Kupiškio Rajono Gyvenvietės: Geografija, Istorija ir Kultūra

Kupiškio rajonas - savivaldybė šiaurės rytų Lietuvoje, išsiskirianti savo gamtos grožiu, istorija ir kultūriniu paveldu. Šiame straipsnyje apžvelgsime Kupiškio rajono geografines ypatybes, istoriją, kultūrą, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas.

Geografija ir Gamta

Kupiškio rajono savivaldybės šiaurės vakarinė dalis yra Mūšos-Nemunėlio žemumos pakraštyje, kur prie Pyvesos upės yra žemiausia savivaldybės vieta - 63 metrai. Pietvakarinė dalis siekia Nevėžio žemumos pakraštį, o rytinė - Viešintų kalvagūbrio šiaurinę dalį, kuriame, prie Kinderių, yra aukščiausia savivaldybės vieta - 137 metrai.

Rajono klimatui būdingos kontrastingos temperatūros: sausio vidutinė temperatūra siekia -5,7 °C, o liepos - 17,5 °C.

Kupiškio rajoną puošia vandens telkiniai: teka Pyvesos ir Lėvens aukštupiai, o rytiniu pakraščiu - Šetekšna (Jaros aukštupys). Taip pat čia telkšo 19 ežerų (didžiausi - Notigalė, Ešerinis) ir 32 dirbtiniai vandens telkiniai, iš kurių didžiausias - Kupiškio tvenkinys.

Miškingumas rajone siekia 27,1 %. Didžiausi miškai - Skapagirio miškas ir Šimonių giria. Vyrauja beržynai (33,2 %), eglynai (23,3 %) ir pušynai (15,4 %).

Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje įsteigti šie draustiniai:

• Alojos telmologinis draustinis
• Iženo telmologinis draustinis
• Kepurinės telmologinis draustinis
• Notigalės telmologinis draustinis (nedidelė dalis priklauso Rokiškio rajono savivaldybei)
• Sakonių balos telmologinis draustinis
• Vainiškio pedologinis draustinis
• Buožių geologinis draustinis
• Prūsgalės geomorfologinis draustinis
• Lėvens kraštovaizdžio draustinis

Taip pat rajone yra 3 gamtos paminklai: botaninis - Buivėnų ąžuolas, geologinis - Stirniškių atodanga ir hidrogeologinis - Visgiūnų šaltinis.

Istorija

1950 m. birželio 19 d. iš panaikintos Kupiškio apskrities 32 apylinkių buvo sudarytas Kupiškio rajonas, kurio plotas siekė 765 km². Rajono centras - Kupiškis, kuris tuo metu buvo rajono pavaldumo miestas. 1950-1953 m. rajonas priklausė Šiaulių sričiai. Vėlesniais metais apylinkių skaičius rajone kito: 1954 m. pabaigoje ir 1959 m. pradžioje buvo 14, 1963 m. viduryje ir 1972 m. pabaigoje - 9 apylinkės.

1958 m. Subačius buvo pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę. 1959 m. Kupiškio rajonui priskirtos panaikinto Vabalninko rajono 3 apylinkės, o 1962 m. - Rokiškio rajono 1 apylinkė. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1995 m. vietoj Kupiškio rajono įsteigta Kupiškio rajono savivaldybė.

2009 m. rugsėjo 24 d. savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 33 seniūnaitijos, tačiau 2015 m. lapkričio 23 d. jos reformuotos, paliekant 22 seniūnaitijas.

Ekonomika

Savivaldybėje išplėtota durpių gavyba (bendrovė „Durpeta“), medienos apdirbimas, medienos gaminių ir plytų gamyba („Simega“).

Švietimas ir Ugdymas

Kupiškio rajone veikia įvairios švietimo įstaigos:

• Kupiškio verslo ir technologijos mokykla
• 2 gimnazijos
• 1 progimnazija ir 1 jos skyrius
• 6 pagrindinės mokyklos
• 3 mokyklos-daugiafunkciai centrai
• Pradinė mokykla
• 3 lopšeliai-darželiai
• Muzikos mokykla
• Sporto mokykla
• 4 ikimokyklinio ugdymo įstaigos
• Vaikų globos namai
• Pagyvenusių žmonių ir suaugusių neįgaliųjų globos įstaigos
• Kupiškio rajono pedagoginė psichologijos tarnyba
• Kūno kultūros ir sporto centras

Sveikatos Priežiūra

Rajone veikia ligoninė, 3 ambulatorijos ir 13 medicinos punktų, užtikrinantys gyventojų sveikatos priežiūrą.

Kultūra

Kupiškio rajonas garsėja savo kultūriniu paveldu. Čia yra 11 katalikų bažnyčių, 16 kultūros centrų ir 18 bibliotekų. Rajone veikia Kupiškio etnografinis muziejus su skyriais Uoginiuose (Adomo Petrausko muziejus), Viktariškiuose (dailininkės V. Šleivytės paveikslų galerija) ir Laukminiškiuose (Laukminiškių kaimo muziejus).

Žmonės stovėjo su vėliavomis Konarskio gatvėje, kai kurie šildėsi prie laužo. Apsidžiaugė, pamatę mūsų autobusus, mojavo mums rankomis. Mes stovėjome prie pagrindinio įėjimo į Lietuvos radijo pastatą, ant laiptų. Paradinių durų atidaryti negalima buvo. Per radiją išgirdome, kad grupė desantininkų bando užimti Ministrų Tarybos pastatą.

Netoli radijo pastato koncertavo televizijos ir radijo pramoginės muzikos ansamblis “Armonika”. Žmonės šoko, dainavo. Nepažįstamos moterys vaišino budinčius prie objekto kava, arbata. Apie antrą valandą nakties pravažiavo pro šalį šarvuočiai. Aš ir Marcinkevičius Raimundas tada ėjome į savo autobusą, tačiau išgirdę triukšmą bėgome atgal. Pasirodo, šarvuočiai apsigręžė ir sugrįžo prie radijo pastato. Pamatėme iš šarvuočių išlipusius desantininkus.

Mes stovėjome prieš desantininkus susitvėrę rankomis ir skandavome: “Lietuva! Lietuva! Laisvė! Desantininkai, gal matydami, kad mes jų nebijome, o gal jų buvo tokia taktika, pradėjo trauktis atgal, prie savo šarvuočių. Tačiau paskiau vėl puolė, prasiveržė dešinėje pusėje (žiūrint nuo laiptų). Kažkas pasakė, kad reikia grįžti į savo vietas. Atbėgome prie laiptų, ant kurių buvo daug žmonių.

Kareiviai stengėsi nustumti mus nuo laiptų, tačiau tai padaryti jiems buvo sunku. Kareiviai mus mušė, buvo mėtomi sprogstamieji paketai. Nuvirtome nuo laiptų. Čia buvo ir Kupiškio rajono Subačiaus vidurinės mokyklos VIII b klasės moksleivis Šateika Valdas, Alvydo. Jis turėjo su savimi magnetofoną 185 rublių vertės.

Šaudymo metu berniuką apstulbino sprogimas. Jo rankoje liko tik magnetofono rankena. Sprogimo metu Šateikai Valdui trūko dešinės ausies būgnelis. Kai ant berniuko užsimojo desantininkas, jį savo kūnu pridengė motina, Subačiaus gyvenvietės pardavėja Šateikienė Eugenija. Tačiau pati smūgių neišvengė, jos galvoje kelios žaizdos. Vėliau ji buvo nuvežta į buvusią I Tarybinę Vilniaus ligoninę.

Nors tėvai ir stengėsi apsaugoti sūnų Valdą nuo kariškių žvėriškumo, tačiau pajuto ir jis desantininkų lazdų ir automato buožės smūgius. Valdas Šateika matė, kaip buvo pašautas šalia jo buvęs civilis vyras. Jau minėjau, kad prie radijo pastato buvo ir Bagdonas Stasys, Stasio, gyvenantis Kupiškio rajone, Subačiaus gyvenvietėje, Puškino gatvėje 1-5.

Jis taip pat pastebėjo, kaip vienas kareivis išdaužė automato buože radijo pastato langą (žiūrint nuo laiptų iš dešinės pusės), atsistojo ant kito kareivio ir įlipo į vidų. Matė, kaip desantininkai mušė automatų buožėmis moteris, vyrus. Ir Astravas Jonas, Povilo, gyvenantis Kupiškio rajone, Subačiaus gyvenvietėje, Gagarino a. 9-7, yra dalyvis ir liudininkas tų baisių įvykių prie radijo pastato. Pastebėjo, kaip desantininkas brovėsi pro langą į radijo pastatą. Nušluostė kraują sužeistam subatėnui Šateikai Alvydui.

Mane, Babicką Joną, Petro, po šturmo greitosios pagalbos darbuotojai atvežė į Vilniaus Tilto gatvės ligoninę. Ligoninėje man peršvietė kairį šoną ir krūtinę, suleido vaistų, davė vaistų kelionei. Gydytojas sakė, kad šonkauliai sumušti. Tačiau ir po kelių dienų skausmas nepraėjo. 1991.01.18 Kupiškio rajoninėje poliklinikoje man peršvietė skaudamą vietą, ir gydytojas V.Martinaitis užrašė diagnozę: krūtinės ląstos VIII šonkaulio lūžimas (nedarbingumo lapelio serija 51169, Nr. 1991 m. LVNAFondo Nr. 9Apyrašo Nr. 1Bylos Nr. 2Lapų Nr. 2-7

Kupiškio Rajono Nekilnojamojo Turto Kainos

Š.m. sausio 13 d. Kupiškio rajone buvo užfiksuotos įvairios nekilnojamojo turto kainos. Žemiau pateikiama lentelė su kainų pavyzdžiais:

tags: #gyvenamosios #vietoves #kupiskio #rajonas