Gyvenamųjų namų kvartalas Vytėnuose: apžvalga, kainos ir atsiliepimai

Svajojate apie naują būstą ramioje ir solidžioje kaimynystėje? Naujos statybos butai Vytėnuose gali būti puikus pasirinkimas. Šis Kauno rajonas garsėja savo ramybe, puikiu susisiekimu su miesto centru ir išpuoselėta aplinka. Aptarkime, ką reikia žinoti apie naujus butus Vytenuose, kainas, atsiliepimus ir kaip CAPITAL nekilnojamojo turto agentūra gali padėti jums rasti svajonių būstą.

Vytėnų rajono ypatumai

Vytėnai - tai unikali vieta, kurioje susijungia ramybė ir miesto artumas. Rajonas pasižymi solidžia kaimynyste ir išpuoselėta aplinka, kurioje ribojama daugiaaukštė statyba. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško ramybės ir privatumo, tačiau nori patogiai pasiekti miesto centrą.

„Vytėnų Alėja" - naujas gyvenamasis kvartalas šioje išskirtinėje vietovėje kviečia atrasti gyvenimo kokybę, apie kurią svajojote!

Be to, Vytėnai pasižymi puikiu susisiekimu su svarbiais objektais:

  • 1,8 km iki Kauno ribos
  • 980 m iki Kauno šv.

CAPITAL - patikimas partneris nekilnojamojo turto rinkoje

CAPITAL - tai nekilnojamojo turto agentūra, vienijanti patyrusius ir savo darbą puikiai išmanančius brokerius. Čia kiekvienas klientas sulaukia profesionalios pagalbos ieškant optimaliausio būsto pirkimo ar nuomos varianto. Nesvarbu, ar ieškote naujos statybos buto, jaukaus namo, kotedžo, sodybos, vasarnamio, garažo ar sklypo, CAPITAL brokeriai pasirūpins, kad paieškos būtų sklandžios, o sprendimas atitiktų tiek Jūsų poreikius, tiek finansines galimybes.

Jei svarstote apie savo turto pardavimą, mūsų specialistai padės įvertinti objekto rinkos vertę, parengs patrauklų skelbimą, pasirūpins reklama įvairiuose kanaluose ir pritrauks potencialius pirkėjus, kad pardavimo procesas būtų greitas ir saugus.

Prabangaus būsto tendencijos Lietuvoje

Nors kituose didmiesčiuose - Klaipėdoje ir Kaune - prestižinio būsto rinka nėra tokia aktyvi ar didelė kaip Vilniuje, visa tai pradeda keistis. Sandorių daugėja, tačiau labiausiai trūksta pasiūlos.

„Kaune pasiūloje yra vos keletas butų, kuriuos būtų galima laikyti prestižiniais, kadangi dažnu atveju pardavėjai nėra linkę parduoti tokio turto, o, verčiau, siekia jį išlaikyti kaip vertę saugančią investiciją“, - teigiama „Inreal“ pateiktoje informacijoje. Jų duomenimis, Kauno brangiausi rajonai yra Centras, Kleboniškis, Žaliakalnis, Vytėnai. Kvadrato kaina čia svyruoja tarp 2 000 - 3 600 Eur.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metais sparčiausiai augo prestižinės (brangiausių) klasės butų dalis bendroje metinėje pasiūloje, nuo 8 proc. iki 13 proc. (virš 470 butų). Projektų plėtotojai matydami poreikį, pasiūlė rinkai prabangaus busto pirkėjų skirtingus poreikius atitinkančius projektus, tad kainos varijuoja nuo 3000 iki 5000 Eur/kv. m, tad rinkoje susiformavo pakankama pasiūla išsirinkti būstą turintiems itin skirtingus poreikius“, - sako A. Šapoka.

Būsto kainos didmiesčiuose

Kiekvienais metais stebimas viso būsto kainų didėjimas. Jis neaplenkia ir prabangaus NT sektoriaus, tačiau pasak R. Žulpos, lyginant su pigesnio būsto klasėmis, prestižinio būsto kainos yra stabiliausios ir mažiausiai veikiamos ekonominės bei socialinės aplinkos situacijų, kadangi prestižinio būsto tipinis pirkėjas iš esmės skiriasi nuo pigesnio būsto pirkėjo.

Kainų augimo tendencija pirminėje rinkoje prestižinio būsto segmente stebima nuo 2012 metų. Vidutinės naujos statybos prestižinės klasės būsto kainos 2017 m. I ketvirtį:

  • Vilniuje: apie 2800 EUR/kv. m
  • Kaune: apie 2000 EUR/kv. m
  • Klaipėdoje: apie 2100 EUR/kv. m
  • Palangoje: apie 2500 EUR/kv. m
  • Neringoje: apie 2960 EUR/kv. m

Brangiausi rajonai didmiesčiuose:

  • Vilniuje brangiausias būstas yra Senamiestyje, Valakampiuose, Žvėryne.
  • Kauno brangiausi rajonai yra Centras, Kleboniškis, Žaliakalnis, Vytėnai.
  • Klaipėdos brangiausiu rajonu išlieka Giruliai.

Specialisto patarimai | Testuojam rankinius pjūklus - kam kuris skirtas?

Gyvenamųjų namų kvartalų kūrimosi tendencijos Kaune

Atsigaunanti Kauno nekilnojamojo turto rinka diktuoja naujas sąlygas. Specialistų teigimu, padidėjo ne tik naujų daugiabučių, bet ir individualių namų poreikis. Iki šiol verslininkai dažniausiai siūlė įsigyti tik atskirus sklypus.

Fredos miestelio kūrėjai pirmieji sukūrė vientisą gyvenamųjų namų kvartalo koncepciją. Kitais metais panašus projektas bus pradėtas įgyvendinti ir Noreikiškėse.

Pasak bendrovės “Baltų žemės” rinkodaros vadovės Vilijos Šibonienės, prieš pustrečių metų pradėtas įgyvendinti Noreikiškių gyvenamųjų namų kvartalo projektas.

“Šis žemės sklypas priklausė buvusiai Lietuvos ambasadorei prie UNESCO Ugnei Karvelis. Tai buvo mūsų bendras sumanymas. U.Karvelis mirė, tačiau mes užbaigėme projektavimo darbus”, - teigė V.Šibonienė.

Kitais metais Noreikiškėse planuojama pastatyti 10-20 namų. Visas projektas bus baigtas įgyvendinti 2005-aisiais metais.

“Didelė dalis iš šio projekto gauto pelno bus skirta Noreikiškių vidurinei mokyklai. Toks buvo mūsų susitarimas su U.Karvelis. Tai jos tėvų žemė, todėl buvusi diplomatė pageidavo, kad dalis pinigų būtų skirta Noreikiškėms”, - tikino rinkodaros vadovė.

“Įgyvendindami šį projektą tyrinėjome situaciją Lietuvoje. Įvairiose šalies vietose kuriasi nauji gyvenamųjų namų kvartalai. Tačiau dažniausiai verslininkai parduoda tik sklypus. Juose žmonės statosi gana gražius namus, tačiau trūksta vieningo stiliaus”, - sakė “Baltų žemių” direktorius Gintautas Šriupša.

Būsimasis kvartalas Noreikiškėse įsikurs 5 hektarų ploto sklype. Čia ketinama pastatyti daugiau nei 40 namų.

V.Šibonienės teigimu, visas kvartalas tarsi padalytas į keturis atskirus mikrorajonus.

“Sklypai buvo formuojami aplink atskirus apskritimus. Taip buvo sukurti tarsi mikrorajonų centrai. Jų plotas apie 30 arų. Būsimieji gyventojai galės patys nuspręsti, ką juose įrengti - vaikų žaidimų, sporto aikštynus ar parkus. Keturi atskiri įvažiavimai sukurs ramią aplinką, nes viso kvartalo gyventojų automobiliai čia nevažinės”, - sakė V.Šibonienė.

Kvartalo koncepcijos projektą sukūrė Dalius Šarakauskas. Noreikiškių gyvenamųjų namų kvartale suprojektuoti įvairaus dydžio sklypai - nuo 7 iki 14 arų. Čia planuojama statyti 70, 100, 110 ir 130 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto namus. Prie jų bus įrengti ir garažai.

Pasak G.Šriupšos, kol kas sunku pasakyti tikslią šių namų kainą, nes dar nebaigtos įrengti visos komunikacijos. Namo kvadratinis metras gali kainuoti apie 1500 litų.

“Mes ketiname pasiūlyti savotišką paslaugų paketą: žmogus išsirenka patikusio namo projektą, mes susitariame su banku dėl paskolos. Už papildomą mokestį galime atlikti ir pastato vidaus apdailos darbus”, - teigė “Baltų žemių” direktorius.

Projekto iniciatoriai tikino, kad šis kvartalas turi nemažai pliusų - šalia yra Lietuvos žemės ūkio universiteto žemės sklypas, todėl čia ateityje neįsikurs triukšmingos įstaigos, taip pat geras susisiekimas su miesto centru.

“Sukurtas vientisas kvartalo stilius, todėl neketiname pasiduoti klientų diktatui. Jiems pasiūlysime išsirinkti norimo namo projektą ir patys jį pastatysime”, - sakė V.Šibonienė.

Jau kitų metų pradžioje bendrovė “Baltų žemės” ketina sudaryti pirmąsias sutartis su pirkėjais.

Bendrovė “Baltic realty adviser” prieš keletą savaičių paskelbė apie oficialią Fredos miestelio statybos pradžią. Šiame kvartale planuojama pastatyti daugiabučius pastatus, kotedžus ir privačius namus.

“Klientų stoka skųstis negalime. Esame patenkinti pardavimų dinamika. Žmonėms jau atsibodo padriki projektai, todėl jie renkasi aplinką, kurioje viskas suplanuota”, - teigė bendrovės valdybos pirmininkas Arvydas Žilevičius.

Iki šiol Kaune nebuvo statomi šiuolaikinių namų kvartalai. Prieš keletą metų Vytėnuose buvo suprojektuotas pirmasis panašus rajonas, tačiau jis buvo išparduotas sklypais. Specialistų teigimu, jame pastatyti šiuolaikiški namai, tačiau nėra vieningo stiliaus.

“Manau, kad ir ateityje sklypų verslas liks populiarus. Tačiau žmonės galės pasirinkti, ko jiems reikia - tik stogo virš galvos ar sutvarkytos aplinkos su paslaugų objektais. Teko nemažai keliauti ir pastebėjau, kad užsienyje gana populiarūs “klubo principu” sukurti kvartalai. Tai visai kitos kokybės erdvė”, - teigė A.Žilevičius.

Bendrovės “Latmas” direktoriaus Vyginto Leonavičiaus teigimu, šiuo metu Kaune trūksta šiuolaikiškai įrengtų namų.

“Sunku prognozuoti, kaip vystysis rinka, tačiau manau, kad šiuolaikiškų gyvenamųjų kvartalų statytojai ją tyrinėjo. Prieš penkerius metus pradėta kalbėti, kad individualių namų rajonai turėtų kurtis Kauno priemiesčiuose. Šiuo metu panašus projektas įgyvendinamas Raudondvaryje, Kleboniškyje, Vytėnuose. Dažniausiai parduodami sklypai”, - teigė direktorius.

Pasak specialistų, priemiesčiuose statomi namai yra kur kas pigesni.

“Mieste tokių vietų nėra daug. Be to, žemės sklypo kaina kur kas didesnė. Šiuo metu Kaune juntamas didžiulis šiuolaikiškai įrengtų butų poreikis. Apie namus kol kas sunku kalbėti. Tai priklausys nuo šalies ekonomikos ir banko teikiamų paskolų”, - sakė V.Leonavičius.

Bendrovės “Ober Haus” Kauno skyriaus vadovo Vytauto Bankausko nuomone, Fredoje ir Noreikiškėse pradėti įgyvendinti projektai yra perspektyvūs.

“Klientai, pirkdami sklypus, dažnai baiminasi, kad kaimynai savo namą gali statyti 5 ar 10 metų. Niekas nenori gyventi šalia statybos aikštelės. Tiesa, brangių sklypų pirkėjai dažniausiai nedelsia. Tuo galima įsitikinti Vytėnuose - ten visi namai buvo pastatyti beveik vienu metu”, - sakė V.Bankauskas.

Specialistų teigimu, šiuo metu naujos statybos namo su daline apdaila kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 1400 iki 2000 litų.

Prieš keletą metų jis pirmasis Lietuvoje sukūrė privačių namų kvartalą Vytėnuose.

“Jame buvo 27 sklypai, kuriuos pardavinėjau net ketverius metus. Tuo tarpu dabar vos pradėję įgyvendinti naują projektą, iškart sulaukiame pirmųjų klientų”, - tvirtino P.Giedrys.

Bendrovė “Baltų žemės” jau trečius metus įgyvendina Noreikiškių miestelio projektą.

“Mes nepardavinėjame sklypų, o pasirinkome kitą verslo formą. Sukuriame aplinką, pastatome namą ir tik tada parduodame. Kompleksiškai kuriame visą rajoną”, - teigė bendrovės valdybos pirmininkas Paulius Jaruševičius.

Per paskutinius tris mėnesius “Baltų žemės” pardavė net vienuolika namų.

“Nežinau, ar tai bendra tendencija, tačiau vis dažniau žmonės nori įsigyti ne sklypą, o jau pastatytą namą. Pasikeitė požiūris - klientai taupo ne tik pinigus, bet ir laiką. Vieną namą už 500 tūkstančių litų pirkėjas įsigijo net internetu. Žinoma, jeigu žmogus į namą ketina investuoti milijoną ir daugiau litų, tada jis nepirks standartinio statinio”, - sakė P.Jaruševičius.

Kitais metais “Baltų žemės” netoli Noreikiškių miestelio ketina statyti sublokuotų namų kvartalą.

“Šioje vietoje mes turime didžiulį sklypą, kurio mums pakaks dešimčiai metų”, - tvirtino valdybos pirmininkas.

Noreikiškių miestelyje namą galima įsigyti nuo 400 tūkstančių litų. Dar prieš porą metų namas čia kainavo nuo 230 tūkstančių litų.

“Galite patys paskaičiuoti, kaip didėja kainos. Šiuo metu ypač brangsta sklypai, todėl kas tris mėnesius mes 10 procentų didiname namų kainas”, - tikino P.Jaruševičius.

NT Tiesiogiai #66. Kodėl verta pirkti butą senos statybos name?

Kaunietis įsigijo vieną pirmųjų namų Palemone naujoje „Marių“ gyvenvietėje kylančioje prie Kauno marių. Namo plotas nesiekia 90 kvadratinių metrų. Šio būsto kūrėjas - vienas garsiausių Kauno architektų Gintautas Natkevičius. Tačiau šio namo projektas nėra individualus. Ne didesni ir panašaus stiliaus namai bus visame maždaug 50 namų kvartale.

„Plėtotojai jau seniai kalba, kad reikia statyti mažesnius namus, iki 100 kvadratinių metrų. Tačiau iki šiol tai buvo tik kalbos. O dabar ši kompanija ėmė ir pastatė. Ir stato toliau. Tai panašėja į naują nišą, nes panašaus dydžio naujų namų kvartalas projektuojamas ir Vilniuje, Kaune Žaliakalnyje turėtų išdygti 16 nedidelių namų kvartalas. Sunku patikėti, kad šiuo metu kažkas investuoja ne į pigiausius būstus, o imasi statyti modernios architektūros, vieningos stilistikos kvartalą, kuriame namo apdailai naudojamos ne kažkokios pigios medžiagos, o tai, ką siūlo architektas“, - sakė G.Natkevičius.

Iš tiesų visi namai kvartale bus panašaus stiliaus suporuoti su aiškiu tradicinės trobos įvaizdžiu - keturios sienos ir šlaitinis trikampis stogas. „Trobos“ gali įrėmina panoraminio stiklo fasadai. Vieni namai bus apdailinti medžio skiedrų čerpelėmis, kiti - skelto akmens čerpelėmis.

Investuotojai pripažįsta, kol jie nebuvo pastatę pirmų dviejų namų, susidomėjusiems gyventojams kėlė abejonių ir architektūra (ar tikrai jie taip atrodys?), ir mažas būsto plotas. Kai du namai iškilo - tapo aiškiau.

„Nemažai žmonių domėjosi, ar negalime pasiūlyti kokio nors mažesnio namo. Nusprendėme sukurti kvartalą, kuriame bus nedideli namai ir graži architektūra. Daugiau investuojame į kokybę ir į estetiką, nes norisi sukurti tokį kvartalą, kuriame ir pačiam būtų gera įsikurti“, - aiškino bendrovės „Baltic vega“ statančios gyvenvietę Palemone akcininkas Darius Izokaitis.

Jis pripažino, kad statyti didesnio ploto namus yra ekonomiškai naudingiau. Be to, daugeliui namo ieškančių pirkėjų namo dydi svarbus, tad iš dalies verslininkai plaukia prieš srovę.

„Bet pažiūrėkite, kiek buvo pristatyta naujų kvartalų. Vis statė kuo pigiau, kuo didesnius namus. Kokia jų išliekamoji vertė? Už tą pačią kainą pasiūlysime kur kas kokybiškesnį daiktą, kuris bus estetiškas, racionaliai suplanuotas ir ne per didelis. Mažesnis namas ir sklypas, reiškia - mažiau tvarkymo, mažiau priežiūros, mažiau žolės pjauti“, - aiškino D.Izokaitis.

„Tai nėra kažkoks stebuklas. Kai nuo įprasto 150 kvadratinių metrų ploto namo nubrauki viską, kas nereikalinga - bent 30 kvadratinių metrų ploto garažą, kuris ilgainiui virsta sandėliu, katilinės patalpą, nes dujų katilą galima įrengti virtuvės spintelėje, darbo kambarį, kuriame niekas nedirba, sauną, skalbyklą, didžiulį prieškambarį, reikalingos gyvenamosios erdvės lieka ne daugiau nei 80 kvadratinių metrų“, - tvirtino G.Natkevičius.

Anot jo, kai aplink pridygę tokių gigantiškų namų, nedideli jaukūs, natūralūs būstai atrodo tokie mieli lyg mažyčiai šuniukai. Namus Palemone G.Natkevičius kūrė kartu su Mantu Mickevičiumi ir Agne Natkevičiūte. Sąmoningai pasirinkta klasikinė trobos forma, o modernumo jau suteikia stikliniai pietryčių ir pietvakarių fasadai. Fasadus nuo kaitrios saulės pridengs slankiojančios perforuotos žaliuzės.

Nedidelių namų šlaitiniu stogu forma taip pat sukurs lengvumo, trapumo įspūdį kvartale, kuris bus gana tankiai užstatytas.

Gyventojus pamokė krizė

Verslininkas Tomas Endriukaitis Vilniuje, Juodajame kelyje taip pat planuoja statyti 13 namų, kurių plotas būtų 80 - 90 kvadratinių metrų, kvartalą.

Pats gyvenu name, kurio plotas yra 260 kvadratinių metrų. Namas gerai išplanuotas, tačiau neabejoju, kad užtektų ir perpus mažesnio ploto. Didelis plotas reiškia, kad daugiau reikia valyti, remontuoti, brangiau kainuoja šildymas. Mažas nmas yra pigesnis ir paklausesnis, mažesni įspaireigojimai. Juk mažus butus nuperka greičiausiai“, - aiškino verslininkas.

Anot jo, daug kas dar sako, kad tai nesąmonė, tačiau skandinavams, olandams tokio dydžio būsto užtenka ir jau seniai. O lietuviams kažkodėl per mažai. Šis požiūris, kad ne tik namas turi būti didelis, bet ir sklypas - kuo didesnis tuo geriau, gajus net valdžios institucijose.

„Kuo didesnis sklypas, tuo daugiau žolės pjauti. Iš pradžių planavome sudaryti 4 arų sklypus. Vilniuje tokio dydžio sklypai yra mažiausi leistini, bet savivaldybė tokio projekto nederino. Sako - čia jau mažesni sklypai negu sodų bendrijose, kaip atrodys? Negalima“, - prisiminė T.Endriukaitis.

Jis pripažino, kad mažėjančio būsto tendencijas lėmė ir krizė. Gyventojai niekada nebesirinks didelių namų, nes tai nėra racionalu. Namai atitiks jų poreikius bei finansines galimybes. Namai bus tokio dydžio, kiek užteks patogiai įsikurti. O šiandien dauguma gyventojų nemato rūpesčių su šeima gyvendami 2 - 3 kambarių butuose.

Kaune prie marių statomame kvartale sklypai taip pat bus nedideli - vos po tris arus. Tačiau, anot investuotojų gyventojams to visiškai turėtų užtekti. O jeigu norisi žalumos - aplink gamtos, miškų netrūksta.

Viename prabangiausių Kauno priemiesčių Vytėnuose bendrovė „Megatera“ planuoja statyti 6 namus, kurių plotas neviršys 100 kvadratinių metrų.

„Tai pasiūlymas gyventojams, kuriems užtenka erdvės, bet norisi daugiau komforto. Miestiečiams, kurie jau pribrendo išsikraustyti iš buto į nuosavą namą, kur jie neturi kaimynų už sienos ir gali ryte atsikėlę išeiti į nusavą kiemą, tačiau nenori užsikrauti didesnių rūpesčių“, - sakė bendrovės „Megatera“ direktorius Romas Lenktis.

Anot jo, jeigu tokį namą kam nors būtum pasiūlęs prieš ketverius metus sulauktum tik pašaipų. 200 kvadratinių metrų - mažiausias namo dydis. Na gerai, atmeskite garažą - gyvenamųjų erdvių tuomet lieka bent 160 kvadratinių metrų. Buvo statomi ir didesni namai, bet ne mažesni.

tags: #gyvenamuju #namu #kvartalas #vytenuose