Tik tiek, kad vakaro ir nakties metu yra labai paprasta, nes nereikia jokių matavimų, o jeigu norime patraukti atsakomybėn asmenį, kuris triukšmauja dienos metu, vis dėlto jau reikia nustatyti, ar nepažeidžiama higienos norma.
Pernai, priėmus naująjį Policijos įstatymą, tokia galimybė atsirado, kadangi siekdamas užtikrinti viešąją tvarką pareigūnas jau dabar gali bet kuriuo metu įeiti į bet kokias patalpas ir nesvarbu, ar tas savininkas leidžia, ar neleidžia. Taip kad noriu nuraminti gyventojus.
Vis dėlto policija išskiria du pagrindinius dalykus: viešosios rimties trikdymas gyvenamose patalpose, t.y.
Ar policijai reikia kratos orderio, kad galėtų patekti į jūsų namus?
Prieš parą Lietuvą sukrėtė žinia apie kraupų nusikaltimą Vilniuje. Lazdynuose, Architektų gatvėje, esančiame bute trečiadienį buvo rasti dviejų jaunų žmonių kūnai. Aiškėja, kad apie galimą smurtą bute policijai buvo pranešta dar dieną prieš tai, tačiau atvykę pareigūnai tik pabeldė į duris, o kai jų niekas neatidarė - jie išvyko. Policija pradėjo tyrimą dėl nužudymo. Įtariama, kad 2001 m. gimęs vyras galėjo nužudyti savo 2 metais jaunesnę draugę ir po to pakėlė ranką pats prieš save.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovo Ramūno Matonio komentaras apie tai, kada policija gali laužti buto duris: „Policijos įstatymas numato teisinį pagrindą, kada pareigūnai gali prievarta patekti į privatų būstą. Pareigūnas turi teisę, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atvejais, ekstremaliosios situacijos metu, šalinant užkrečiamųjų ligų židinius. Teisė patekti į transporto priemonę suteikiama ir tais atvejais, kai pareigūno reikalavimui nepaklūsta asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamas jo padarymu. Apie šiuos veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai turi išsiaiškinti visas aplinkybes, pabendrauti su pranešėju (kas ir buvo padaryta). Vėliau medžiaga yra perduodama tyrėjams, kurie trijų dienų laikotarpyje turi dar kartą patikrinti šią informaciją, t.y.
Slaptas Patekimas į Būstą
Pagal Kriminalinio proceso kodekso 11 straipsnį, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, jų apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tirti ar juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, sankcionuojami ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.
Neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, leidžiama atlikti šiuos veiksmus vadovaujantis prokuroro nutarimu.
Iškeldinimas iš būsto: kada tai įmanoma?
Teismų sprendimuose aiškiai nurodoma, kokius asmenis ir jiems priklausantį turtą reikia iškeldinti iš patalpų. Visi pagrindai, kuriems esant fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų, yra išvardinti Civiliniame kodekse.
Pagal Civilinio kodekso 6.611 straipsnį, nuomininkai gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų nutraukus nuomos sutartį, jeigu jie nesilaiko jos sąlygų:
- Ne mažiau kaip tris mėnesius (jeigu nuomos sutartis nenustato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių arba mokesčių už komunalines paslaugas.
- Ardo ir gadina gyvenamąją patalpą.
- Netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kartu su jais gyvenantiems arba greta jų gyvenantiems asmenims.
Įstatymas taip pat leidžia teismo tvarka iškeldinti asmenis, kurie savavališkai apsigyvena patalpose be savininko leidimo arba nevykdo nuomotojo reikalavimo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Patalpų nuomininkas ir su juo gyvenantys asmenys gali būti iškeldinami ir tada, kai nuomos sutartis pripažįstama negaliojančia.
Iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų teismo tvarka gali būti iškeldinami asmenys, kurie neišsikelia iš jų pasibaigus darbo sutarčiai. Pagal Civilinio kodekso 3.71 straipsnį po santuokos nutraukimo teismas gali perkelti gyvenamųjų patalpų nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium. Teismo sprendimu iš gyvenamųjų patalpų taip pat iškeldinami subnuomininkai bei asmenys, laikinai gyvenę kitų asmenų nuomojamose patalpose ir atsisakantys iš jų išsikelti, kai baigiasi su jais sudaryta nuomos sutartis.
Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.
Pagal Civilinio proceso kodekso 659 straipsnį, priverstine tvarka iškeldinamam asmeniui antstolis nustato ne trumpesnį kaip trisdešimties dienų ir ne ilgesnį kaip keturiasdešimt penkių dienų terminą sprendimui įvykdyti. Jeigu dėl skolų iškeldinamas asmuo ar jo šeimos narys suserga, antstolis, gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, kai liga nėra chroniška, gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus.
Taip Lietuvos policija 15min komentuoja penktadienį susiklosčiusią situaciją, kuomet iškvietimą gavusiems policininkams nebuvo leista patekti į Seimą ir patikrinti Gedimino Kirkilo blaivumą. Tuomet kilus įtarimų dėl „socdarbiečių“ lyderio G.Kirkilo blaivumo, iškviestų policininkų į Seimą neįleido pats Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Daug kam kilo klausimų - negi pareigūnai, esant įtarimui, kad Seimo narys darbo vietoje yra neblaivus, nieko negali padaryti? Policijos atsakymai leidžia suprasti - jų galios šioje situacijoje išties mažos.
Kadangi buvimą neblaiviu darbo vietoje Lietuvos įstatymai traktuoja kaip darbo drausmės pažeidimą, bet ne nusikaltimą savaime, jei Seimo pirmininkas galimo pažeidimo neįžvelgia ir pats nesikreipia į pareigūnus, Seimo nariai darbe neblaivūs gali būti kiek tik nori.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus atsiųstuose atsakymuose į 15min klausimus pabrėžiama, kad sprendžiant, ar pareigūnai konkrečiu atveju gali patekti į patalpas nesant patalpos savininko ar gyventojo sutikimo arba teismo sprendimo, o esant būtinybei - ir prievarta, remiamasi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsniu. Jame išvardytos konkrečios aplinkybės, kuomet pareigūnai turi teisę tai padaryti.
„Iš esmės šiame straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos atskleidimą, prevenciją, viešosios tvarkos atkūrimą ir palaikymą, nusikalstamą veiką padariusių asmenų sulaikymą, bei kai yra iškilusi reali grėsmė žmogaus gyvybei, sveikatai, ar turtui“, - tvirtinama atsakymuose.
Kaip nurodo policija, „galimai neblaivaus Seimo nario pasirodymas darbe nėra nusikalstama veika“.
Kaip nurodo Policijos departamentas, rūpintis darbo drausme ir darbo reglamento vykdymu pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus yra darbdavio prerogatyva. Tad policija patikrinti Seimo nario blaivumą darbo vietoje galėtų tik jei dėl to kreiptųsi pats Seimas.
„Jei Seimas kreiptųsi į policiją dėl pagalbos suteikimo, tai yra, dėl asmens neblaivumo patikrinimo, tokia pagalba valstybės institucijai būtų suteikta. Seimo vardu tai turėtų padaryti Seimo pirmininkas, jei kalbama apie Seimo narį, ir greičiausiai, kancleris, jei tikrinti reikėtų Seimo darbuotoją“, - nurodo policija.
Kadangi kreipimosi Seimo vardu dėl G.Kirkilo blaivumo patikrinimo nebuvo, o teisinis pagrindas patekti į Seimo patalpas prievarta taip pat neegzistavo, nieko padaryti pareigūnai penktadienį negalėjo.
Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus, iš esmės tokia pati tvarka panašioje situacijoje galiotų kalbant apie bet kokią valstybinę instituciją - lemiamas žodis sprendžiant, ar pareigūnai gali patekti į vidų, priklausytų institucijos vadovui.
