Šis straipsnis skirtas apžvelgti kupolinius namus, ypač pavyzdį Maišiagalos rajone, Lietuvoje. Aptarsime jų architektūrines ypatybes, privalumus, aplinką ir vietovės istoriją.
Kupolinis namas
Unikalus kupolinis namas Maišiagalos rajone
Įgyvendintas Maišiagalos rajone, šalia Karvio ežero, šis apvalus gyvenamasis kupolas, kurio skersmuo siekia net 15 metrų, yra vienas ambicingiausių individualaus būsto projektų Lietuvoje. Jis tapo ne tik estetikos, bet ir technologinės pažangos simboliu.
Kupolas organiškai įsilieja į aplinką - jo formos ir medžiagų deriniai primena gamtos darną. Namą supa vandens ir žaliųjų erdvių harmonija, o projektuojamas landšafto dizainas padės sukurti vientisą estetinę visumą.
Kupolo konstrukcijos privalumai
Kupolas - ne tik inovatyvus, bet ir investicinis sprendimas. Dėl mažų eksploatacinių kaštų, ilgaamžiškumo ir pasipriešinimo aplinkos poveikiui, tokio tipo namai ilgainiui atsiperka ir tampa ateities būstu. Dėl mažesnio santykinio paviršiaus ploto kupolas reikalauja mažiau izoliacinių ir statybinių medžiagų nei įprastas stačiakampis namas. Tai reiškia ne tik mažesnes statybos sąnaudas, bet ir mažesnį poveikį aplinkai.
Geodezinė konstrukcija išsiskiria ypatingu tvirtumu. Apvalus statinys atlaiko sniego apkrovas, stiprų vėją ar net seisminius drebėjimus, kurie gali būti pavojingi tradicinėms struktūroms. Be to, jie gali atlaikyti uraganus, tornadas ir kitas audras daug sėkmingiau nei dėžutės formos namai. Dėka galimybės įmontuoti Triplex tipo stiklo paketus su UV kontrole, kupolinis namas tampa šviesos prisotinta erdve. Net žiemos metu vidus išlieka šiltas, o vasarą apsaugotas nuo perkaitimo.
Kupolinė struktūra kuria kitokią erdvės patirtį: interjeras nėra ribojamas stačiakampių sienų, todėl kiekvienas kampelis tampa gyvybingas ir funkcionalus. Šio Ø15m kupolo viduje galima įgyvendinti daugybę funkcinių sprendimų: nuo atviro tipo svetainės su aukštomis lubomis iki atskirtų miegamųjų ar studijų erdvių. Apvalios erdvės akustika yra išskirtinė - garsas sklinda natūraliai, be aido ar dirbtinių iškraipymų.
Kupolo geometrija leidžia pasiekti natūralią oro cirkuliaciją, kuri ženkliai mažina būtinybę naudoti sudėtingas vėdinimo sistemas. Dėl oro srauto pasiskirstymo, temperatūra erdvėse išlieka pastovesnė, o drėgmės lygis - subalansuotas.
Šalia kupolinio namo projektuojamas Ø8m pirties kupolas papildo visą kompleksą. Tai ne tik sveikatingumo erdvė, bet ir funkcionalus rekreacinis priedas - galintis veikti kaip SPA zona, garinė pirtis ar svečių priėmimo vieta.
Kupolinis namas - tai architektūrinė vizitinė kortelė. Jis išsiskiria bet kuriame kraštovaizdyje, tačiau kartu išlaiko pagarbą aplinkai.
Maišiagalos apylinkės
Šalia Maišiagalos, Kiemelių g., parduodamas 75.67 arų žemės ūkio paskirties sklypas. Sklypu ribojasi Vaišvilės upelis! Iki Vilniaus miesto centro tik 29 km! Naujas asfaltuotas kelias nuo Maišiagalos iki Kiemelių gyvenvietės!
- Elektra: nėra (netoliese sklypo įrengtas elektros įvadas 10 KW)
- Dujos: nėra
- Vandentiekis: nėra (šalia teka Vaišvilė upelis)
- Kanalizacija: nėra
Sklypuose statinių nėra. Sklypas lygus.
APLINKA IR INFRASTRUKTŪRA:
- 8 min automobiliu iki PC MAXIMOS (MAIŠIAGALOJE)
- Iki Vilniuje esančio prekybos centro BIG - vos 15 minučių kelio automobiliu geru asfaltuotu keliu.
- Iki pat Vilniaus centro - tik 29 km.
- Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu greitai ir patogiai galima pasiekti ne tik miesto centrą, bet ir Gariūnus, Tarptautinį Vilniaus oro uostą, prekybos centrą IKEA.
Maišiagalos bažnyčia
Vilniaus rajone bus įgyvendinamas investicinis projektas, kurio tikslas - atgaivinti ir pritaikyti lankymui svarbų Vilniaus rajono gamtos ir kultūros paveldo objektą - Maišiagalos piliakalnį su papiliu ir gyvenviete.
„Maišiagalos piliakalnis yra ne tik svarbus vietos istorijos liudininkas, bet ir Vilniaus rajono ateities perspektyva tapti patraukliu kultūros bei turizmo objektu. Ilgai jo potencialas nebuvo išnaudotas dėl infrastruktūros spragų. Projekto metu numatyta atlikti infrastruktūros gerinimo darbus: įrengti informacinius stendus ir informacines rodykles, paminklinius riboženklius, užtvarus automobiliams, automobilių stovėjimo aikštelę, mažosios architektūros elementus.
Siekiant pagerinti pasiekiamumą, taip pat numatoma rekonstruoti tiltelį per Dūkštos upę ir įrengti pėsčiųjų takus. Taip pat bus vykdomi būtini piliakalnio priežiūros darbai, įskaitant nereikalingų atžalų šalinimą. Be to, bus tvarkoma prie piliakalnio esančio tvenkinio pakrantė, pritaikant ją aktyviam ir turiningam laisvalaikiui.
Projekto „Maišiagalos piliakalnio pritaikymas lankyti“ preliminari vertė siekia 700 tūkst. Eur, iš kurių 595 tūkst. Eur sudaro ES lėšos, o 105 tūkst. Eur - Savivaldybės biudžeto lėšos. Savivaldybė taip pat padengs papildomas išlaidas, kurios gali siekti iki 200 tūkst.
Maišiagalos pietvakariniame pakraštyje, prie Dūkštos upelio kranto, iškilęs beveik 18 metrų aukštyje, stūkso piliakalnis, vietinių pramintas Bonos pilimi. Jo viršuje esanti aikštelė ovali ir gana didelė - daugiau nei 60 metrų ilgio ir 40 metrų pločio. Nuo čia atsiveria dailūs apylinkių vaizdai.
Kitos lankytinos vietos Vilniaus rajone
1. Pakeliui į Maišiagalą, apie 10 km šiaurės vakarų kryptimi nuo Vilniaus, yra Bukiškio kaimelis. Bevardžio ežero pašonėje, ant nedidelės kalvelės, apžėlusios lapuočiais medžiais, stovi kaimo puošmena - Kristaus Gimimo cerkvė (rus. Anksčiau Dievo Motinos Globėjos vardu vadinta Kristaus Gimimo cerkvė pasižymi tradicine stačiatikių šventovėms būdinga architektūra - dangun stiebiasi penki mėlyni šalmo formos kupolai, o pats pastatas, nors ir nedidelis, dvelkia didingumu bei iškilmingumu.
Bukiškio cerkvė
Bukiškio Kristaus Gimimo cerkvė - Lietuvos kultūros vertybė, išsiskirianti savo sakraline bei architektūrine reikšme. Ši, viena iš daugiau kaip penkiasdešimt Lietuvoje suskaičiuojamų stačiatikių šventovių, priklauso Vilniaus apskrities stačiatikių dekanatui.
Penki Kristaus Gimimo cerkvės kupolai simbolizuoja Išganytoją ir keturis evangelistus - Matą, Morkų, Joną ir Luką. Jei būna įrengiamas tik vienas kupolas - tai Dievo garbei, trys - Šv.
2. Nuo Vilniaus į pietvakarius, rajono pakraštyje gyvuojantis kaimas neįprastu pavadinimu - Keturiasdešimt Totorių - viena seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių gyvenviečių. Pačiame kaimo centre stūkso mediniai maldos namai - mečetė. Tai pati seniausia ir viena iš keturių šiandien Lietuvos teritorijoje veikiančių musulmonų šventyklų. Įdomu, kad Lietuva - vienintelė Baltijos šalis, kurioje apskritai galima aplankyti musulmoniškus maldos namus.
Keturiasdešimt Totorių mečetė
Nuo 1996 m. Pro metalinius vynuogių bei saulės motyvais išpuoštus vartelius galima patekti į lapuočių medžių saugomas musulmonų kapines, vadinamas mizaru. Dalis antkapių - iš žemių supilti ir akmenimis iš šonų paremti, į viršų siaurėjantys pilkapiai.
Keturiasdešimt Totorių kaimo mečetė - kvadratinio plano statinys su keturšlaičiu stogu. Šioji mečetė - vienintelė LDK žemėse, neturinti mihrabo. Mečetės sienas tradiciškai puošia muhirai, t. y. kaligrafiškai arabų kalba užrašytos ištraukos iš Korano.
3. Juodšiliuose, apie 17 km atstumu nuo Lietuvos sostinės Vilniaus pietų kryptimi nutolusioje gyvenvietėje, stūkso palaimintojo Mykolo Sopočkos titulu konsekruota bažnyčia. Juodšilių bažnyčia savo pašventinimo laukė net 80 metų.
Juodšilių bažnyčia
Antrojo pasaulinio karo metais kunigas Mykolas Sopočka, vengdamas okupacinės vokiečių valdžios persekiojimo, slapstėsi šiame kaimelyje. Būtent čia Vilniaus arkivyskupijos kunigas rado prieglobstį ir seserų uršuliečių pagalbą, plėtojo savo ganytojišką veiklą, parengė keletą mokslo darbų apie Dievo gailestingumą. Ir šiandien senieji Juodšilių gyventojai pamena kunigą Sopočką, arba stalių Vaclovą, gyvenusį pamiškės namelyje, kuris per dvejus metus, prisidengęs Vaclovo Rodzevičiaus vardu, ne vienam kaimynui pagamino naudingų medinių buities rakandų.
4. 1391 metais pagal Jogailos privilegiją Augustijonų ordino atstovai atvyko į Medininkus. Čia jie pastatė bažnyčią ir vienuolyną ir daugiau nei keturis šimtus metų administravo šią parapiją. Šiandien Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčią aptarnauja kiti vienuoliai - broliai pranciškonai (Mažesnieji broliai konventualai).
Medininkų bažnyčia
Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia yra medinė, stačiakampio plano. Bažnyčią puošia paminkliniai kryžiai ir kitos meno vertybės: XVIII amžiuje gaminti vargonai bei Lietuvos globėją šv.
5. Prie Baltarusijos sienos, apie 32 km į rytus nuo sostinės Vilniaus galima aplankyti nedidelį miestelį, kurio centrą puošia originali architektūra.
tags: #maisiagala #namai #maps #rastiniai #namai