Hortenzijų sodinimas sodyboje: patarimai ir gudrybės

Hortenzijos - sodų pažibos, žavinčios puriais, spalvingais žiedais. Hortenzijos populiarios dėl didelių, ryškių žiedų ir nereiklumo priežiūrai. Hortenzijos paprastai auginamos soduose arba naudojamos kaip dekoracinės gėlės.

Žydinti didžialapė hortenzija

Hortenzijos yra mėgstami sodo augalai, nes juos lengva auginti ir jie ilgai žydi. Hortenzijos yra gana lengvai auginami augalai, tačiau joms reikia tinkamos priežiūros, kad būtų užtikrintas jų sveikas augimas ir gausūs žiedynai.

Tinkamas sodinimo laikas ir vieta

Kad šie krūmai sėkmingai augtų, klestėtų ir gausiai žydėtų, labai svarbu pasirinkti tinkamą sodinimo laiką. Tinkamas sodinimo laikas yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių hortenzijų sėkmę sode. Hortenzijas galima sodinti rudens arba pavasario pradžioje, kai dirva dar nėra labai šalta.

Dauguma sodininkų Lietuvoje renkasi pavasario sodinimą, ir tam yra svarbių priežasčių. Pavasarį pasodintos hortenzijos turi visą šiltąjį sezoną įsitvirtinti naujoje vietoje, išauginti stiprias šaknis ir pasiruošti žiemai. Jeigu sodinate vazonuose augintas hortenzijas, pavasarį jas galima sodinti anksčiau nei tas, kurios turi atviras šaknis.

Hortenzijų žiedynai

Ruduo taip pat gali būti tinkamas hortenzijų sodinimui, ypač jeigu auginate jas pietinėje ar švelnesnio klimato Lietuvos dalyje. Rudenį žemė būna dar šilta, o lietūs padeda išlaikyti reikiamą drėgmės lygį.

Svarbu atsižvelgti ir į hortenzijos veislę. Lietuvoje klimatas labai nevienodas - tai, kas tinka pajūryje, gali būti per anksti ar per vėlu Aukštaitijoje ar Dzūkijoje. Jeigu pavasaris vėlyvas, o dirva ilgai išlieka šlapia - geriau luktelti, kol ji pradžius ir sušils. Hortenzijos turi savų pageidavimų, ir jeigu jų paisome, jos atsilygina nepaprastu grožiu.

Hortenzijos gerai auga pusiau pavėsyje arba šešėlyje, nes tiesioginis saulės spindulių poveikis gali padaryti žalą jų žiedynams ir lapams. Dauguma hortenzijų mėgsta šviesią, bet ne saulėkaitos išdegintą vietą. Ypač jautrios tiesioginiams saulės spinduliams yra didžialapės hortenzijos (Hydrangea macrophylla) - joms geriausiai tinka rytinė saulė ir popietinis pavėsis. Šluotelinės (Hydrangea paniculata) ir medlievos hortenzijos (Hydrangea arborescens) - atsparesnės karščiui, todėl jas galima sodinti ir pusiau saulėtose vietose, kur saulė šviečia 5-6 valandas per dieną.

Jeigu turite vietą prie rytinių arba šiaurės rytinių namo sienų - tai dažniausiai tobula vieta hortenzijoms. Kad ir kokia tvirta atrodytų hortenzijos struktūra, stiprūs vėjai gali pažeisti jos stiebus, išlaužyti žiedynus ar tiesiog sausinti augalą.

Dirvožemio paruošimas ir sodinimas

Hortenzijos geriausiai auga švelniai rūgščioje, gerai pralaidžioje dirvoje, turtingoje organinėmis medžiagomis. Hortenzijoms reikia drėgno, gerai nusausinto ir laisvo dirvožemio. Dirva hortenzijoms yra kaip maistas - jos neauga bet kur.

• Drėgna, bet ne permirkusi. Hortenzijos nemėgsta sausros, bet taip pat netoleruoja užmirkimo.
• Silpnai rūgštinė (pH 5.5-6.5). Tai labai svarbu, ypač jei auginate mėlynai žydinčias hortenzijas. Būtent rūgšti dirva padeda joms pasiekti intensyvią spalvą. Norėdami sužinoti dirvos pH, galite naudoti paprastą dirvožemio testą iš sodo centro.
• Derlinga, humusinga. Hortenzijos intensyviai auga, todėl dirvoje turi netrūkti maisto medžiagų.

Paruoškite dirvą. Hortenzijoms reikia drėgno, gerai nusausinto ir laisvo dirvožemio. Paruoškite hortenzijas. Jei sodinate sodinukus, jie turėtų būti paruošti sodinimui. Hortenzijas galima sodinti rudens arba pavasario pradžioje, kai dirva dar nėra labai šalta.

Nesvarbu, ar hortenziją pirkote vazonėlyje, ar gavote dovanų su atviromis šaknimis - sodinimo esmė ta pati: padėti jai pradėti naują gyvenimą be streso. Sodinant hortenzijas kruopštumas apmokamas ramybe vėliau, kai žiedynai žydi be papildomų pastangų. Daugelis sodininkų daro vieną dažną klaidą - kasa tik tiek, kiek telpa šaknų gumulas.

Žingsniai sodinant hortenzijas:

1. Iškaskite duobę: Duobė turėtų būti maždaug tokio dydžio, kaip kibiras (apie 40 cm gylio ir pločio).
2. Naudokite rūgščią durpę: Stebėjausi, kad Rūta nededa nė kiek įprasto dirvožemio, tai tikrai neįprasta.
3. Padėkite hortenzijas į paruoštas duobes ir užpildykite aplink šaknis dirvožemiu: Šaknys turi būti padengtos dirvožemiu, tačiau antžeminis augalas turi būti virš žemės lygio.
4. Gausiai palaistykite: Pasodinus hortenzijas būtina jas gerai palaistyti. Nereikia trypti ar daryti papildomų veiksmų žemei trombuoti.
5. Mulčiuoti: Šį mišinį suberiu atgal į duobę, kad susidarytų „pagalve“ šaknims. Mulčiuoju aplink krūmą - tam naudoju kompostuotą pušų žievę, durpes arba spygliuočių kraiką.

Kai dirva paruošta, galima sodinti patį augalą. Svarbiausia taisyklė - nesodinti per giliai. Nors atrodo, kad darbas baigtas, tikrasis sodininko rūpestis prasideda po pasodinimo. Pirmas mėnuo labai svarbus, nes hortenzija prisitaiko prie naujos aplinkos.

Laistymas ir tręšimas

Hortenzijos reikalauja reguliaraus laistymo, ypač sausuoju ir karštu oru. Palaikau pastovią drėgmę - laistau 2-3 kartus per savaitę, ypač jei nėra lietaus. Kartais pasodinus hortenziją ji kurį laiką „stovi vietoje“ - tai normalu. Pirmieji mėnesiai po sodinimo yra kaip vaikystė - kaip prižiūrėsi, taip ir užaugs. Nors hortenzijos laikomos pakankamai lengvai prižiūrimais augalais, pirmaisiais metais jos reikalauja kiek daugiau dėmesio ir stebėjimo. Aš dažnai sakau - sodinukas yra kaip svečias.

Hortenzijos garsėja savo meile vandeniui - jų pavadinimas netgi kilęs iš graikų kalbos žodžio hydor (vanduo). Tačiau tai nereiškia, kad reikia jas laistyti be saiko. Svarbu stebėti žemę - jei viršus sausas, bet giliau jau drėgna, gali ir nereikėti papildomo laistymo.

Hortenzijų tręšimas

Hortenzijos maitinamos trąšomis, turinčiomis daug fosforo, kad būtų užtikrintas gausus žiedynų formavimasis. Vienas iš svarbiausių darbų po pasodinimo - mulčiavimas. Mano pasirinkimas - natūralus mulčias: spygliuočių kraikas, rūgščios durpės, kompostuota medžio žievė.

Nors hortenzijoms patinka derlinga dirva, iškart po pasodinimo jų geriau netręšti - palaukite, kol daigas prigis ir pradės aktyviau augti. Pirmaisiais metais svarbu tiesiog stebėti augalą. Nereikia panikuoti dėl kiekvieno geltonuojančio lapelio - adaptacijos laikotarpis gali trukti iki kelių savaičių. Svarbiausia - kantrybė.

Hortenzijas reikia reguliariai tręšti, kad jos galėtų gerai augti ir vystytis, taip pat gausiai žydėti. Rekomenduojama tręšti hortenzijas bent kartą per mėnesį nuo pavasario iki vasaros pabaigos. Pavasarį rekomenduojama naudoti trąšas, kuriose yra daugiau azoto, kad būtų skatinamas naujų ūglių ir lapų augimas. Galima naudoti organines arba sintetines trąšas. Organinės trąšos dažnai yra labiau ekologiškos, tačiau jos gali būti lėtesnio veikimo ir reikalauti daugiau laiko, kad būtų pasiektas pageidaujamas poveikis.

Kai tręšiate hortenzijas, būkite atsargūs, kad nepadaugintumėte ir nesumaišytumėte trąšų kiekio, nes tai gali sukelti per didelę druskos koncentraciją dirvožemyje, kas galiausiai gali kenkti augalų sveikatai.

Genėjimas

Hortenzijos reikalauja reguliaraus genėjimo, kad būtų užtikrintas jų sveikas augimas ir forma.

Genėti hortenzijas geriausia ankstyvą pavasarį, kai tik praeina šalčiai.

Kaimynystė su kitais augalais

Hortenzijos - sodų pažibos, žavinčios puriais, spalvingais žiedais. Tačiau šie augalai gana jautrūs aplinkai, o ypač - kaimynystei. Netinkamai parinkti augalai šalia gali trukdyti augimui, alinti dirvožemį ar net tiesiogiai kenkti hortenzijų sveikatai.

Augalai, kurių reikėtų vengti šalia hortenzijų:

1. Augalai, išskiriantys jugloną: Vienas didžiausių hortenzijų priešų - augalai, išskiriantys jugloną - toksišką junginį, slopinantį kitų augalų augimą. Juglonas - tai natūralus toksinas, kurį išskiria kai kurie augalai, ypač riešutmedžių šeimos atstovai, pavyzdžiui, juodasis ar graikinis riešutmedis. Hortenzijos, kaip ir daugelis kitų dekoratyvinių bei daržo augalų, yra itin jautrios juglonui, todėl jų nederėtų sodinti riešutmedžių kaimynystėje.
2. Dideli medžiai: Hortenzijoms reikia šviesos, bet ne deginančios saulės - idealu pusiau pavėsis. Tačiau sodinti jas po didžiuliais medžiais, tokiais kaip klevai, kaštonai, liepos - nerekomenduojama.
3. Bijūnai: Nors abu augalai žydi vasaros pradžioje, bijūnai mėgsta neutralią dirvą, gilią šaknų erdvę ir daug saulės. Tuo tarpu hortenzijos dažniau klesti pusiau pavėsyje ir mėgsta rūgštesnį gruntą.
4. Paparčiai: Nors gali atrodyti tinkami vizualiai, paparčiai sugeria itin daug drėgmės, kurios reikia ir hortenzijoms.
5. Gvazdikai: Šios natūraliai pievose augančios gėlės geriausiai jaučiasi kalkingoje dirvoje, kuri hortenzijoms yra visiškai netinkama.

Augalai, kurie puikiai tinka šalia hortenzijų:

1. Melsvės: Melsvės ir hortenzijos yra klasikinis derinys. Šie augalai neįtikėtinai gerai auga aplink hortenzijas, abu augalai mėgsta dalinį pavėsį ir gerai auga šiek tiek rūgščiame dirvožemyje. Melsvės yra vieni geriausių augalų, tinkančių mažai apšviestoms vietoms, ir veikia kaip natūrali folija, sauganti hortenzijų žiedus.
2. Snapučiai: Snapučiai būna violetinės, rožinės arba baltos spalvos ir savo išvaizda primena daugeliui pažįstamas pelargonijas. Snapučiai yra puikus klasikinis sodo augalas, nereikalaujantis daug priežiūros, o įsitvirtinęs dirvoje jis kone visai nereikalauja priežiūros. Jie yra puikūs kaimynai hortenzijoms, nes puikiai auga tokiose pačiose sąlygose. Abiem augalams reikia drėgnos ir kokybiškos, bet ne per šlapios dirvos.
3. Paparčiai: Paparčiai labai gražiai atrodo tarp hortenzijų, be to, jie yra vienas iš lengviausiai prižiūrimų augalų. Yra daug įvairių paparčių rūšių. Kai kurie jų gali pakęsti daugiau saulės, tačiau dauguma paparčių mėgsta pavėsingas vietas. Paparčiai yra puikūs kaimynai hortenzijoms, nes šių augalų poreikiai yra labai panašūs, be to, jie sodui suteikia daugiau tekstūrų ir raštų, tad vaizdas džiugina akis.

Populiariausios hortenzijų rūšys

• Šluotelinės hortenzijos: Šluotelinės hortenzijos žiedynai yra unikalūs dėl jų šluotelių pavidalo. Jie gali būti maži, tankūs žiedynai arba didesni, laisvi žiedynai, priklausančiai nuo veislės. Žiedynų spalva taip pat gali skirtis nuo šviesiai rožinės iki mėlynai violetinės, ir tai priklauso nuo dirvožemio pH. Rūgštus dirvožemis sukelia rožinės spalvos žiedus, o šarminis dirvožemis suteikia mėlynos spalvos žiedus.
• Laipiojančios hortenzijos: Laipiojančios hortenzijos yra nuostabios daugiametės vynmedžio formos hortenzijos, kurios yra populiarūs augalai sodo dizaine. Jie dažnai naudojami kaip šliaužiantys augalai, kad puoštų sienas, tvoras ar kitus paviršius. Laipiojančios hortenzijos žiedynai yra dideli, gaubiantys žiedynai, kurie gali būti iki 20 cm skersmens. Pagrindinė vijoklinės hortenzijos ypatybė yra jos ilgi, tankūs žiedynai, sudaryti iš mažų gėlių, kurios yra surenkamos į vijoklės formą. Gėlės pradeda žydi nuo vasaros vidurio ir tęsiasi iki rudens, išliekant gražiai ir sausinantis ant krūmo net po žydėjimo pabaigos. Vijoklinės hortenzijos yra daugiamečiai krūmai, kurie gali augti iki 3-4 metrų aukščio. Jos lapai yra paprasti, ovalūs ir tamsiai žalios spalvos. Žiedai pradžioje būna balti, o palaipsniui keičiasi į rožinės ir rudos spalvos atspalvius, suteikiantys žiedynui dekoratyvumo. Šios hortenzijos rūšies yra lengvai prižiūrimos ir gali būti auginamos saulėtoje arba šešėlėje vietoje, derlingame dirvoje. Jos yra atsparios šalčiui ir gali išgyventi sunkesnes oro sąlygas.

Hortenzijų kainos

Hortenzijų kainos gali labai skirtis priklausomai nuo jų rūšies, dydžio ir vietos, kurioje jas pirkote. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar jūs perkate sodinukus ar jau užaugintus augalus. Sodinukai gali būti pigesni, bet reikia daugiau laiko ir pastangų, kad jie užaugtų ir pasiektų pageidaujamą dydį ir žydėjimo lygį.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kur perkate hortenzijas. Parduotuvėse ir gėlių turguose kainos gali skirtis nuo kiekvienos vietos pasirinkimo.

tags: #hortenziju #sodinimas #sodyboje