Higienos Normos ir Vėdinimo Reikalavimai Daugiabučiuose bei Mokymo Įstaigose

Straipsnyje aptariami vėdinimo sistemų ypatumai daugiabučiuose namuose ir mokymo įstaigose, taip pat oro kokybės svarba ir reikalavimai odontologijos kabinetams bei klinikoms.

Vėdinimo Problemos Modernizuojant Pastatus

Modernizuojant mokslo ir ugdymo įstaigas, vėdinimas patalpose dažnai paliekamas toks pat, koks ir buvo iki renovacijos - per langus ir plyšius. Teršalų koncentracija mokyklų ir vaikų darželių patalpų ore neretai viršija leistinas normas, ypač anglies dvideginio koncentracija.

„Įprastai mokslo paskirties pastatuose įrengtos natūralios traukos vėdinimo sistemos, kurios projektuotos numatant oro pritekėjimą per langus ir nesandarumus. Šiuo metu, kai daugelyje pastatų sumontuoti sandarūs langai, patalpų vėdinimas sąlyginai tampa tik mokytojų atsakomybe, kurių retas yra susipažinęs su oro apykaitos svarba. Klasėse langai atveriami tik tuomet, kai stipriai jaučiamas oro trūkumas.

Apie tai, kad būtų įrengtos priverstinio, mechaninio oro tiekimo ir šalinimo sistemos renovuojamų mokyklų klasėse, neteko girdėti. Kadangi higienos normos reikalauja oro tiekimo - šalinimo sistemas įrengti tik sporto ir aktų salėse bei maisto gamybos patalpose, o mechaninio oro šalinimo sistemas dušuose ir san. mazguose. Paprastai standartinėje mokyklos renovacijos projekto užduotyje nurodoma, kad vėdinimas klasėse natūralus - atidarius langus.

Dėl vienpusiško šilumos taupymo supratimo ir prasideda bėdos. Net jei ir įrengiamos mechaninės vėdinimo sistemos su šilumogrąža (rekuperacija), tokios sistemos šilumos sąnaudos didesnės nei natūralaus vėdinimo dėl didesnės oro apykaitos patalpose. Taip pat atsiranda papildomos elektros sąnaudos. Viso šito mokyklų renovacijos projektus užsakančios institucijos vengia, nes europinės paramos, už kurią atnaujinamos mokyklos, tikslas, - mažinti energijos sąnaudas.

Žinau tik vieną mokyklą, ji, ko gero ir vienintelė nauja Lietuvoje - Vilniaus Balsių pagrindinė mokykla, kurioje centrinio vėdinimo sistema įrengta klasėse. Senose mokyklose įrengti centrinę vėdinimo sistemą sudėtingiau, nes jai reikalingi didelio skersmens vamzdžiai, o jų nėra kur paslėpti. Tačiau čia tik techniniai sprendimai, jų yra ir mes turime.

Europos Komisijos Iniciatyvos

Mikroklimatu mokyklose susirūpino ir Europos komisija, inicijavusi SINPHONIE projektą, kurį vykdant mokyklų patalpų higienos būklė buvo stebima 25 Europos šalyse. Lietuvoje šį projektą koordinuoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės technologijos katedra. Jos vedėjas dr. „Visose mokyklose yra natūralus (t.y. savaiminis) vėdinimas. Kiek pastebėjome, toks yra praktiškai visose Lietuvos mokyklose ir darželiuose. Taip pat nustatytos palyginti didelės formaldehido (įvairių sintetinių apdailos medžiagų emisijos indikatorius) koncentracijos.

Šių apdailos medžiagų naudojimas yra labai paplitęs dėl mažos kainos, tačiau formaldehido emisijos neigiamai veikia patalpų kokybę. Ypač rizikingos mokyklų ir darželių patalpos greta intensyvaus transporto arterijų. Nekontroliuojamas vėdinimas tokiuose pastatuose gali padidinti kietųjų dalelių ir azoto oksidų koncentraciją patalpose.

Anglies Dvideginio Koncentracija ir Jos Poveikis

Vertinant patalpų oro užterštumą pagrindinis rodiklis yra anglies dvideginio koncentracija. Anglies dvideginis patalpų ore susidaro žmonėms kvėpuojant, prakaituojant. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose vidutinė anglies dvideginio (CO2) koncentracija, išmatuota laikotarpiu nuo pamokų pradžios iki pamokų pabaigos, neturi viršyti 2745 mg/m3 (1500 ppm).

Naujai statomų mokyklų mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose natūrali ventiliacija turi būti užtikrinta varstomais langais ir natūralios traukos kanalais. VGTU Pastatų energetikos katedros doc.Giedrius Šiupšinskas sako, kad į modernizuotus daugiabučius arba į daugiabučius su pakeistais langais irgi nepatenka pakankamai šviežio oro. Normali anglies dvideginio koncentracija švariame ore (priklausomai nuo vietos - miške ar miesto gatvėje) yra 350-450 ppm. Priimtinas žmogui lygis yra <600 ppm. Pradededama skustis troškiu oru ir kvapais, kai anglies dvideginio koncentracija ore viršija 600-1000 ppm, apima mieguistumas esant 1000-2500 ppm.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, daugelyje mokyklų pastatų iki šiol naudojamos labai paprastos, dažnai net minimalių oro kaitos reikalavimų neužtikrinančios vėdinimo sistemos, kurių veikimas pagrįstas natūralia trauka. Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad sveikatai palanki mokyklos aplinka gali turėti tiesioginę įtaką vaikų sveikatai ir skatinti veiksmingą mokymąsi.

Nuo 2007 metų pagal VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra" duomenis, Lietuvoje buvo renovuotos 223 mokyklinės įstaigos, t.y. Reiškia, renovacijos vajus pasiekė apie 430 Lietuvos mokyklų ir vaikų darželių. Statistikos, ar mokyklų klasėse įrengtos vėdinimo sistemos ir kokios, nėra. Vėdinimo sistemų montuotojai sako, kad jiems mokyklų klasėse neteko tokių įrenginėti.

„Su minėtomis problemomis jau susiduria tos šalys, kuriose įgyvendinta daugiabučių modernizacija (Vokietija, Lenkija), todėl verta pasimokyti iš svetimų klaidų ir spręsti vėdinimo klausimą renovuojant mokyklas ir daugiabučius kompleksiškai", - sako VGTU Pastatų energetikos katedros doc. G. Danutė Ramoškevičiūtė

Higienos Reikalavimai Odontologijos Kabinetams ir Klinikoms

Rengiant odontologijos kabinetą ar kliniką, pirmiausia reikia išnagrinėti šių norminių dokumentų reikalavimus:

• HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra”.
• HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai”.
• HN 74:1998. „Stomatologijos kabinetai, klinikos. Higienos normos ir taisyklės”.
• HN 47:1995. „Medicinos ištaigos. Higienos normos ir taisyklės”.
• HN 82:2000 „Dantų protezų gamybos laboratorijų įrengimas ir priežiūra”.
• HN 55:2001 „Viešieji tualetai”.
• HN 33-1:2003 .Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai”.
• HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”.
• HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas”.
• HN 31:2002 „Radiacinės saugos reikalavimai medicininėje rentgeno diagnostikoje”.
• HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darboviečių apšvietimas. Higienos normos, statybos įstatymas, statybos techniniai reglamentai (STR) ir daugelis kitų Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos normatyvinių dokumentų reglamentuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigų projektavimą ir įrengimą.

Pasirinkus patalpas, reikia kreiptis į seniūnijos architektą, pasitarti su radiacinės saugos bei visuomenės sveikatos specialistais. Jie įvertins, ar šias patalpas galima įrengti pagal numatytus reikalavimus. Tai padėtų išvengti klaidų, sutaupytų jūsų laiką bei pinigus.

Odontologijos kabinetų ir klinikų projektavimas, statyba, rekonstrukcija turi būti vykdoma pagal suderintą užduotį, statybiniai ir technologiniai projektai turi būti suderinti nustatyta tvarka. Pastatyti, rekonstruoti ir suremontuoti objektai priimami eksploatuoti LR Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Statybinės ir apdailos medžiagos turi būti sertifikuotos, leidžiamos naudoti Lietuvoje ir skirtos medicinos įstaigoms.

Odontologijos kabinetus galima įrengti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, mokymo ar kitose vaikų priežiūros įstaigose, visuomeninės paskirties pastatuose, tačiau įrengiant kabinete turi būti numatytos visos būtinos patalpos ar zonos - personalo poilsio patalpa, personalo rūbinė, personalo ir pacientų sanitariniai mazgai, valymo inventoriaus laikymo patalpa ar zona, kompresorinė, laukiamasis. Minėtomis patalpomis gali naudotis ir kitas toje įstaigoje dirbantis personalas, pvz., kiti poliklinikos, mokyklos ar kitos įstaigos darbuotojai. Jei kabinetas įrengtas įmonės teritorijoje ir į jį nėra numatyta atskiro įėjimo iš gatvės, kabinetas gali būti skirtas tik tos įmonės darbuotojų ar lankytojų (pvz., mokinių) reikmėms.

Odontologijos klinikas galima įrengti visuomeninės paskirties ar specialiai projektuotuose pastatuose, individualiuose, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Visuomeninės paskirties pastatuose, jei klinika numatyta ne pirmame aukšte, turėtų būti keleivinis liftas. Negalima medicinos įstaigų steigti greta patalpų, kuriose vykdoma gamyba, yra vibracijos, spinduliuotės ar kitokios taršos šaltinių.

Galima klinikas įrengti gyvenamųjų namų pirmuose aukštuose, bet reikia gauti gyventojų sutikimą, būtinas atskiras įėjimas (gyventojai juo negali naudotis), turi būti garantuota garso izoliacija, atskira mechaninė ventiliacija. Rūsiuose, pus¬rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose gydytojų kabinetų įrengti negalima (gali būti numatytos pagalbinės patalpos), šalia klinikos turi būti automobilių stovėjimo aikštelė pacientams ir dar¬buotojams. Asmens sveikatos priežiūros įstai¬gos turėtų būti įrengtos taip, kad galėtų patogiai judėti neįgalūs žmonės.

Individualiai odontologo veiklai reikia pasi¬rinkti patalpas, kurios atitiks klinikos reikalavi¬mus. Klinikoje reikia numatyti šias patalpas:

• gydytojo kabinetas;
• personalo persirengimo ir poilsio patalpa;
• laukiamasis (gali būti kartu su registratūra);
• tualetas;
• valymo inventoriaus laikymo patalpa;
• kompresoriaus patalpa.

Gali būti numatyta atskira sterilizacinė, nors tai nėra būtina - kabinete gali būti instrumentų higienos zona bei medicinos atliekų dezinfekci¬jos zona. Jei klinikoje vyks chirurginė veikla, reikia įrengti chirurgijos kabinetą. Planuojant chirurginio implantavimo procedūras, būtina nu¬matyti operacinę su priešoperacine patalpa chi¬rurgų rankų higienai.

Jei nėra galimybės įrengti atskirą valymo inventoriaus laikymo patalpą, tai būtina numatyti zoną su tinkamai įrengta spin¬ta, numatyti, kur valymo inventorius bus dezin¬fekuojamas ir džiovinamas. Gydytojo kabinete, tualete ir kompresorinėje sandėliuoti bei džio¬vinti valymo inventoriaus negalima. Reikia nu¬matyti, kur pacientai, prieš įeidami į gydytojo kabinetą, galės saugiai palikti lauko drabužius. Tam dažniausiai įrengiama kabykla ar rakina¬ma spinta laukiamajame. Kartais prie klinikos įrengiamas atskiras rentgeno kabinetas.

Patalpų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 2,5 m, vienos odontologo kėdės kabineto plotas -ne mažesnis kaip 10 m2. Numatant papildomą kėdę, daromos pertvaros ir plotas didinamas 7 m2 (10+7 m2). Personalo patalpos plotas reko¬menduojamas 8-10 m2, laukiamasis - ne mažes¬nis kaip 5 m2, tualetas gali būti bendras perso¬nalui ir pacientams - ne mažesnis kaip 3 m2, numatomas įvažiavimas invalidams.

Apdaila turi atitikti funkcinę paskirtį, pavir¬šiai turi būti lygūs, lengvai valomi, plaunami, dez¬infekuojami. Pakabinamos lubos įrengiamos iš neperforuotų, lygiais paviršiais, atsparių plovi¬mui ir dezinfekcijai medžiagų. Plokštės sumon¬tuojamos nepaliekant plyšių. Sienų paviršiai ly¬gūs, šviesių spalvų, lengvai valomi ir dezinfe¬kuojami. Grindys dengiamos atsparia drėgmei danga, lygios, be plyšių. Jei dengiama PVC dan¬ga, tai siūlės suvirinamos, o grindų dangos kraš¬tai pakeliami l O cm nuo grindų ir priklijuojami prie sienų l O cm aukščio nuo grindų.

Šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra kabinete turi būti 20-23°C, šiltuoju - 22-25°C, santykinė drėgmė - 40-6 proc., oro judėjimo greitis - 0,1-0,2 m/s. Ventiliacija klinikoje turi būti visiškai atskirta nuo kitų greta esančių pa¬talpų. Naujai statomose įstaigose turi būti įreng¬ta tiekiamoji - ištraukiamoji vėdinimo sistema. Oras į patalpas turi būti tiekiamas iš švarios zonos, esančios ne žemiau kaip 1-3 m virš žemės paviršiaus. Turėtų būti įrengti oro valy¬mo filtrai, oro šildymo ir šaldymo sistemos.

Kanalai, įrenginiai, oro ėmimo šachtos turi būti lengvai pasiekiami, kad būtų galima apžiūrėti, valyti, dezinfekuoti, keisti filtrus. Oro šalinimo kanalas turi būti įrengtas virš stogo arba sie¬noje be langų. Nors pirmenybė teikiama me¬chaninei ventiliacijos sistemai, anksčiau sta¬tytuose pastatuose galima naudoti ir natūralų vėdinimą, tačiau sterilizacinėje ir tualete turi būti įrengta mechaninė ištraukiamoji sistema. Gydytojo kabinete ištraukiamoji sistema būti¬na, kai nėra atskiros sterilizacinės. Rekomen¬duojama numatyti ištraukiamąją sistemą iš va¬lymo inventoriaus patalpos. Tualeto ir kitų pa¬talpų ventiliacijos kanalai turi būti atskiri ir oras negali maišytis. Kompresoriaus patalpoje turi būti gera ventiliacija, neturi būti jokių pašalinių daiktų. Kompresoriaus negalima įrengti tua¬lete ar valymo inventoriaus laikymo patalpo¬je. Ventiliacijos technologinį projektą būtina su¬derinti visuomenės sveikatos centre.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti suprojektuoti ir įrengti vandentiekio ir kanaliza¬cijos tinklai. Jie prijungiami prie išorinių centrali¬zuotų kanalizacijos tinklų. Vietovėse, kur kanali¬zacija neįrengta, būtina įstaigos tinklus prijungti prie vietinių valomųjų įrenginių. Vandentiekio karšto ir šalto vandens kokybė turi būti regulia¬riai tikrinama ir atitikti normatyvus.

Įstaigoje turi būti garantuotas karšto vandens tiekimas, taigi tais atvejais, kai vandens šildymo sistema nėra autonominė, garantuojanti nepertraukiamą karšto vandens tiekimą rankų, instrumentų ir patalpų priežiūrai, būtina numatyti rezervinius vandens šildymo įrenginius sistemoje. Gipso ruošimo pa¬talpoje po praustuvu numatomas gipso nusodin¬tuvas. Vieną rankų plautuvę reikia įrengti gydy¬tojo kabinete, dvi plautuves-sterilizacinėje. Jei atskiros sterilizacinės nėra, kabinete turi būti ma¬žiausiai dvi plautuvės: viena rankoms, kita - instrumentams.

Plautuvė rankoms turi būti įreng¬ta tualete. Rekomenduojama plautuvę įrengti per¬sonalo patalpoje bei valymo inventoriaus patal¬poje. Plautuvės, skirtos instrumentams plauti, turi būti nedūžtančios, plokščiu dugnu, pakankamo dydžio, kad įjas būtųgalima įstatyti plovimui skir¬tas talpas. Rankoms plauti skirtose plautuvėse turi būti įmontuoti alkūninio, pedalinio ar fotosen-sorinio reguliavimo čiaupai. Aplink visus sanita¬rinius įrenginius, tarp jų ir plautuves, siena 40-60 cm turi būti padengta atsparia drėgmei, gerai va¬loma ir dezinfekuojama, lygia danga. Tam daž¬niausiai naudojamos keraminės plytelės.

Vonios, dušai, tualetai, sanitariniai mazgai patalpos turi būti iki lubų padengtos gerai valoma ir dezinfekuoja¬ma danga, rekomenduojamos keraminės plyte¬lės, bet galima dažyti ir atspariais drėgmei bei dezinfekcijos medžiagoms, tinkamais vidaus ap¬dailai dažais. Vamzdynai, odontologinės įrangos kanalizacijos sistemos, stovai turi būti izoliuoti ir paslėpti.

Visose patalpose, išskyrus sterilizacinę, tua¬letą, valymo inventoriaus patalpą ir kompreso¬rinę, turi būti natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 proc., šviesos koeficientas gydytojo kabi¬nete turi būti 1:4; 1:5, o kitose patalpose - ne mažesnis kaip 1:8. Langai turi būti dengiami ža¬liuzėmis iš lygios, lengvai valomos ir dezinfe¬kuojamos medžiagos.

Pagrindiniai Reikalavimai

Ši higienos norma taikoma projektuojant, statant, įrengiant, akredituojant stomatologijos kabinetus, klinikas ir nustato pagrindinius reikalavimus, neatsižvelgiant į jų priklausomybę ir pavaldumą. Higienos norma privaloma visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigas projektuo¬jančioms, statančioms, įrengiančioms, eksploatuojančioms, kohtroh’uojančioms įstaigoms bei organizacijoms ir privatiems asmenims.

Nuorodos į Dokumentus

Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:

• HN 47-1995. Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės.
• HN 33-1993. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai.
• HN 50-1994. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose.
• HN 35-1993. Gyvenamosios aplinkos atmosferos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija.
• HN 55-1996. Tualetai.
• HN 31-1993. Medicininiai rentgenologiniai tyrimai. Higienos normos ir taisyklės.
• HN 39-1995. Medicininių gaminių dezinfekavimas, ikisterilizacinis plovimas, sterilizavimas. Metodai, priemonės, režimai.
• HN 45-1997. Rankų, instrumentų paviršių higiena stomatologijos kabinetuose, klinikose”, dantų technikų laboratorijose.
• HN 69-1997. Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai.
• RSN159-95. Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas.
• Natūralus ir dirbtinis apšvietimas. SNiP.11-4-79 (rusų k. = CHnn 11.04.79 EcrecT-BeHHoe H HCKyccTBeHHoe ocBeiųeHHe).
• Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas (Žin., 1992,>lr. 14-378) ir papildymai (Žin., 1994, Nr. 1-3;19?5, Nr. 20-451, Nr. 39-963; 1997,Nr. 38-926).
• Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449) ir papildymai (Žin., 1995, Nr. 106-2353).
• Lietuvos Respublikos valstybinio vyriausiojo gydytojo higienisto 1997 01 23 įsakymas Nr. 40 “Dėl sterilizatorių darbo efektyvumo kontrolės sveikatos priežiūros įstaigose”.
• Lietuvos Respublikos valstybinio vyriausiojo gydytojo higienisto 1995 01 17 įsakymas Nr.

Terminai ir Apibrėžimai

Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:

• Stomatologijos kabinetas: Patalpa, įrengta pagal higienos reikalavimus ir skirta burnos ertmės organų, dantų ligų diagnostikai, gydymui, profilaktikai.
• Stomatologijos klinika: Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje teikiama kvalifikuota bendros praktikos gydytojo stomatologo ir stomatologo specialisto pagalba.
• Stomatologo zona: Patalpos vieta, kurioje dirba gydytojas stomatologas.
• Stomatologo padėjėjo zona: Patalpos vieta, kurioje dirba gydytojo stomatologo padėjėjas.
• Paciento zona: Vieta, skirta pacientui.
• Higieninis epidemiologinis režimas: Higieninių ir epidemiologinių priemonių visuma, užtikrinanti, kad eksploatuojamas objektas būtų saugus.

Bendra Dalies Nuostatos

Stomatologijos kabinetų, klinikų projektavimas, statyba, rekonstrukcija turi būti vykdoma pagal suderintą užduotį, atitinkančią šios higienos normos reikalavimus. Projektas turi būti suderintas nustatyta tvarka. Pastatyti, rekonstruoti ir suremontuoti objektai priimami eksploatuoti Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka.

Rentgeno kabinetai, dentaliniai rentgeno aparatai, sterilizacinės, elektros tinklas, elektros įranga, priešgaisrinė signalizacija stomatologijos kabinetuose, klinikose turi būti įrengiama laikantis galiojančių taisyklių ir darbų saugos reikalavimų. Kiekviename stomatologijos kabinete turi būti ši ir kitos higienos normos, įsakymai. Už tinkamą higieninį epidemiologinį režimą kabinete atsako kabineto, klinikos vadovas ir gydytojo stomatologo padėjėjas. Naujai priimami darbuotojai supažindinami su darbų saugos taisyklėmis.

Stomatologijos Kabineto, Klinikos Patalpos ir Struktūra

Stomatologijos kabinetus, klinikas leidžiama įrengti: asmens sveikatos priežiūros įstaigose, mokymo ir vaikų priežiūros įstaigose, visuomeninės paskirties pastatuose, specialiai projektuotuose pastatuose, individualiuose, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Stomatologijos kabinetus, klinikas draudžiama įrengti rūsiuose ir pusrūsiuose. Rūsiuose ir pusrūsiuose leidžiama įrengti sandėlius, pagalbines, buities patalpas, kompresorines, ventiliacijos kameras.

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose stomatologijos kabinetų įrengimas ir jų veikla neturi kenkti gyventojų sveikatai ir gyvenamajai aplinkai. Daugiabučiame gyvenamajame name stomatologijos kabineto keliamo triukšmo lygis šalia, virš ir apačioje esančiuose butuose turi būti ne didesnis kaip HN 33-1993, o vibracijos - HN 50-1994 nurodyti lygiai.

Stomatologijos kabinete turi būti:

• Registratūra ir laukiamasis.
• Gydytojo kabinetas.
• Personalo kambarys.
• Tualetas.
• Instrumentų plovykla-sterilizacinė (gali būti įrengta ir gydytojo kabinete).

Gydytojo kabineto... Dirbtinių nagų priauginimo darbo vieta turi būti įrengta atskiroje uždaroje patalpoje. Darbo vietoje turi būti užtikrintas paslaugos teikimo metu išsiskiriančių dulkių surinkimas. Individualiuose ar daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, visuomeninės paskirties pastatuose, turi būti atskiros oro šalinimo sistemos, izoliuotos nuo kitų pastato patalpų vėdinimo sistemų. Vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus HN24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai ” (Žin., 2003, Nr. 79-3606, Žin., 2010, Nr. Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.

Anglies dvideginio koncentracijos lygiai

Šioje lentelėje pateikiami anglies dvideginio koncentracijos lygiai ir jų poveikis žmogaus savijautai:

tags: #higienos #normos #vedinimas #daugiabuciuose