Būsto Nuoma Europoje ir Lietuvių Emigracija į Norvegiją: Apžvalga

Būstas sudaro reikšmingą namų ūkių biudžeto dalį, o, remiantis „Eurostat“ duomenimis, ši dalis visoje Europoje didėja. Aukštos nuomos kainos miesto centruose ypač apsunkina minimalų darbo užmokestį uždirbančius asmenis. Kai kuriose Europos šalyse ir miestuose nuomos kaina gali beveik prilygti visam atlyginimui.

Pavyzdžiui, „Deutsche Bank Research Institute“ duomenys rodo, kad kai kuriose vietose vidutinio grynojo atlyginimo nepakanka net vieno miegamojo buto nuomai miesto centre. Ataskaitoje „Pasaulio kainų žemėlapis“ lyginami grynieji mėnesiniai atlyginimai ir vieno miegamojo butų nuomos kainos 69 miestų centruose visame pasaulyje. „Euronews Business“ detaliau išnagrinėjo 28 Europos miestus, įtrauktus į šią ataskaitą, ir dar kelis papildomus, siekiant pateikti išsamesnį vaizdą.

Atlyginimai Europoje: Kur Mokama Daugiausiai?

2025 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas svyruoja nuo vos 151 euro Kaire (Egiptas) iki 7307 eurų Ženevoje (Šveicarija). Ciuriche (Šveicarija) jis kiek mažesnis - 7127 eurai. Tai reiškia, kad Šveicarija išlieka šalimi, kurioje atlyginimai yra didžiausi. Mažiausias atlyginimas Europoje fiksuojamas Atėnuose (Graikija) - 1044 eurai per mėnesį.

Tuo tarpu Šiaurės ir Vakarų Europos miestų gyventojai uždirba žymiai daugiau - pavyzdžiui, Liuksemburge (Liuksemburgas), Amsterdame (Nyderlandai), Kopenhagoje (Danija) ir Frankfurte (Vokietija) mėnesiniai atlyginimai viršija 4 tūkst. eurų. Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikos sostinių mažiausias atlyginimas yra Romoje (Italija) - 2046 eurai.

Šiek tiek daugiau - Madride (Ispanija) - 2193 eurai, o ženkliai daugiau - Berlyne (Vokietija) - 3565 eurai, Paryžiuje (Prancūzija) - 3630 eurų ir Londone (Jungtinė Karalystė) - 3637 eurai. Dideli atlyginimai taip pat būdingi JAV miestams - jie sudaro 5 iš 11 geriausiai apmokamų pasaulio miestų.

Nuomos Kainos Europoje: Kur Brangiausia?

Vieno miegamojo butų nuomos kainos miesto centruose labai skiriasi - nuo 189 eurų Kaire iki 3792 eurų Niujorke. JAV miestai dominuoja kainų viršuje. Europoje brangiausia nuoma - Londone (2732 eurai). Pigiausia - Atėnuose, kur nuoma siekia 595 eurus.

Ciuriche, Dubline, Amsterdame ir Ženevoje nuoma taip pat viršija 2 tūkst. eurų, o Stambule (Turkija) ir Budapešte (Vengrija) ji nesiekia 900 eurų.

Lisabonoje ir Stambule atlyginimas nepadengia nuomos kainos. Santykis tarp nuomos ir atlyginimo procentais geriausiai parodo, kiek disponuojamų pajamų lieka po būsto išlaidų. Šis rodiklis svyruoja nuo 24 proc. Bengalūre (Indija) iki 125 proc. Kaire.

100 proc. santykis reiškia, kad visas atlyginimas tenka vien nuomai. Didesnis procentas rodo, kad nuomai padengti reikia papildomų pajamų. Europoje santykis svyruoja nuo 29 proc. Ženevoje iki 116 proc. Lisabonoje (Portugalija).

Be Portugalijos sostinės, 100 proc. ribą viršija ir Stambulas - 101 proc. Tai reiškia, kad vidutinio atlyginimo šiuose miestuose nepakanka net minimaliai nuomai. Londone vienišas dirbantysis turi skirti 75 proc. atlyginimo nuomai, Barselonoje (Ispanija) ir Madride - po 74 proc., Milane (Italija) - 71 proc.

Daugiau nei pusę atlyginimo nuomai tenka skirti ir Romoje - 65 proc., Dubline (Airija) - 62 proc., Atėnuose - 57 proc., Varšuvoje (Lenkija) - 56 proc., Prahoje (Čekija) - 54 proc. ir Budapešte - 52 proc.

Nuomos ir Atlyginimo Santykis: Mažiausi Rodikliai Europoje

Ženeva (29 proc.) - vienintelis Europos miestas, kur nuomai skiriama mažiau nei 30 proc. atlyginimo. Toliau rikiuojasi dar penki miestai, kur šis rodiklis nesiekia 40 proc.:

• Liuksemburgas ir Frankfurtas: abu - 34 proc.
• Ciurichas ir Helsinkis (Suomija): abu - 35 proc.
• Viena (Austrija): 38 proc.

Tai nereiškia, kad šiuose miestuose nuoma yra pigi - tai rodo didesnes gyventojų pajamas. Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikos sostinių mažiausias santykis fiksuojamas Berlyne - 40 proc., po jo eina Paryžius (45 proc.), o didžiausias - Londone (75 proc.), Madride (74 proc.) ir Romoje (65 proc.).

Kiti miestai pagal šį rodiklį: Dublinas - 62 proc., Atėnai - 57 proc., Amsterdamas - 49 proc., Stokholmas (Švedija) - 46 proc., Edinburgas (Škotija) - 44 proc., Kopenhaga - 43 proc. ir Oslas (Norvegija) - 42 proc.

Disponuojamos Pajamos Po Nuomos: Kur Lieka Daugiausiai?

Daugiausia disponuojamų pajamų po nuomos mokesčio sumokėjimo pasaulyje lieka dviejuose Šveicarijos miestuose: Ženevoje (5174 eurai) ir Ciuriche (4638 eurai). Mažiausiai lieka Lisabonoje - vos 202 eurai, o tai reiškia, kad vidutinio atlyginimo neužtenka net nuomai padengti. Stambule vienam asmeniui tenka dar ieškoti papildomų 13 eurų.

Be Šveicarijos miestų, daugiau nei 2 tūkst. eurų po nuomos lieka šiuose Europos miestuose: Liuksemburge (3725 eurai), Frankfurte (2726 eurai), Kopenhagoje (2421 euras), Amsterdame (2194 eurai), Osle (2140 eurų) ir Helsinkyje (2021 euras).

Pagal EBPO ataskaitą, didesniuose miestuose būsto išlaidos yra didesnės. Per pastaruosius 20 metų Europos Sąjungoje išlaidos būstui ir komunalinėms paslaugoms nuolat augo.

Lietuvių Emigracija į Norvegiją: Valytojų Antplūdis

Norvegijoje - valytojų iš Lietuvos antplūdis. Taip, anot „Emigrantų“, rašo šios šalies spauda ir ji nemeluoja. Iš tiesų per pastaruosius penkerius metus Lietuvos moterys ir merginos masiškai plūdo čia dirbti valymo srityje. Jos tvarko biurus, valo viešų įstaigų tualetus, šluoja gatves, tvarko parkus.

Valytojos pareigos gal solidžiai ir neskamba, bet Skandinavijoje jos vertinamos. Vidutiniškai šį darbą dirbantis žmogus per mėnesį čia uždirba nuo 2000 iki 2500 eurų. Ir tai daugiau, nei gauna, pavyzdžiui, restorano padavėja, taksi vairuotojas ar net biuro administratorė.

Viena iš jų - Neringa Valasevičiūtė. „Čia į valytojas žiūri pagarbiai, alga tikrai gera. Viskas labai puiku. Neskaičiuojant mokesčių, gali gauti 2400 eurų per mėnesį.“ Neringą vietiniai giria už ypač išpuoselėtą išvaizdą, gražią šypseną ir žvilgančius šviesius plaukus.

Norvegai pastebi, kad kuo toliau - tuo valytojos jaunesnės. Emigracinės bangos pradžioje daugiau atvykdavo pagyvenusios tetutės, o štai dabar jaunos studentės ar net moksleivės. Dauguma lietuvaičių net nenori girdėti jokių kitų darbo pasiūlymų, valymas joms visoms - pagrindinis tikslas.

„Aš ieškojau darbo tris mėnesius per visokius puslapius, per visokias lietuvių sukurtas grupes. Mane priėmė dirbti lietuvė moteris - privačiai valyti namus kartu su ja. Su ja dirbau pusę metų, kol neatėjo vasara. Tada ji nusuko nuo manęs kažkiek valandų. Kadangi dirbau nelegaliai, įrodyti nieko negalėjau. Lietuvių Norvegijoje priskaičiuojama tūkstančiais. Geriausios darbo vietos jau seniai užimtos, tad daug kam atvykus tenka nusivilti. Tačiau grįžti į Lietuvą tuščiomis niekas nenori, štai tada emigrantės ryžtasi sukti nelegaliais keliais.

„Nelabai galėjau skųstis, nes tai yra nelegalus darbas, aš nieko įrodyčiau. [...] Labai daug čia yra lietuvių, kurie vienas kitam kiša koją. Ji pasakė, kad aš per daug užsirašiau valandų už namus, nors sąsiuvinyje surašytos valandos buvo jos sudiktuotos ir ji pati lygiai tokias pačias valandas buvo susirašiusi. Bet ta pusė metų buvo gana gera pradžia - vis tiek dirbi, nesėdi namuose.“

Nesėkmingai pradėjusi gyvenimą Norvegijoje Neringa iškart nepuolė pirkti bilietų atgal į Lietuvą. Apsipratusi svetimame krašte mergina nusprendė legalizuotis ir dirbti oficialiai. Šimtai moterų iš mūsų šalies tokios darbo vietos ieškosi mėnesių mėnesius. Tačiau išvaizdžiai Neringai labiau pasisekė. Jai pavyko įsidarbinti vienoje didžiausių Norvegijoje personalo nuomos kompanijų ISS.

Čia dirbantys žmonės aptarnauja daugybę solidžių kompanijų. Gauna legalų atlyginimą, padorias darbo sąlygas, aprangą, visas reikiamas priemones. Šis darbas tikrai ne metams ir ne dvejiems, jį turintys žmonės kartais net ir pensijos sulaukia. „Ir iš tų privačių namų prasigyvena. Yra labai daug panelių, kurios dirba legalų darbą valymo įmonėje, o po darbo važiuoja ir valo privačius namus. Tai yra be proto dideli pinigai.“

Norvegijoje valytojais dirbantys lietuviai juokiasi iš tų mūsų tautiečių, kurie juos vadina vergais. Neringa sako, kad, pradėjusi dirbti valytoja, nemokėjo gerai valyti grindų ar šluoti. Bet su laiku, nuolat praktikuojantis, pavyksta dirbti vis geriau ir geriau: „Negaliu sakyti, kad aš pati geriausia ir geriausiai dirbu. Visą laiką stengiuosi, bet, aišku, kaip visur visada būna - galbūt kažko nepadarai. Arba būna niūresnė diena ir tu galvoji - ai, šito nevalysiu, praleidi.

Kiekvieną dieną į darbą ir iš jo Neringa keliauja su šypsena. Sako, kad valydama atsipalaiduoja, paklauso mėgstamos muzikos, nemokamai išgeria kavos ar net užkanda nemokamų užkandžių, siūlomų daugelyje jai priskirtų objektų. Anglijoje gyvenantys lietuviai skundžiasi, kad ten, jeigu nedirbi solidaus darbo, gausi patyčių porciją. O Norvegijoje nieko panašaus - bent taip sako Neringa.

„Sako ir vyrai, ir moterys. Ir šiaip pakalbina, visada paklausia kaip Norvegija, kaip žmonės elgiasi. Dažniausiai, kai [pirmąkart] ateini valyti į pastatą, prieina [atsakingas] asmuo ir visada pasako, kad jeigu kažkas negražiai su tavimi elgsis ar negražiai komentuos, visada ateik pasakyti, sutvarkys.“

Skandinavams būdingas veidmainiškumas. Dauguma jų į veidą šypsosi, o už nugaros mėgsta apkalbėti. Labai retas atvejis, kad norvegas negražų žodį pasakytų tiesiai šviesiai. „Gal ir buvo porą kartų kažkokių replikų, bet kad nusispjautų arba šiukšlę numestų, tai tikrai ne. Tuo metu [kai išgirsti repliką] gal susinervini, bet apsisuki ir nueini.“

Emigrantės teigimu, lietuvės moterys kur kas tvarkingesnės nei norvegės: „Kalbant apie privačių namų valymą, jeigu tiesiai šviesiai - tai jie nelabai netvarkingi. Jeigu [norvegai] vyrai pamatytų, kaip lietuvių namai atrodo ir kaip jų moterų...“ Neringa sako, kad norvegėms nerūpi nei jų pačių išvaizda, nei aplinka, kurioje gyvena. Kai kurių turtingų ponių namai tiesiog primena kiaulidę: „Būna plaukų visur ant žemės, ką valgo - tas ant kilimo.“ Kalbėdama apie biurų valymą, Neringa sako, kad vyrų kabinetai kur kas tvarkingesni nei moterų.

„Ateini į vyro ir moters ofisą, tai skirtumas kaip diena ir naktis. Pas vyrą kvepia, viskas sudėta į vietas, nei dulkių, nei šiukšlių. [...] O pas moteris baisu, kas darosi, popierių visas kalnas. Bet pas juos taip yra: moteris - šeimos galva, vyrai šiek tiek [žemiau].“

Palikti gimtinę pirmą kartą Neringa ryžosi vos tik baigusi mokyklą. Bet ne dėl savęs, o dėl savo šeimos. „Mirė mano tėtis ir mama mus su broliu augino viena. Labai stengdavosi, ką galėdavo, tą duodavo. Aš pagalvojau, kad būtų labai savanaudiška sulaukus 18 metų toliau gyventi iš jos pinigų. Todėl, gavusi progą išvažiuoti į Daniją, ir išvažiavau. Pasiūlė bendraamžiai, kurie ten jau dirbo, - pasakoja Neringa. - Dirbau fabrike, plantacijose, reikėjo sodus genėti, eglutes formuoti.“

Po Danijos Neringa buvo grįžusi į gimtąją Jonavą, norėjo pasilikti ten, arčiau mamos ir brolio. Tačiau po kelių bandymų nuleido rankas: „Galvojau galbūt kažką Lietuvoje pradėti, nes buvau truputį pinigų pasitaupiusi. Įstojau į darbo biržą, bet pasiūlė tik du darbus per pusę metų. Nueini ten, tai nenori tavęs priimti, klausia - tu nori dirbti mano fabrike taip atrodydama? Ir viskas.“ Tad po nesėkmingų darbo paieškų Lietuvoje Neringa nusprendė išvykti į Norvegiją.

Ten ji - ne viena. Poros būstas tikrai kuklus, toliau nuo centro, kad nuoma kainuotų kuo mažiau: „Aš niekada nesišvaistau pinigais. Viską labai gerai apskaičiuoju.“ Reportažo stop kadras. Neringa sako, kad Norvegijoje yra tam, kad padėtų brangiausiems žmonėms. Jauna valytoja remia ne tik savo šeimą, bet ir draugę. „Turiu draugę, kuri yra nuostabus žmogus, kuri mokinosi kartu su manimi. Ji turi mažą mergytę, ją augina viena, jos mamytė yra neįgali, ji mamą prižiūri nuo 17 metų. Ir darbo ji tikrai negali susirasti, nes reikia prižiūrėti mamą ir mergytę, gyvena iš mamos pensijos ir invalidumo.“

Artimiausiu metu iš Norvegijos Neringa nežada išvykti. Darbe ją vertina ir giria, mergina tikisi paaukštinimo, galbūt ir atlyginimo pakėlimo. Nors daug jos bendraamžių emigrantų prisiekia niekada negrįžti į Lietuvą, Neringa laikosi kitokios nuomonės. Gimtinė jai svarbiau už pinigus. Ir vos tik padės ant kojų atsistoti mamai, broliui bei draugei - ji žada būtinai grįžti gyventi atgal į Jonavą: „Kad ir kaip bebūtų čia gerai, kad ir kokie bebūtų geri pinigai, kad ir ką čia pasiektum, bet vis tiek, kai grįžti į Lietuvą ir paskui reikia iš jos išvažiuoti, būna labai sunku. Lietuvoje yra šeima, seneliai, draugės. Čia to šiek tiek trūksta.“

Kemperiai: Alternatyvus Būdas Keliauti ir Atostogauti

Laida „Emigrantai“ - antradieniais, 19.30 val., per LRT TELEVIZIJĄ. Tam, kad atostogos nesukeltų papildomų išlaidų ir nepatogumų, svarbu žinoti, kaip planuoti kelionę ir išsirinkti tinkamą kemperį.

Atostogoms Renkasi Lietuvą

Kemperius nuomojančios ir parduodančios įmonės „Kemperiai 365“ vadovas Nerijus Briedis teigia, kad po karantino norinčių keliauti kemperiais akivaizdžiai padaugėjo. „Liepos mėnesį nebeturėjome laisvų kemperių, o rugpjūčiui liko vos keli. Šiuo laikotarpiu kemperius gauti sudėtinga, nes daugelis gamyklų juos išpardavė. Paklausa išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, - atskleidžia jis.

Įmonės vadovo nuomone, šis keliavimo būdas pandemijos laikotarpiu ypač populiarus, nes išvengiama kontakto su žmonėmis. Taip pat nereikia jaudintis dėl laiko, nakvynės vietos ir oro sąlygų. „Jeigu kurioje nors šalyje lyja - gali ją pravažiuoti nesustodamas, jeigu pavargai - gali bet kada sustoti ir išsimiegoti“, - akcentuoja specialistas.

N. Briedis pastebi, kad šiemet didžioji dalis keliautojų renkasi trumpesnes išvykas ir keliauja Lietuvoje arba netolimose šalyse: Lenkijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Estijoje. „Daug dažniau nei įprastai žmonės renkasi keliauti po Lietuvą. Pastaruosius kelerius metus tokio susidomėjimo tikrai nebuvo“, - komentuoja pašnekovas. Išvykoms po Lietuvą kemperius keliautojai nuomojasi savaitei, o į kitas minėtas šalis - dviems savaitėms. Prieš pandemiją, viena mėgstamiausių keliautojų krypčių buvo Ispanija - į ją keliautojai įprastai išsiruošia mėnesiui. Tačiau, N. Briedžio teigimu, pandemijos laikotarpiu ten keliaujančių labai nedaug.

Svarbiausia - Nepersistengti

N. Briedis ne tik užsiima kemperių nuoma ir pardavimu, tačiau ir pats yra patyręs keliautojas - jo įsimintiniausia kelionė kemperiu į Sacharą truko net šešis mėnesius. Tačiau dar tik išbandantiems tokį keliavimo būdą, N. Briedis pataria neišsikelti pernelyg aukštų tikslų. Jeigu planuojate dviejų savaičių kelionę, specialisto teigimu, neverta stengtis nuvažiuoti daugiau kaip 300 km per dieną. „Jeigu pradedantieji nuspręstų nuvažiuoti apie 500 km per dieną, jie beveik visą laiką praleistų kemperyje ir grįžtų pavargę, nepatenkinti kelione. Patarčiau nuvažiuoti ne daugiau 300 km per dieną: turėsite laiko pasigrožėti vaizdais ir nepavargsite“, - sako jis.

Specialistas atkreipia dėmesį, jog keliaujant nebūtina nakvoti kempinge. Norintiems patirti daugiau įspūdžių, rekomenduoja apsistoti gamtoje ar mieste. „Dėl maisto ar vandens papildymo jaudintis neverta - pilnas ekipažas kemperyje gali išbūti tris dienas“, - teigia pašnekovas. Vietą pasistatyti transportui lengviau rasite naudodamiesi mobiliosiomis programėlėmis, tokiomis kaip „Park4night“ ir pan. Programėlė taip pat rodo specialias aikšteles, kuriose galima išpilti tualeto bakelio turinį ar prisipilti vandens.

Kaip Neapsigauti?

Kemperių nuoma, pardavimu ir remontu užsiimančios įmonės „Kemperija“ vadovo Laimono Mačiulio teigimu, prieš pradedant kelionę kemperiu, svarbiausia atsakingai išsirinkti nuomotoją. „Patarčiau paskaityti kitų klientų atsiliepimus. Geriausia rinktis įmonę, kuri siūlo transporto draudimą. Pavieniai asmenys, nuomojantys vos keletą kemperių, dažniausiai to nedaro ir įvykus eismo įvykiui, kyla problemų sprendžiant, kas turi atlyginti žalą“, - akcentuoja specialistas.

Renkantis tinkamiausią kemperį, svarbu įvertinti jo išplanavimą. Tam, kad jaustumėtės patogiai, kemperyje turi būti fiksuotas lovų skaičius: jeigu keliaujate dviese - dvi lovos, jeigu šešiese - teks išskleisti įmontuotą papildomą lovą. L. Mačiulis ragina išsiaiškinti visas nuomos sąlygas. Dar prieš pradėdami kelionę sužinokite, kada ir kur turite grąžinti automobilį, ar privalote jį nuplauti, išvalyti saloną. Dažniausiai automobilio sutvarkymu rūpinasi pati įmonė - pavyzdžiui - „Kemperijoje“ už šią paslaugą imamas 20 eurų mokestis. Įmonės vadovo teigimu, beveik visose įmonėse pagrindinė sąlyga klientams - patiems pasirūpinti degalais ir grąžinti automobilį pilnu kuro baku.

Brangios Klaidos

Įmonės „Kemperija“ vadovo L. Mačiulio teigimu, dažniausiai eismo įvykių metu pažeidžiami galiniai vaizdo veidrodėliai ir buferis. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dėl smarkaus vėjo iškrenta langai. Pašnekovo darbo praktikoje pasitaikė tik vienas atvejis, kai kemperis buvo sugadintas nepataisomai. „Kelionės metu klientas leido kemperį vairuoti žmogui, neturinčiam vairuotojo pažymėjimo. Tokiu atveju draudimo įmonės nepadengia žalos. Nuomininkams teko susimokėti apie 30 tūkst. eurų“, - prisimena L. Mačiulis.

Norint vairuoti kemperį, reikia turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir dvejus metus vairavimo patirties. Atšaukė kelionę, todėl nusipirko kemperį Norvegijoje gyvenančio lietuvio Mindaugo Juozaičio šeimai, kaip ir daugeliui keliautojų, šią vasarą teko atsisakyti kelionės į šiltus kraštus. Tačiau šeima vis tiek nusprendė paatostogauti ir nusipirkę kemperį leidosi į kelionę po Šiaurės Norvegiją.

Šeima pirmą kartą kelionę kemperiu išbandė prieš devynis metus - draugų paskolintu kemperiu keliavo po Lietuvą. „Iškart pamėgome šį keliavimo būdą: galėjome sustoti bet kur, išsimiegoti, o ryte gerti kavą, grožėdamiesi Trakų pilimi“, - pasakoja Mindaugas. Jis atskleidžia, kad ilgai svarstė, ar verta įsigyti kemperį. Kelionės šiuo transportu dažniausiai yra vasaros pramoga, o išlaikymas reikalauja nemažai išlaidų. Tačiau sprendimo šeima nė kiek nesigaili. „Kai sezono metu keliauji kitomis transporto priemonėmis, privalai iš anksto užsisakyti nakvynės vietą, atvykti nustatytu laiku. Keliaudamas kemperiu esi nepriklausomas“, - mintimis dalijasi keliautojas.

Mindaugo teigimu, kemperyje yra visi patogumai, kurių gali prireikti žmogui: tualetas, dušas, virtuvė, lovos. „Jeigu kur nors apsistoji, elektros apšvietimui pakanka 3-4 dienas, kitu atveju, akumuliatorius kraunasi važiuojant. Dujų baliono (10 litrų) pakanka savaitei: maisto gaminimui, vandens pašildymui, jei lauke vėsu - ir šilumai palaikyti“, - pasakoja Mindaugas. „Geriau investuoti į naujesnį kemperį ir kelyje jaustis saugiai. Vis dėlto, tai ne lengvasis automobilis: kemperio gabaritai didesni, stabdymo kelias ilgesnis“, - priduria pašnekovas.

Naujienų portalas tv3.lt taip pat domėjosi kemperių nuomos ir pardavimo kainomis bei nakvynės kainomis Lietuvos kempinguose.

tags: #hitu #nuoma #norvegijoje