Jorubų, Hausų ir Ibų gyvenamosios sritys

Nigerija yra daugybę etninių grupių turinti valstybė, kurioje gyvena apie 430 etninių grupių. Tarp jų išsiskiria trys didžiausios: hausai, jorubai ir ibai.

• 30 % šalies gyventojų sudaro hausai.
• 15 % - jorubai.
• 15 % - ibai.
• 6 % - fulanai.

Valstybinė kalba - anglų; dar kalbama hausų, jorubų, ibų, fulanių kalbomis.

Apie 43 % gyventojų išpažįsta islamą, apie 33 % - krikščionybę, apie 7,4 % - tradicinius tikėjimus ir kultus (2015).

41,7 % šalies gyvenojų yra iki 15 m., 55,1 % - nuo 15 iki 65 metų (2019). Vyrai sudarė 51 % Nigerijos gyventojų, moterys - 49 %.

Nigerijos gyventojų sparčiai daugėja. 20 a. pradžioje buvo apie 17 mln. gyventojų. Pirmojo surašymo duomenimis (1952-53), buvo 31 mln., 1963 - 56,7 mln., 1991 - 88,5 mln., 2019 - 214,0 mln. gyventojų. Nigerija - daugiausia gyventojų turinti Afrikos valstybė.

Gyventojų vidutinis tankis 188,9 žm./km2 (2017). Tankiausiai gyvenama Nigerijos pietryčiuose, Jorubų plokščiakalnio vidurinėje dalyje ir Hausų plokščiakalnio šiaurinėje dalyje (300-450 žm./km²), rečiausiai - Benuės ir Nigerio upių slėniuose (35-55 žm./km2). Miesto gyventojų 52 % (2019).

Jorubai

Jorubai (savivardis - Yorùbá) - tauta, gyvenanti Vakarų Afrikoje, daugiausia Jorubalande (dabartinės Nigerijos pietvakariuose). Siauriausia prasme jais laikomi tik Nigerijos jorubai. Platesne prasme jiems priskiriami Benine gyvenantys nagai, Toge gyvenantys ifiai.

Jorubai kalba jorubų kalba, kuri priklauso Nigerio - Kongo kalbinei šeimai, Kva kalboms. Platesne prasme jais laikomi visomis edekirių (joruboidų) kalbomis kalbančios etninės grupės.

Jų tarpe buvo ir jorubai, kurių etnogenezė vyko Ifės mieste, susiformavusiame I mūsų eros tūkstantmetyje. Istorija tradiciškai pradedama nuo Ifės valdovo Oduduvos, kurio valdymo laikas nėra aiškus (datos gali svyruoti nuo XI iki XV a.). Jo metu Ifė įsitvirtino kaip svarbus kultūros ir politikos centras, ir iš jos vyko tolesnis jorubų plitimas Jorubalando teritorijoje. Tai mituose paaiškinama kaip Oduduvos sūnų bei karvedžių žygiai įvairiomis kryptimis.

Jorubalando žemėlapis

Nuo maždaug XV a. visas Jorubalandas buvo susiskaldęs į daug valstybių, kurių stipriausios buvo Ojas, Ila, Ekitis, Idžebu, Ovo ir kt. Šios valstybės davė prielaidą atskiroms etninėms subgrupėms susiformuoti. Jose buvo išvystyta aukšta kultūra, klestėjo bronzos apdirbimas ir dramblio kaulo raižyba.

Nuo XVI a., intensyvėjant vergų prekybai, europiečiai supirkinėdavo vergus Gvinėjos įlankos regione. Jorubai buvo viena pagrindinių etninių grupių, kurie buvo verčiami vergais ir plaukdavo į Naująjį pasaulį.

Nuo XVII a. labai išaugo jorubų Ojo karalystė, kuri ėmė kurti didelę imperiją, siekusią sujungti visą Jorubalandą. Tai jai iš dalies pavyko. Tačiau XVIII a. dėl fulbių džihado Ojo valstybė buvo nusiaubta, kas lėmė jos visišką suirimą XIX a. Tai sudarė prielaidas atsirasti daug naujų, smulkių valstybėlių.

Toks susiskaldęs Jorubalandas tapo lengvai prieinamu grobiu britams, kurie tuo metu plėtė kolonijines valdas. Nugalėjus pajūrio jorubų karalystę Idžebu, britams atsivėrė kelias į krašto gilumą.

Šiuo metu jorubai yra viena svarbiausių Nigerijos tautų, greta hausų šiaurėje ir igbų rytuose. Dėl nevieningo istorijos vystymosi ir politinio susiskaldymo į daug smulkių valstybių, susiformavo jorubų etninės subgrupės, kalbančios skirtingais dialektais ir turinčios skirtingus identitetus.

Nagai (Nago, Nagot) - šiaurės vakarų Jorubalandas (dabartinio Benino teritorija). Jorubų kultūra sudaro didelę dalį Benino civilizacijos kultūros. Dėl istorinių priežasčių, ją veikė dvi svarbios kultūros. Ankstyviausiame laikotarpyje iki XV a. buvo stipri Sahelio civilizacijos įtaka, dėl kurios susiformavo tradicinė apranga, virtuvė, menas.

Diasporoje jorubai dažniausiai nepamiršdavo savo tradicinės kultūros ir ją atgaivindavo. Svarbiausias jorubų apdaras yra buba - palaidas ilgarankovis apsiaustas, kildinamas iš Sahelio regiono. Aprangą be bubos sudaro keletas dalių. Vyrai dėvi kelnes sokoto, o moterys - sijoną iro. Gana įvairūs galvos apdangalai. Moterys dėvi gele, kuri panaši į tiurbaną, bet gali būti surišama daugybe būdų.

Jorubai, panašiai kaip daug kitų Vakarų Afrikos tautų, išvystė sudėtingą ir savitą audimo techniką, todėl jorubų tekstilė yra svarbi meno rūšis. Labai įdomi yra juostuota tekstilė aso oke, audžiama tik vyrų.

Maistas mažai kuo skiriasi nuo kitų Gvinėjos įlankos tautų. Čia paplitusi Gvinėjos įlankos virtuvė, kur svarbiausias produktas yra jamsas, taip pat manijokas, kukurūzas ir nesaldūs bananai.

Ifė buvo vienas stipriausių civilizacijos centrų visame Afrikos žemyne. Čia buvo išvystytas savitas keramikos, bronzos liejimo, dramblio kaulo raižybos stilius, kuris vėliau paveikė visą Benino civilizacijos kultūrą nuo Dramblio kaulo kranto iki Kamerūno.

Jorubų religija, dar žinoma, kaip Aboriša, susideda iš daugybės mitų ir legendų apie jorubų kilmę, Ifės miestą ir pirmuosius valdovus.

Jorubų muzika labai savita, turinti daugybes muzikinių instrumentų, tarp kurių žinomiausi kalbantys būgnai, paplitę visoje Vakarų Afrikoje (jų pradžia buvo Sahelio civilizacijoje). Daug muzikos žanrų yra religiniai, susiję su atskirų dievų garbinimu.

Keturios savaitės dienos tapatinamos su skirtingais dievais ir vadinamos Ojo-Ifa, Ojo-Šango, Ojo-Ogun ir Ojo-Obatala.

Mėnesiai vadinami: Sere (sausis), Erele (vasaris), Erena (kovas), Igbe (balandis), Ebibi (gegužė), Okudu (birželis), Agemo (liepa), Ogun (rugpjūtis), Owere/Owewe) (rugsėjis), Owara/Owawa (spalis), Belu (lapkritis) ir Ope (gruodis). Metų skaičiavimo atskaitos taškas yra labai senas.

Tradicinė jorubų medicina susieta su religija, burtais. Jorubai naudoja daug augalų, skirtų gydyti įvairiems negalavimams.

Iš viso 21 amžiaus pradžioje buvo apie 28,8 mln. jorubų. Kaba jorubų kalba.

Maždaug pusė išpažįsta krikščionybę (protestantai, anglikonai, baptistai, metodistai), kiti - musulmonai sunitai.

Pagrindiniai verslai - lydiminė žemdirbystė (dioskorėjos, kukurūzai, maniokai, bananai, įvairios daržovės, arachiai, soros), pakrantės zonoje - žvejyba. Tradiciniai amatai: kalvystė, puodininkystė, audimas, pynimas. Išliko kalendorinės šventės, karnavalai, įvairūs gyvenimo ciklo ritualai.

Vienų tyrėjų manymu, jorubai atsikraustė iš Egipto ar Azijos, kitų - nuo Nigerio upės aukštupio.

Viduramžiais ir vėliau jorubai buvo sukūrę ankstyvųjų valstybinių junginių (galingiausias - Ojo - sukurtas 15 amžiuje, klestėjo 17-19 amžiuje). Iki 20 amžiaus antros pusės susiformavo jorubų inteligentija. Jorubai laikomi viena labiausiai išsilavinusių etninių Nigerijos grupių (daugelis Nigerijos mokslininkų yra jorubai).

Jorubų miestai-valstybės

Jorubų miẽstai-valstýbės, senosios valstybės, maždaug 11-19 a. gyvavusios Vakarų Afrikoje, dabartinės Nigerijos pietvakarių dalyje, Benine ir Toge. Pirmo tūkstantmečio pabaigoje-antro tūkstantmečio pradžioje šias valstybes įkūrė iš šiaurės rytų migruojantys jorubai.

Jorubų miestai‑valstybės apėmė nedidelę teritoriją, kurios karinis, religinis ir politinis centras buvo miestas. Viena didžiausių ir seniausių buvo Ifė - jorubų religinis (pasak legendos, čia gyveno dievas valdovas ir jorubų protėvis Oduduva) bei nominalus politinis centras.

Ifei nusilpus jorubų miestų‑valstybių politiniu centru 17 a. tapo Oyo - gerai organizuotą kariuomenę turinti galingiausia jorubų valstybė. 13-16 a. 18 a. pabaigoje-19 a. pradžioje dėl tarpusavio karų, Dahomėjos ir fulbių puldinėjimų jos nusilpo. 19 a. viduryje jorubių miestų‑valstybių užkariavimą pradėjo britai.

Jorubalandas

Didžiąją regiono dalį sudaro aukštumos žemyno gilumoje, apaugusios Gvinėjos retmiškiais. Vakarinė Jorubalando riba yra Atakoros kalnynas, ties kuriuo prasideda Evelandas, o rytinė - Nigerio upės atkarpa, už kurios yra Igbolandas. Šiaurėje Jorubalandas natūraliai pereina į Sudaninio klimato zoną, kur prasideda Mosių valstybės ir Borgu. Pietryčiuose Jorubalandą nuo jūros (Benino įlankos) skiria Benino regionas, o pietvakariuose - Vergų krantas. Vidurinėje dalyje Jorubalandas prieina prie jūros. Šiai zonai, vadinamai Egbado koridoriumi, būdingi tropiniai Rytų Gvinėjos miškai ir gausios lagūnos.

Svarbiausios Jorubalando upės - Osunas, Ogunas. Visas regionas yra apgyvendintas joruboidų kalbomis (alternatyviai edekirių kalbos, ede kalbos) kalbančių etninių grupių. Kaip ir Gbe kalbų atveju, daugumai jų būdingas terminas ede, įvardijant „kalbą“. Šios kalbos sudaro didelį keliasdešimties dialektų kontinuumą, todėl nėra visuotinai priimta šių dialektų klasifikacija. Pvz. Egzistuoja ir politinė pavadinimų perskyra. Tarp jorubų įsiterpę ir lingvistiškai negiminingos etninės grupės.

Nėra tiksliai žinoma, kaip jorubai apgyvendino Jorubalandą. Jie, kaip ir visos kva kalbinės grupės tautos greičiausiai migravo iš šiaurės, apsigyveno į rytus nuo Nigerio (Igbolande), ir iš ten plito tolyn į vakarus.

Pasak legendų, pasaulis buvo sukurtas paliepus dangaus tėvui Olodumare, kuris įsakė dievui Obatalai sukurti tvirtą žemę. Vieta, kuri buvo sukurta pirmiausia, ir kurioje nusileido dievas kūrėjas, buvo Ifė.

Žymiausias Ifės valdovas, nuo kurio skaičiuojama dinastija, buvo Oduduva. Vieni mitai teigia, kad jis buvo tiesioginis Obatalos palikuonis. Tačiau kai kurie mokslininkai ir legendos teigia, jog Oduduva buvo ateivis iš kitų kraštų, kuris sugebėjo tapti Ifės valdovu ir pajungti gentis (vadinamas ugbu), garbinančias Obatalą.

Oduduva turėjo septynis sūnus, kurie apie XV a. Olofinas tapo Avori karalystės pietuose valdovu. Ogboroganas (vėliau Obanta) įkūrė Idžebu karalystę prie jūros. Nuo XV a. Jorubalandą valdė įvairios šios ir kitos karalystės, kuriose formavosi skirtingos etninės jorubų subgrupės.

Nuo XVI a. viena iš svarbiausių Jorubų karalysčių - Ojas, buvo užkariauta Nupės. XVII a. Ojas išsivadavo iš jų valdžios ir pradėjo užkariavimus, reformavęs kariuomenę. XVIII a. pabaigoje Ojo imperijoje prasidėjus vidaus konfliktams, ji ėmė byrėti. Vakaruose išsivadavo Dahomėjos karalystė, Egbai sustiprėjo pietvakariuose. XIX a. pati Ojo sostinė buvo nusiaubta fulbių džihado karių, kurie tuo metu kūrė imperiją Sahelyje ir vykdė užkariavimus iš Sokoto kalifato. Ojo subyrėjimas ir išorinė krizė lėmė jorubų vidaus karus. Per XIX a. britai skverbėsi į jorubų valstybes, užkariaudami jas vieną po kitos.

Gyventojų skaičiaus kitimas Nigerijoje:

tags: #hausu #jorubu #ir #ibu #gyvenamosios #srytis