Sutarčių teisė yra viena iš svarbiausių teisės sričių, reguliuojančių civilinius santykius. Ši sritis apima platų spektrą klausimų, pradedant sutarčių sudarymu ir baigiant jų vykdymu bei nutraukimu. Sutarčių teisinis vertinimas yra būtinas norint užtikrinti teisingą ir efektyvų sutarčių vykdymą, apsaugoti šalių teises ir interesus.
Darbo teisė yra viena iš sričių, kurioje įgytos teorines žinias pradedamos taikyti praktikoje. Sutarčių teisėje vadovaujamasi principu, jog norint tinkamai apginti savo teises, sutarčių individualizavimas yra būtinas. Dėl šių priežasčių, padedame klientams išanalizuoti jų poreikius, o juos atradus, parengiame sutartis taip, jog jos tinkamai atitiktų klientų turimus lūkesčius.
Verslo sutartys - svarbus įmonės veiklos elementas
Pirkimo sutarties teisinis vertinimas
Pirkimo sutartis, sudaryta atlikus pirkimo procedūras pagal PĮ nuostatas yra specifinė tuo, jog tiekėjai jas sudaro prisijungimo būdu, todėl atitinkamai perkantieji subjektai yra atsakingi už tikslias, aiškias, nedviprasmiškas bei teisingas pirkimo sąlygas ir visus pirkimo dokumentus, įskaitant sutarties projektą. Priešingu atveju gali kilti nepagrįsto perkančiojo subjekto praturtėjimo grėsmė.
Už pirkimo procedūrų organizavimą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingi perkantieji subjektai. Atsižvelgiant į tai, būtent perkantiesiems subjektams kyla neigiamų padarinių už netinkamą pirkimo sutarties ar kitų pirkimo dokumentų parengimą. Sąlygos, įtvirtintos sudarytoje pirkimo sutartyje, per visą sutarties vykdymo laikotarpį turi kuo labiau atspindėti galutinį atlikto pirkimo rezultatą, t. y. pirkimo dokumentuose suformuluotus reikalavimus, pirkimo vykdytojo ir pirkimą laimėjusio tiekėjo įsipareigojimus bei atsakomybę.
PĮ 95 straipsnio nuostatos turi būti sistemiškai aiškinamos ir taikomos kartu su PĮ 48 straipsniu, kuriame įtvirtinti reikalavimai pirkimo dokumentų turiniui, kadangi pirkimo sutarties projektas yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio 1 dalies komentarą). Atitinkamai pirkimo sutarties projekto turiniui, kaip sudėtinei pirkimo dokumentų daliai, taip pat keliami reikalavimai, kad pirkimo sutarties nuostatos būtų tikslios, aiškios ir be dviprasmybių (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio 4 dalies komentarą).
Sutarties sąlygos turi būti aiškios ir nedviprasmiškos
Esminiai pirkimo sutarties reikalavimai
Komentuojamo PĮ 95 straipsnyje yra įtvirtinti materialieji (turinio) pirkimo sutarties reikalavimai. Komentuojamame straipsnyje yra nustatyti konkretūs pirkimo sutarties turinio reikalavimai, t. y. esminės sutarties sąlygos, kurios privalo būti nurodytos pirkimo sutartyje. Komentuojamo PĮ 95 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas sąlygų, kurias perkantysis subjektas privalo nustatyti pirkimo sutartyje, sąrašas. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis sąrašas taikomas tik raštu sudarytoms pirkimo sutartims (detaliau žiūrėti PĮ 94 straipsnio komentarą).
Nurodytas privalomų sąlygų sąrašas yra baigtinis, tačiau perkantysis subjektas turi teisę pirkimo sutartyje nustatyti ir papildomas sąlygas (pavyzdžiui, šalių bendravimo, keitimosi informacija tvarka, susitikimų organizavimo tvarka ir pan.), kurios negali prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms.
Pirkimo sutartyje turi būti aiškiai nurodomos ir apibrėžiamos perkamos prekės, paslaugos ar darbai. Pirkimo sutartyje taip pat nurodomas preliminarus, o jei įmanoma, tikslus jų kiekis (apimtis). Kitaip tariant, pirkimo sutartyje turi būti aiškiai apibrėžiamas pirkimo objektas, kuris nustatytas pirkimo dokumentuose bei detalizuotas techninėje specifikacijoje PĮ 48 straipsnio 2 dalyje bei 50 straipsnyje nustatyta tvarka (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio 2 dalies ir 50 straipsnio komentarus).
Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta perkančiojo subjekto atsiskaitymo su tiekėju už pagal pirkimo sutartį atliktus darbus, suteiktas paslaugas, tiektas prekes tvarka.
Šalių teisės ir pareigos
Įstatyme nėra įtvirtintų konkrečių reikalavimų, kokios šalių teisės ir pareigos turi būti nustatytos pirkimo sutartyje. Rekomenduojama perkantiesiems subjektams kiekvienu konkrečiu atveju pirkimo sutarties šalių teises ir pareigas apibrėžti, atsižvelgiant į perkamų darbų, paslaugų ar prekių specifiką, pirkimo sutarties pobūdį, perkančiojo subjekto pirkimo sutartimi siekiamus tikslus ir kitas svarbias aplinkybes.
Perkantieji subjektai, konkrečiose pirkimo sutartyse nustatydami pagrindines šalių teises ir pareigas, turi teisę įgyvendinti CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą, įtvirtindami konkrečiu atveju reikalingas nuostatas. Vis dėlto sutarčių laisvės principo įgyvendinimas bet kuriuo atveju negali reikšti PĮ ir kitų imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų nepaisymo, t. y. Perkantieji subjektai negali piktnaudžiauti savo teise nustatyti (parengti) pirkimo sutarties sąlygas, jas pritaikydami tik savo poreikių tenkinimui ir neatsižvelgdami į tiekėjo poreikius bei interesus.
Pirkimo sutartyje visais atvejais nustatant šalių teises ir pareigas turi būti išlaikyta šalių teisių ir pareigų pusiausvyra (pavyzdžiui, pirkimo sąlygose įtvirtinta perkančiojo subjekto teisė reikalauti iš tiekėjo mokėti 0,2 proc. pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, jei tiekėjas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ar vykdo juos netinkamai (įspėjus prieš tai tiekėją ir nurodžius, dėl kokio pažeidimo reikalavimas pateiktas) (išskyrus atvejus, kai sutarties įvykdymo užtikrinimas gali būti netaikomas, t. y. mažos vertės sutartims).
Kainodaros taisyklės
Ši nuostata koreliuoja su PĮ 48 straipsniu, kadangi perkantieji subjektai tiek pirkimo dokumentuose, tiek pirkimo sutartyse privalo nustatyti taikomą kainodarą. Nustatydamos kainodaros taisykles, perkantieji subjektai privalo vadovautis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos nuostatomis. Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 punktą perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose ir sutartyje privalo nurodyti, koks sutarties kainos apskaičiavimo būdas ar jų derinys yra taikomas.
Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytas sutarties kainos apskaičiavimo būdas yra esminis sutarties keitimas, kuris negalimas, vykdant sutartį. Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 10 punktą perkantysis subjektas, nustatydamas kainodaros taisykles, gali nustatyti, įskaitant, bet neapsiribojant, šiuos pasiūlymo (sutarties) kainos apskaičiavimo būdus: fiksuotos kainos, fiksuoto įkainio, fiksuotos kainos su peržiūra, fiksuoto įkainio su peržiūra, kintamo įkainio, sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo.
Šeimos teisės aspektas: vedybų sutarties teisinis vertinimas
Šeimos teisė yra viena įdomiausių ir labiausiai komplikuotų teisės sričių. Ne visos sutuoktinių poros turi keliauti į teismo salę. Konsultuojame ir atstovaujame santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo klausimais tiek teisminėje tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje.
LR CK numato, jog santuoka baigiasi, kai vienas sutuotkinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Nutraukiant santuoką išsprendžiami bendro turto padalinimo klausimai. Įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų - dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams.
LR CK trečiosios knygos III dalies VI skyriaus nuostatos reglamentuoja sutuoktinių turto teisinį rėžimą, numatant, jog sutuoktinių turto teisinis rėžimas gali būti nustatomas pagal įstatymą bei sutartinį. LR CK 3.83 str. numato, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Taigi sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga.
Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (LR CK 3.101 straipsnis). Ši apibrėžtis įrodo, kad įstatymų leidėjas vedybų sutartį priskyrė prie civilinių sutarčių, tai reiškia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (LR CK 6.154-6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (LR CK 6.162-6.188, 6.193-6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (LR CK 6.192, 6.196-6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (Lr CK 1.78-1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (LR CK 6.217-6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta LR CK trečiojoje knygoje.
Taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-191/2013).
| Sutarties tipas | Reglamentuojantis teisės aktas | Esminiai reikalavimai |
|---|---|---|
| Pirkimo sutartis | Viešųjų pirkimų įstatymas | Šalių teisės ir pareigos, perkamos prekės/paslaugos/darbai, kainodaros taisyklės, mokėjimo tvarka |
| Vedybų sutartis | Civilinis kodeksas | Turtinės teisės ir pareigos santuokos metu bei po jos nutraukimo, turto teisinis režimas |
87: Sutarčių rengimo patarimai su Natasha Costello (interviu)
Sutartinių garantijų verslo pirkimo-pardavimo sutartyje teisinis vertinimas
Šiame straipsnyje nagrinėjami sutartinių garantijų verslo pirkimo-pardavimo sutartyje statuso ir teisinio vertinimo klausimai. Praktikoje plačiai paplitęs tokių garantijų naudojimas visų pirma kelia klausimų dėl pačių garantijų teisinio statuso, paskirties, įtakos pardavėjo teisinei atsakomybei už sutarties pažeidimus. Straipsnyje aptariamos sutartinių garantijų prielaidos, atskleidžiama jų esmė ir atsakomybės už jų pažeidimą ypatumai.
Pagrindžiama, kad sutartinės pardavėjo garantijos yra vienos iš sutarčių sąlygų, kurių pažeidimas sukelia pardavėjui teisines pasekmes (civilinę atsakomybę) - pirkėjas įgyja teisę reikalauti atlyginti nuostolius, sumažinti pardavimo kainą ar net nutraukti sutartį. Tiesa, sutartyje gali būti numatyti tam tikri materialūs ar procedūriniai pardavėjo atsakomybės apribojimai.
Verslo sutartys užtikrina šalių teises ir pareigas