Kasmet Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) atlieka atnaujintų daugiabučių namų energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Ši analizė padeda identifikuoti problemas ir tobulinti renovacijos procesus.
Energiniam auditui ir ekspertizei atrenkami pastatai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o po jų projekto įgyvendinimo praėjo ne mažiau kaip dveji ir ne daugiau kaip penkeri metai. Auditui šiemet buvo atrinkti daugiabučiai, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, jų metai - nuo 1969 m. iki 1990 m.
Šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė.
Anot atnaujintų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, audito metu paaiškėjo, kad daugiausiai šilumos po renovacijos yra prarandama vėdinant pastatą (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas).
„Neatnaujintuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15-25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Tačiau atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentiškai vėdinimo nuostoliai padidėja. Todėl rekomenduotina įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, - sako G. Šilanskas.
Atsižvelgę į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, specialistai pirmiausia nustatė maksimalią ribinę CO2 vertę - 1000 ppm (angl. ppm - parts per milion, liet. - dalys iš milijono). Nuo šios ribos oro kokybę galima laikyti prasta.
„Audito rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kai buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotų daugiabučių patalpose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų 1000 ppm riba buvo viršyta“, - teigia G. Šilanskas.
Pasak G. Šilansko, „Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų - tai yra ypač svarbu šaltojo sezono metu, kai išorės oro kokybė dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo būna gerokai prastesnė nei vidaus oro.
Daugiabučių namų gyventojai renkasi renovaciją dėl daugybės priežasčių:
- šildymo sąnaudų sumažėjimo,
- estetinės išvaizdos pagerėjimo,
- komforto lygio ir turto vertės padidėjimo.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti pagrindiniai renovacijos privalumai:
Informacija daugiabučių namų gyventojams: laikas suskubti galvojantiems apie renovaciją
| Privalumas | Aprašymas |
|---|---|
| Šildymo sąnaudų sumažinimas | Mažesnės sąskaitos už šildymą dėl geresnės pastato izoliacijos. |
| Estetinės išvaizdos pagerinimas | Atnaujintas fasadas ir bendrosios erdvės. |
| Komforto lygio padidinimas | Geresnis mikroklimatas patalpose, mažiau triukšmo. |
| Turto vertės padidinimas | Renovuotas būstas tampa patrauklesnis pirkėjams. |
Kvartalinė renovacija gali būti viena iš esminių daugiabučių renovacijos iniciavimo ir tempų didinimo priemonių. Taip pat atnaujinant visą kvartalą vienu metu galima ženkliai pagerinti kvartalo funkcionalumą, patrauklumą bei gerbūvį.
Renovacijos kliūtimis laikytini ir nekokybiški investiciniai planai bei renovacijos kokybės kontrolės trūkumas. Poreikis tikslinti daugiau nei ¾ investicinių planų rodo, kad barjeras yra sisteminis.
Valstybės parama
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų.
Kvietimas modernizuoti daugiabučius namus, siekiant ne žemesnės nei B energinio naudingumo klasės ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti bent 40 proc., buvo paskelbtas 2024 m. lapkričio 11 d. Gyventojai gali teikti paraiškas tiek tradicinei renovacijai, tiek rinktis inovatyvią ir tvarią pastato atnaujinimo technologiją, kai naudojami gamykloje pagaminti skydai.
Šiuo metu jau gautos 430 paraiškų, kurių bendra prašoma paramos suma siekia 133 mln. eurų. APVA atkreipia dėmesį, kad valstybės parama dabar apskaičiuojama pagal naują finansavimo modelį - taikant fiksuotus įkainius. Be valstybės paramos, paskolos lėšomis gali būti apmokamos ir papildomos projekto išlaidos, susijusios su pastato kokybės gerinimu.
Papildomu stimulu apsispręsti tapo ir dabartinė situacija energetikos rinkoje. Ši žiema neįprastai šalta, kuras brangsta, o panaikinus PVM lengvatas šildymui prognozuojama, kad šildymo sąskaitos gali išaugti dvigubai ar net daugiau. Tai ypač stipriai pajus gyventojai, gyvenantys nerenovuotuose, senuose daugiabučiuose.
Renovacijos mastai
Pernai Lietuvoje renovuota 55 daugiabučiais namais daugiau, nei 2023 m. „Praėjusiais metais iš viso pavyko atnaujinti 333 daugiabučius, o 2023-iaisiais - tik 278. Rezultatai yra neblogi, renovacija gyva ir vyksta sparčiau, - pažymi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė. - Noriu pabrėžti, kad iš 2024 m. renovuotų daugiabučių beveik 200 pasiekė B energinio naudingumo klasę.
Šiuo metu arti 130 tūkst. senų daugiabučių butų savininkų gyvena renovuotuose namuose. Pavertus į plotą tai yra beveik 7 mln. kv. m.
Valstybės parama bus skiriama projektui ar jo daliai parengti, projekto įgyvendinimui administruoti, statybos techninei priežiūrai ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Parama bus apskaičiuojama ir teikiama pagal nustatytus fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius. Parama energinį efektyvumą didinantiems darbams svyruoja nuo 20 iki 30 proc.
Gyventojai, kurie nori renovuoti savo seną daugiabutį, galės ne tik atnaujinti stogą, langus, sienas, šildymo sistemą, pasirinkti kitas energinio efektyvumo didinimo priemones, bet ir rūsius pritaikyti priedangoms. Šiems projektams numatyta lengvatinė paskola, ji teikiama iki 20 metų, su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.
tags: #i #daugiabuciu #namu #atnaujinimo #programa #itraukiami