Daugiabučių namų gyventojų teisės ir administratoriaus pagalba

Informacijos trūkumas apie daugiabučiuose namuose atliekamus remonto darbus, neefektyvi rangovų kontrolė, nereagavimas į gyventojų nusiskundimus dėl prastai atliktų remonto darbų (nesandaraus stogo, drėkstančių sienų, griūvančio balkono, inžinerinių sistemų pažeidimų ir pan.) ir per didelės jų kainos - tokio pobūdžio skundus nuolat gauna Seimo kontrolierių įstaiga.

Lietuvoje daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus prižiūri namo administratoriai, valdytojai ir kiti subjektai. Dėl netinkamos priežiūros, neaiškios atsakomybės ar nepakankamo administravimo procesų skaidrumo, pažeidžiančių savininkų teises ir interesus, tarp administratorių ir gyventojų kyla nemažai konfliktų.

Per 2023 ir 2024 m. Seimo kontrolierių įstaiga gavo 106 gyventojų skundus, susijusius su netinkamu daugiabučių namų administravimu ir priežiūra ir savivaldybės pareigūnų neveiklumu, neužtikrinant daugiabučių namų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės. Daugiausia skundų gaunama iš didžiųjų Lietuvos miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių. Dėl trečdalio jų (32 skundų) buvo atlikti tyrimai iš esmės, kitais atvejais buvo kreipiamasi į atitinkamo rajono ar miesto savivaldybę, prašant išsiaiškinti situaciją ir patikrinti, ar daugiabučio namo administratorius tinkamai vykdo jam priskirtas funkcijas.

„Seimo kontrolierių įstaigoje gaunami skundai rodo, jog efektyvus daugiabučių namų administravimas ir tinkama jų priežiūra yra iššūkis, kurį reikia spręsti. Savivaldybių administracijos turėtų vykdyti nuolatinę daugiabučių namų administravimo priežiūrą, taip pat užtikrinti, kad subjektai, atliekantys statinių techninę priežiūrą, laikytųsi teisės aktų. Turėtų būti sudarytos sąlygos gyventojams aktyviau dalyvauti sprendimų priėmime ir taip prisidėti prižiūrint namų administratorių, bendrijų pirmininkų veiklą. Pastarieji privalo reguliariai teikti gyventojams informaciją apie vykdomus darbus, jų įkainius, taip pat informuoti apie priimtus sprendimus.

Tais atvejais, kai iš gauto skundo arba iš pareiškėjui ir Seimo kontrolierei pateikto savivaldybės atsakymo į rekomendacijas matyti, kad savivaldybės administracija į gyventojų skundus nereaguoja, nesiima priemonių jų spręsti, neatsako į gyventojų paklausimus, o problemos daugiabučiame name nesprendžiamos ilgą laiką, Seimo kontrolierė tyrimą atlieka iš esmės.

Pavyzdžiui, Įstaigoje buvo gautas gyventojo skundas dėl netinkamos daugiabučių namų, esančių Šalčininkų rajone, bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos, prižiūrint namo techninę būklę, ir savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai nevykdant administratoriaus priežiūros ir kontrolės. Seimo kontrolierė, negavusi tinkamo paaiškinimo iš savivaldybės, pradėjo tyrimą savo iniciatyva. Tyrimo metu paaiškėjo, jog Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos darbuotojai nevykdė jiems priskirtų funkcijų ir nepaaiškino to priežasčių. Tai yra 2020-2023 m. netvirtino valdytojų planinių patikrinimų planų, planą patvirtino tik 2024 m. Seimo kontrolierei pradėjus tyrimą, taip pat nevykdė planinių ir neplaninių valdytojų veiklos patikrinimų, nerengė šios veiklos ataskaitų.

Tyrimu nustatyta, kad Savivaldybė 2020-2024 metais nepakankamai vykdė daugiabučių namų naudojimo priežiūros funkciją, pavyzdžiui, neužtikrino pateiktų reikalavimų efektyvios kontrolės. Tik mažiau nei pusė jų buvo įgyvendinti. Atsakydama į Seimo kontrolierės rekomendacijas, Savivaldybė informavo, kad nustatė planuojamų tikrinti bendrojo naudojimo objektų valdytojų atrankos kriterijų ir rizikos veiksnių sąrašą, įsipareigojo parengti bei paskelbti 2024 m. valdytojų priežiūros ir veiklos kontrolės ataskaitą, pakartotinai atliko skunde nurodyto daugiabučio namo naudojimo priežiūrą, surašė patikrinimo aktą bei pateikė reikalavimus namo administratoriui, kurių vykdymą Savivaldybė įsipareigojo kontroliuoti. Taip pat Savivaldybė informavo, kad organizavo mokymus bendrojo naudojimo objektų valdytojams daugiabučių namų valdymo, kaupiamųjų lėšų rinkimo, finansiniais, ataskaitų rengimo klausimais.

Pastebi, kad gyventojams būsto būklė rūpi vis labiau.

Ko gyventojai gali tikėtis iš savo daugiabučio namo administratoriaus?

„Mano būsto“ Daugiabučių namų administravimo departamento direktorius Mindaugas Genys tvirtina, kad pagrindinė daugiabučio namo administratoriaus misija - suteikti pagalbą sprendžiant namo priežiūros klausimus. Daugiabučio namo administratorius užtikrina visapusę pastato priežiūrą: inžinerinės įrangos funkcionavimą, efektyvų energetinių resursų naudojimą, reaguoja į skubius pranešimus 24 val. per parą ir stebi, kad būsto priežiūros sąnaudos būtų kuo mažesnės.

„Kartais tenka girdėti pamąstymus, esą kam to reikia? Tokiu atveju visada atsakau - jei daugiabutis prižiūrimas bet ko ir formaliai, gerai pagalvokite, kaip atrodys namas po 5 ar 10 metų. Viena yra sakyti, kad rūpiniesi pastato priežiūra, o visai kas kita - daryti“, - teigia „Mano būsto“ daugiabučių namų administravimo departamento direktorius.

M. Genys pastebi, kad klientų poreikiai yra labai skirtingi, tačiau vis tiek galima pastebėti populiariausių užsakomų paslaugų tendencijas. Daugumai gyventojų svarbiausios šios paslaugos: asmeninis vadybininkas, visą parą budinti avarinė tarnyba ir Klientų aptarnavimo centras bei galimybė už suteiktus didesnės apimties darbus išsimokėti dalimis.

„Kodėl šios paslaugos geidžiamiausios? Manau, todėl, nes gyventojai nori jaustis savo namuose saugūs ir bet kuriuo su būsto priežiūra susijusiu klausimu galėtų kreiptis į savo administratorių. Ir nesvarbu, dieną ar naktį, paprastą ar šventinę dieną. Būsto administratorius turi būti visada pasirengęs padėti ir pasiūlyti daugiau bei geriau nei kiti“, - teigia M. Genys.

„Mano būsto“ Daugiabučių namų administravimo departamento direktorius stebi tendenciją, kad dar prieš 5-7 metus gyventojai vangiai investuodavo į savo turto priežiūrą. Vis dėlto, pastaruoju metu padėtis keičiasi.

„Žmonės suvokia, kad jie yra daugiabučio bendrasavininkai ir tik nuo jų veiksmų priklauso, kaip bus prižiūrimas jų namas. Administratorius yra tik pagalbininkas, tačiau daugelį sprendimų priima būtent gyventojai. Žinau aibę pavyzdžių, kur žmonės nuolat investuoja į savo daugiabučius, nes jiems svarbu, kad namas būtų šiltas, stogas sandarus, sienos sutvarkytos, graži laiptinė, nauji langai ir durys, atnaujinta šildymo sistema“, - vardina jis.

„Kartais mėgstu juokauti, kad jei lietuviai savo namui skirtų tiek pat dėmesio, kiek skiria savo automobiliams, Lietuvoje daugiabučiai atrodytų kaip iš paveikslėlių - gražūs, šilti ir taupūs. Bet, matyt, tam dar reikia laiko“, - mano M. Genys.

Vis dėlto, pokyčiai daugiabučiame name dažnai priklauso ne tik nuo pavienių gyventojų aktyvumo, bet ir nuo to, kieno ir kaip daugiabutis namas yra prižiūrimas. Lietuvos būsto rūmų teisininkas Rolandas Klimavičius pabrėžia, kad daugiabučiai namai gali būti prižiūrimi ne tik juos administruojančių įmonių, bet ir gyventojų įkurtų bendrijų. Vis dėlto, jis pastebi, kad išrinkti bendrijos pirmininkai dažnai neatlieka savo pareigų.

„Yra daug atvejų, kai bendrijos pirmininkai yra neveiklūs. Dažnai tai būna vyresnio amžiaus žmonės, kurie nelabai supranta, kokie pasikeitimai vyksta teisės aktuose, kokie keliami reikalavimai. Dėl to savininkai renkasi administratorius“, - aiškina jis.

Daugumai daugiabučių namų administratoriai yra priskirti nuo seno. Dėl to R. Klimavičius primena, kad ir šiuo atveju, jei patalpų savininkai nėra patenkinti administratoriaus veikla, gali jį pakeisti arba steigti bendriją.

Svarbiausiomis administratorių teikiamomis paslaugomis R. Klimavičius įvardina techninės priežiūros teikimą - šildymo, elektros sistemų ir paties statinio bendrą priežiūrą, - sutarčių su atliekų vežėjais sudarymą bei informavimą apie savo veiklą.

Visos daugiabučių namų administratorių atliekamos funkcijos įvardintos Vyriausybės nutarime „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“. Pagal jį administratoriui už suderintą atlygį gali būti pavesta atlikti ir kitas, nenurodytas funkcijas, susijusias su patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimu.

Pagrindinės administratorių funkcijos yra šios: jie tvarko buto patalpomis besinaudojančių žmonių duomenis, organizuoja techninę, inžinerinių sistemų ir žemės sklypų priežiūrą, rengia ilgalaikį bendro naudojimo objektų atnaujinimo planą, organizuoja ir rengia jų pirkimus. Taip pat teikia gyventojams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių, organizuoja balsavimą raštu dėl atnaujinimo, rengia sąskaitas už savo suteiktas paslaugas.

Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės teisę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais. Civilinio kodekso 4.72 - 4.85 straipsniuose nustatyta bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka. Gyvenamojo daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė yra valdoma bendraturčių susitarimu ir tik patys gyvenamojo daugiabučio namo bendraturčiai turi nuspręsti, kuris valdymo būdas yra jiems priimtiniausias.

2024 m. Vartotojų aljansas įgyvendino projektą „Vartotojų teisių stiprinimas daugiabučių namų priežiūros sistemoje“, kurio tikslas - išsamiai išnagrinėti Lietuvos teisės aktus, reglamentuojančius bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir kontrolę, bei įvertinti, kaip esamos teisinės priemonės gali būti pritaikytos siekiant didesnio teisinio tikrumo ir skaidrumo šioje srityje. Vartotojų aljanso tyrimo rezultatai išryškino pagrindinę problemą - kai daugiabučių namų administratorių skiria savivaldybė (o tai dažniausiai sutinkama daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo forma), gyventojai turi labai ribotas galimybes apginti savo teises, nes vartotojo ir administratoriaus santykiai nelaikomi vartojimo santykiais.

Visi nori gyventi gražioje, tvarkingoje bei jaukioje aplinkoje. Tačiau natūralu, kad laikui bėgant nekilnojamasis turtas nusidėvi. Daugiabučių namų butų gyventojai yra atsakingi ne tik už savo butą, tačiau ir už bendrąsias namo patalpas. Jie turi jomis rūpintis. O kad visas procesas būtų kuo paprastesnis ir sklandesnis, gyventojų sprendimu jų daugiabutį namą gali administruoti priežiūros paslaugas teikianti įmonė, gyventojai gali įregistruoti jungtinės veiklos sutartį arba sukurti bendriją. Tačiau, kad ir kokį variantą gyventojai pasirinktų, jų ir administratoriaus tarpusavio pareigos ir teisės nesikeičia.

Namo administratoriaus svarbiausias tikslas - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugiabučio namo administratorius nėra absoliučių daugiabučio namo gyventojų sprendimų vykdytojas. Jis taip pat atlieka ir viešąją funkciją bei privalo užtikrinti, kad jo administruojamas statinys būtų prižiūrimas. Todėl, jei gyventojai ir nesutinka tvarkyti avarinės būklės namo, jam tam tikrus darbus, kurie privalo būti padaryti, gali tekti organizuoti ir be gyventojų pritarimo. Vis tik administratorius šia savo teise naudotis privalo atsakingai.

Taip pat viena iš namo administratoriaus pareigų - rengti ir teikti patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo. Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai įsitikinę - patys gyventojai privalo rūpintis savo turtu. Ir ši pareiga tikrai neapsiriboja vien savo buto puoselėjimu.

Vis tik specialistai pastebi, kad gyventojai neretai sako, jog atnaujinti daugiabučių gyvenamųjų namų nereikia, mat jiems yra gerai taip, kaip yra. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad tinkamas statinio eksploatavimas aktualus ne tik jame gyvenantiems asmenims. Svarbu ir tai, kad prastėjanti pastato būklė lemia net tai, kad automatiškai krenta potencialios name parduodamų butų kainos.

Specialistai ragina gyventojus, kurie pastebi, jog nusidėvėjo bendro naudojimo objektai, apie tai informuoti namo administratorių. Natūralu, kad daugiabučiuose namuose gyvena daug žmonių, todėl ir situacijų pasitaiko pačių įvairiausių. Vis tik svarbu suprasti, kad gyventojai ir namo administratorius turi bendradarbiauti.

Svarbu žinoti ir tai, kad patalpų savininkai susirinkime arba balsuodami raštu gali išsirinkti atstovą ar atstovus, kurie gali atstovauti visiems patalpų savininkams bendraujant su administratoriumi. Tokiu būdu jie gali stebėtojo teisėmis dalyvauti namo priežiūros paslaugų, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, prekių pirkimo, atliktų darbų priėmimo komisijose.

Gyvenamojo daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė yra valdoma bendraturčių susitarimu ir tik patys gyvenamojo daugiabučio namo bendraturčiai turi nuspręsti, kuris valdymo būdas yra jiems priimtiniausias.

Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo (namų) bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui (namams) priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Sprendimus dėl bendrojo turto valdymo gali priimti bendrijos pirmininkas, valdyba ir visuotinis bendrijos susirinkimas balsų dauguma.

Tvarką, kaip priimami sprendimai, nustato bendrijos įstatai. Kuriant daugiabučių namų bendrijas, išsaugoma galimybė patiems spręsti bei tvarkyti namo reikalus. Bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą nustato Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 3.

Kita valdymo forma - daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis. Jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuoja LR Civilinis kodeksas. Jame numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių) (šiuo atveju - daugiabučio namo patalpų savininkai), kooperuodami savo turtą (bendrąją dalinę nuosavybę, kadangi visi daugiabučio namo patalpų savininkai yra bendrojo naudojimo bendraturčiai), įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

Šiuo atveju jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra.

Administruojanti įmonė (administratorius) skiriama, kai daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti, išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.

Daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkai turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Savivaldybės, o ne jų pačių sprendimu, paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, nors ir privalėdamas veikti išimtinai bendraturčių interesais, gali varžyti jų teises patiems priimti sprendimus, nes jis privalo veikti vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 30-637 redakcija).

Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, suformuluotą minėtuose nuostatuose, nustatęs arba gavęs informaciją, kad namas, jo konstrukcijos ar inžinerinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, privalo minėto reglamento nustatyta tvarka imtis priemonių (veiksmų) apsaugančių pastatą nuo galimų pasekmių. Administratorius bei namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pakeičiami, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia daugiau kaip ½ visų butų ir kitų patalpų savininkų. Reikalavimui keliamo sąlygos yra nurodytos Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos apraše, 2010 m. lapkričio 24 d. patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5.

Daugiabučio namo bendrijos įstatus tvirtina notaras, taip pat bendrija privalo būti įregistruota Juridinių asmenų registre. Pastaraisiais metais ima ryškėti nauja tendencija: gyventojai pasirinkę savo namą valdyti bendrijos arba jungtinės veiklos pagrindais vis dažniau kreipiasi į administratorių dėl specifinių paslaugų suteikimo.

Ilgametę daugiabučių namų priežiūros ir administravimo patirtį turinti „Civinity“ grupės įmonė „Civinity Namai“ gyventojams rekomenduoja aktyviai dalyvauti susirinkimuose, sprendžiant daugiabučio namo priežiūros klausimus, nepriklausomai nuo to, kokia forma yra valdomas gyventojų turtas.

Pagrindiniai daugiabučių namų valdymo būdai:

• Daugiabučių namų savininkų bendrija
• Jungtinės veiklos sutartis
• Administruojanti įmonė (administratorius)

Administratoriaus funkcijos:

• Tvarko buto patalpomis besinaudojančių žmonių duomenis
• Organizuoją techninę, inžinerinių sistemų ir žemės sklypų priežiūrą
• Rengia ilgalaikį bendro naudojimo objektų atnaujinimo planą
• Organizuoja ir rengia jų pirkimus
• Teikia gyventojams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių
• Organuoja balsavimą raštu dėl atnaujinimo
• Rengia sąskaitas už savo suteiktas paslaugas

Svarbu: Jeigu gyventojai nori pakeisti daugiabučio namo administratorių, ne mažiau kaip ¼ butų savininkų turi raštu kreiptis į savivaldybės administraciją, kuri organizuoja administratoriaus pakeitimo procedūras. Butų savininkai balsuoja dėl administratoriaus pakeitimo. Surinkus daugumą, 50 proc. Administratoriaus teikiamos paslaugos susijusios su viso pastato bei jo aplinkos klausimų sprendimu.

Daugiabučio namo administratorius reguliariai vertina namo būklę, du kartus per metus atlieka išsamų viso namo būklės įvertinimą ir rengia daugiabučio namo metinius ir ilgalaikius priežiūros planus. Su gautomis išvadomis ir planais supažindinami gyventojai ir aptariami namo atnaujinimo, remonto darbai, kuriuos būtina nedelsiant atlikti, siekiant išsaugoti bendrą turtą, pagerinti gyvenimo kokybę ir užtikrinti pačių daugiabučio gyventojų saugumą.

Pirmiausia atliekami gyventojų patvirtinti, pirmojo būtinumo darbai, pvz. Svarbi administratoriaus teikiama paslauga - teisinga daugiabučio priežiūrai skirtų išlaidų apskaita arba, kitaip tariant, teisingas išlaidų, kurios buvo skirtos namo priežiūros darbams atlikti, išdalinimas gyventojams. Tai - svarbiausios administratoriaus funkcijos.

Jungtinės veiklos sutartį gali sudaryti, bet kurio daugiabučio namo gyventojai, norintys prižiūrėti namą savarankiškai. Šiai valdymo formai turi pritarti dauguma, 50 proc. + 1 butų ir kitų daugiabučio namo patalpų savininkų. JVS sudarymui taip pat turi būti išrinktas vienas ar keli JVS įgaliotiniai, kurie taip pat yra ir daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkai. Dažnu atveju, JVS įgaliotinis norėdamas užtikrinti kokybišką daugiabučio namo priežiūrą, į pagalbą kviečia daugiabučių namų administravimo paslaugas teikiančią įmonę.

Pasirašydamas sutartį su daugiabučio namo administratoriumi JVS įgaliotinis gali susitarti dėl atliekamų darbų imties ir kainos. Jeigu JVS įgaliotas asmuo nusprendžia namo priežiūrą vykdyti savarankiškai, jis privalo atlikti daugiabučio techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą.

Tvarkyti ir saugoti namo ir jam priskirto žemės sklypo techninę ir juridinę dokumentaciją. Rengti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinį bei ilgalaikį planą ir teikti jį namo patalpų savininkų susirinkimui. Tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pateikti patalpų savininkams savo veiklos metinę ataskaitą ir metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Namo patalpų savininkų vardu sudaryti sutartis ir kitus sandorius, skelbti konkursus darbams atlikti. Sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas Sutarties dalyvių sprendimas atlikti finansinį auditą ir dokumentų teikimą auditoriui.

Svarbu suprasti, kad kiti daugiabučio namo patalpų savininkai gali prižiūrėti JVS įgaliotinio veiksmus. Jeigu JVS įgaliotinis pasirašė sutartį su administravimo ir priežiūros paslaugas teikiančia įmone ir mano, kad administratorius neatlieka numatytų funkcijų, JVS įgaliotinis turi kreiptis į vartotojų teises arba teismą. Nusprendus nutraukti sutartį su paslaugų teikėju arba norint pakeisti daugiabučio namo valdymo formą, balsavimo metu, tam turi pritarti dauguma, 50 proc.

Norint įsteigti namo bendriją, reikia suburti iniciatyvinę grupę, kurią sudarytų 3-5 asmenys. Bendrijos steigimo iniciatoriai sušaukia namo gyventojų susirinkimą, kuriame nusimato ir pasitvirtina bendrijos įstatus, išrenka pirmininką, buhalterę arba buhalterines paslaugas teikiančią įmonę, valdybą (ne mažiau trijų asmenų) ir revizorių, kurie rūpinsis daugiabučiu namu. Kuriant namo bendriją, jos pirmininkui bei buhalterei yra mokami atlyginimai. Kaip rodo patirtis - gyventojams tai kainuoja nemažai.

Daugiabučio namo valdymas:

tags: #gyventojai #daugiabuciu #namu #administratoriu #pagalbos