Lietuvoje gyvūnų laikytojai privalo laikytis tam tikrų bendrųjų reikalavimų, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir visuomenės saugumą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Privaloma vakcinacija: Užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose.
- Priežiūra viešose vietose: Užtikrinti, kad viešose vietose, dviejų ir daugiau butų turinčių namų bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ar laikomi.
- Gyvūnų pervežimas: Užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežant ar kitu būdu perkeliant gyvūnus būtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis.
- Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymas: Užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009. Gyvūnų gaišenos gali būti tvarkomos vadovaujantis VMVT direktoriaus patvirtintais Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais.
- Draudžiami ženklai: Vestis, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius.
- Pašarai: Gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais.
- Apšvietimas: Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolat tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be poilsio pertraukos.
- Medžiagos ir įranga: Gyvūnų laikymo vietai, aptvarams, voljerams įrengti naudojamos medžiagos ir įranga neturi būti kenksmingos gyvūnams.
Gyvūnų Laikymo Statiniai
Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis reikalavimais, nustatytais Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.
Individualioje valdoje gyvūnų laikymo statiniai, kuriems nereikia leidimo ir projekto (mažų gyvūnų ir paukščių narvai, karvelidės, voljerai, būdos ir kt.), turi būti statomi ne arčiau kaip 2 m iki gretimo sklypo ribos ir ne arčiau kaip 15 m nuo gretimo namo.
Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų.
Reikalavimai Bitėms
Bičių auginimas yra svarbi žemės ūkio šaka, tačiau kartais ji gali sukelti nesutarimų tarp kaimynų. Svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi bičių avilių laikymui, ypač atstumui nuo kaimyninių sklypų.
Bitynuose turi būti laikomos ir veisiamos sveikos bitės. Bičių laikytojai turi laikytis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų. Kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą.
Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu ,,Atsargiai bitės“.
Siekiant užtikrinti bičių apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių.
Atstumai
Nustatyti atstumai, kurių reikia laikytis nuo bityno iki įvairių objektų:
- nuo jo pastatytų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų.
- ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako.
- ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai.
- ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai.
Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio.
Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių laikytojo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės.
Bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 a žemės valdos.
Konfliktų Sprendimas
Imbarės seniūnijos Barzdžių kaime kilęs konfliktas tarp kaimynų dėl bičių sugeltų jaučių parodo, kaip svarbu laikytis taisyklių ir rasti kompromisus.
Akte komisija surašė rekomendacijas, kad bityno savininkui reikėtų toliau nukelti avilius, o jaučių šeimininkams atokiau parinkti ganyklas.
Šis konfliktas parodo, kaip svarbu laikytis taisyklių ir rasti kompromisus, kad bitininkystė ir gyvulininkystė galėtų koegzistuoti taikiai.
5 geriausi pradedantiesiems ūkio gyvūnai sodybos pradžiai!
Gyvūnų Laikymo Alytaus Mieste Taisyklės
Alytuje vyksta akcija „Daugiau atsakomybės už keturkojus augintinius“. Alytaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai, kartu su Alytaus miesto ir rajono vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais ir UAB „Nuaras“ darbuotojais sustiprina kontrolę, periodiškai organizuoja reidus siekiant prevencinių tikslų, skirtų nedrausmingiems šunų augintojams nustatyti. Primename, kad keturkojų augintojai privalo laikytis Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklių.
Šios taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų elgesio su gyvūnais bendruosius principus, savininkų ir kitų asmenų teises, pareigas ir interesus.
Taisyklėse numatyti naminių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos ir higienos bei veterinarijos, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai.
Numatyti ūkinės paskirties gyvūnų leidimų išdavimo ir laikymo reikalavimai.
Gyvūnus Alytaus mieste leidžiama laikyti tik laikantis šių taisyklių reikalavimų.
Leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus žvėris, roplius, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešose vietose nebūtų palikti be priežiūros (išskyrus tam tikrais ženklais nurodytas vietas, prie parduotuvių ir pan.), laikomi jiems skirtuose narveliuose, šunys nebūtų palaidi.
Gyvūnai turi būti auginami, šeriami ir laikomi taip, kad jų gyvenimo sąlygos atitiktų gyvūno rūšies bei veislės ypatumus.
Privačiose valdose ir saugomose įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose gyvūnų laikymo statiniai (kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų) įrengiami ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Šį atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą. Prie teritorijos turi būti įspėjamasis ženklas. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomas šuo nekeltų grėsmės lankytojams.
Atvirose savininkų valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose.
Jeigu privačioje valdoje, kuri ribojasi su fizinių ar juridinių asmenų teritorija (privačia valda), yra palaidas šuo, šuns savininkas privalo gauti šios teritorijos (privačios valdos) savininkų ar administratorių raštiškus sutikimus.
Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus namus, butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas - baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas „Palaidas šuo“). Šis ženklas turi būti matomas tiek dieną, ir tiek naktį. Kai laikomas agresyvus šuo, valda turi būti aptverta ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora.
Daugiabučių namų butų savininkas ar nuomininkas savo bute turi teisę laikyti vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 3 mėnesių amžiaus.
Šunų ar kačių savininkas, laikantis gyvūnus daugiabučiame name, turi turėti raštišką sutikimą tų butų (ar patalpų) savininkų, su kurių butų (ar patalpų) sienomis, grindimis ar lubomis ribojasi butas (ar patalpos), kuriose laikomas gyvūnas.
Daugiabučių namų butų ir individualiųjų namų savininkai bei jų nuomininkai turi užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės ir viešosios rimties.
Ūkinės paskirties naminiai gyvūnai - arkliai, galvijai, kiaulės, avys, ožkos, įvairūs paukščiai ir kt. laikomi tik savininko nuosavoje uždaroje valdoje gavus leidimą laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
Leidimus laikyti ūkinės paskirties gyvūnus pagal šių taisyklių reikalavimus išduoda Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu sudaryta Leidimų laikyti ūkinės paskirties gyvūnus išdavimo komisija, sudaryta iš savivaldybės administracijos, Visuomenės sveikatos centro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų.
Jeigu valdoje gyvena kelios šeimos, šiuos gyvūnus galima laikyti tik gavus raštišką visų pilnamečių asmenų sutikimą.
Ūkinės paskirties naminiai gyvūnai bitės yra sąlyginai pavojingos žmonėms ir gyvūnams. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą.
Bičių laikytojas - tai fizinis ar juridinis asmuo, laikantis arba prižiūrintis nors vieną bičių šeimą (avilį su bitėmis) arba išnuomojantis savo teritoriją bitėms laikyti. Bitynai - tai vietos, kuriose išdėstomi aviliai su bičių šeimomis.
Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
Bityno atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, turi būti ne mažesnis kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora ar apsodintas gyvatvore, ne žemesne nei 2 m aukščio.
Gyvenamose vietovėse:
- galima laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;
- bičių avilio atstumas nuo tako, kuriuo vaikšto žmonės, - ne mažesnis kaip 10 m;
- bičių avilio atstumas nuo vieškelio, - ne mažesnis kaip 20 m;
- bičių avilio atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos, - ne mažesnis kaip 5 m;
- jei neatitinka punkte nurodytų rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites;
- jei neatitinka punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio;
- jei nesilaikoma punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.
Šios taisyklės draudžia: Gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti. Be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, ...
Gyvūnų Dauginimas
Dauginimu vadinamas nelegalus gyvūnų veisimas, kurio metu neužtikrinama jų gerovė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nurodo, kad verslinis gyvūnų veisimas - tai veikla, kurios imtis reikia labai atsakingai.
Ją vykdant svarbu žinoti ir laikytis šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat turėti reikiamų kinologijos, genetikos, gyvūnų mitybos, priežiūros, dresūros ir kitų žinių, suprasti gyvūnų fiziologinius ir socializacijos poreikius. Šios žinios - būtinos, siekiant suvokti gyvūno patiriamas emocijas, elgesį, fiziologinius ypatumus, reakciją į juos supančią aplinką.
Gyvūnų veisėjai privalo užtikrinti, kad augintiniai būtų laikomi jų gerovę atitinkančiomis sąlygomis: būtų atsakingai rūpinamasi veisiamų gyvūnų švara, fizine ir emocine sveikata, prireikus, laiku suteikti veterinarinę pagalbą. Veisėjai privalo tvarkyti augintinių apskaitos dokumentus, planuoti jų sukergimo laiką, užtikrinti, kad sukergimas nesukels žalos gyvūno sveikatai. Iki pardavimo ar perdavimo kitam gyvūnų augintinių laikytojui turi būti užtikrinama kasdieninė augintinių socializacija, bendravimas su gyvūnu. Veisėjai gali parduoti tik sveikus, be klinikinių požymių, atjunkytus augintinius.
Gyvūnų augintinių veisiamos rūšys - šunys, katės, šeškai, žiurkėnai, jūrų kiaulytės, šinšilos, dekoratyviniai triušiai, paukščiai ir kitos.
Pagrindinės taisyklėse vartojamos sąvokos:
- Gyvūno savininkas - kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.
- Savininko valda - gyvūno savininko gyvenamasis ar gamybai skirtas ir juridiškai įteisintas žemės plotas.
- Uždara valda - gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos ir ne žemesne nei 1,5 m aukščio tvora aptvertas žemės sklypas, iš kurio negali prasiskverbti gyvūnas.
- Gyvūnai - visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
- Naminiai gyvūnai - visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
- Ūkinės paskirties gyvūnai - visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.
- Dekoratyviniai gyvūnai - visi prijaukinti ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirti ir laukiniai gyvūnai, laikomi akvariumuose, terariumuose ir gamtininkų stotyse.
- Benamiai gyvūnai - naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
- Beglobiai - gyvūnai, šalia kurių nėra savininko.
- Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba - įmonė, pasirašiusi su Alytaus miesto savivaldybės administracija sutartį dėl benamių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, naikinimo ir utilizavimo.
- Sarginiai šunys - šunys, kurie laikomi objektams saugoti.
- Atvira valda - neaptvertas gyvūno savininko žemės sklypas.
- Gyvūnų globos namai - valstybinės veterinarijos priežiūros objektas, kuriame laikomi benamiai gyvūnai.
- Žmogaus elgesys su gyvūnais - tiesioginiai ar netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.
- Agresyvūs šunys - kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų mišrūnai.
- Agresyvaus šuns laikymas - žmogaus veikla, nuo kurios priklauso žmonių ir kitų gyvūnų saugumo užtikrinimas.
- Gyvūnų vedžiojimas - ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje.
- Gyvūnų vedimas - trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
- Karantinas - sanitarinės priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai.
- Ženklinimas - gyvūnų žymėjimas implantuojant integrinį grandyną (mikroschema) po gyvūno oda.
- Voljeras - inžinerinis statinys ar teritorija, aptverta tvora, sienomis arba vieliniu tinklu, kurioje gyvūnai gali laisvai judėti, atitinkanti jų etologinius ir fiziologinius poreikius.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatytos nekilnojamojo turto objektų kategorijos ir MKA susikaupimo normos:
| Eil. nr. | Nekilnojamojo turto objektų kategorijos |
|---|---|
| 1 | Daugiabučiai gyvenamieji namai − 3 ir daugiau būstų namai. Naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas ir kiti panašios paskirties objektai). |
| 2 | Individualūs gyvenamieji namai - 1 arba 2 būstų namai ir sodo namai, kuriuose yra deklaruotų gyventojų. Naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai šeimai. |
| 3 | Pastatai ir patalpos naudojami trumpalaikiam apgyvendinimui (viešbučiai, moteliai, svečių namai, kaimo turizmo sodybos ir panašiai). |
| 4 | Pastatai ir patalpos naudojami administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įmonių, įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai arba kitos paskirties pastatų dalis, naudojama administracinei veiklai, ir kiti panašios paskirties objektai). |
| 5 | Pastatai ir patalpos naudojami didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės (išskyrus prekybos patalpas, esančias degalinių teritorijose), knygynai, vaistinės, prekybos paviljonai, turgavietės ir kiti laikini statiniai ar prekybos vietos (kioskai ir kiti panašios paskirties objektai). |
| 6 | Pastatai ir patalpos naudojami paslaugoms teikti (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, krematoriumai, laidojimo namai ir kiti panašios paskirties objektai). |
| 7 | Pastatai ir patalpos naudojami žmonėms maitinti (valgyklos, restoranai, kavinės, barai, įskaitant lauko kavines ir kitus panašios paskirties objektus). |
| 8 | Pastatai ir patalpos naudojami transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir kiti panašios paskirties objektai, išskyrus garažus lengviesiems automobiliams, esančius namų valdoje). |
| 9 | Pastatai ir patalpos naudojami: - gamybai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (įvairių tipų elektrinių, katilinių, naftos perdirbimo ir kiti pastatai, skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti panašios paskirties objektai); - transporto tikslams, t. y. susiję su transportavimu, gabenimu, vežimu (oro uosto, jūrų ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, uosto terminalai, muitinių pastatai, kiti panašios paskirties objektai); - sandėliuoti arba ką nors laikyti (saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti objektai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti). |
| 10 | Pastatai ir patalpos naudojami: - švietimo ir mokslo tikslams (institutai ir mokslinių tyrimų įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai, kiti panašios paskirties objektai); - kultūros tikslams (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai, bibliotekos, archyvai, muziejai, parodų centrai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai, kiti panašios paskirties objektai); - sportui (sporto halės, salės, teniso kortai, baseinai, čiuožyklos, jachtų klubai, šaudyklos, stadionai, maniežai, aikštynai, laikinos sporto aikštelės ir kiti panašios paskirties objektai); - poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, jaunimo nakvynės namai, kaimo turizmo pastatai, medžioklės nameliai, poilsio stovyklos (stovyklavietės), poilsiavietės, paplūdimiai, apžvalgos aikštelės, kiti turizmo objektai ir kiti panašios paskirties objektai). |
| 11 | Pastatai ir patalpos naudojami gydymo tikslams, kuriuose teikiama medicinos pagalba ir sveikatos priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, sveikatos priežiūros įstaigų slaugos namai ir kiti panašios paskirties objektai) ar gyvūnams (veterinarijos gydyklos, gyvūnų globos namai ir kiti panašios paskirties objektai). |
| 12 | Pastatai ir patalpos naudojami didmeninei ir (ar) mažmeninei prekybai naftos produktais ir kitomis prekėmis (parduotuvės-operatorinės). |
| 13 | Priskiriami mėgėjų sodo teritorijos žemės sklypai, skirti mėgėjų sodininkystei, vieno buto gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, kitos (sodų) paskirties pastatams, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra Nekilnojamojo turto registre registruoti individualūs gyvenamieji namai arba sodo namai, kuriuose yra deklaruotų gyventojų. |
| 14 | Pastatai ir patalpos naudojami: - religiniams tikslams (bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros, parapijų namai ir kiti religiniams tikslams naudojami pastatai); - specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti panašios paskirties objektai); - pastatai ir patalpos kitai paskirčiai (lošimo patalpos) ir kiti savarankiški objektai, kurių negalima priskirti jokiai nurodytai paskirčiai. |
Būtinųjų sąnaudų, taikomų apskaičiuojant rinkliavą už 2018 metų mokestinį laikotarpį, apskaičiavimas yra prognozinio pobūdžio, padarytas išanalizavus šiuo metu veikiančių komunalinių atliekų vežėjų ir kitų atliekų tvarkymo sistemos dalyvių duomenis.
Vidutinių MKA susikaupimo normų ir pastoviosios bei kintamosios dalių apskaičiavimas yra prognozinio pobūdžio, padarytas išanalizavus šiuo metu veikiančių komunalinių atliekų vežėjų ir kitų atliekų tvarkymo sistemos dalyvių duomenis. Šie dydžiai taikomi apskaičiuojant rinkliavą pirmaisiais jos taikymo metais.
Šiai kategorijai vidutinė mišrių komunalinių atliekų susikaupimo norma nustatyta už 10 kv.
tags: #gyvunu #prieglaudos #sodybos #pirkimas