Gyvenamosios vietos adreso sutapatinimas yra svarbus klausimas, turintis įtakos tiek asmenims, tiek valstybei. Šiame straipsnyje nagrinėjama ši problema Lietuvoje, atsižvelgiant į įvairius aspektus.
Atrodo, kad p. Mickevičius gana ilgai stebėjo Garliavos įvykius, kol nusprendė prabilti apie “vieno teismo sprendimo nevykdymą.” Na, ir kodėl, būtent, šito ir šiuo metu (palaiminimui kito prievartos išpuolio prieš mergaitę?!), o ne tų 17,000 iki šiol neįvykdytų sprendimų?! Įdomu, ar juos visus dar tebestebi p. Mergaitės teisių ir interesų pažeidimo sutapatinimas su teisėjo Kondratjevo sprendimo nevykdymu ir yra pagrindinė problema p. Mickevičiaus straipsnyje (kažin ar p. Mickevičius kiek nors rūpinosi, kai šis ponas teisėjas persekiojo vieną Lietuvos pilietį, kurio teisės buvo taip pamintos, jog jis turėjo bėgti iš savo Tėvynės, o JAV išsprendė bylą, panaikindama visus kaltinimus?!).
Jei jis, profesionalus žmogus, tikrai siekia šios mergaitės gerovės ir jos teisių apsaugos, tai gal galėtų pateikti sprendimą tiems prieštaravimams, o ne užmerkti akis neparankiems faktams (ar atsakingas vaiko teisių gynėjas užmerks akis į neišspręstą pedofililijos bylą? Gal ponas stebėtojas taip pat galėtų pakomentuoti kaip buvo mergaitės teisės užtikrintos per smurtinę ataką, vykdomą Lietuv pareigūnų ir jos motions, kovo 23 dieną? Įdomu, kodėl ponas nėra susirūpinęs, kad nebuvo įvykdytos kitos teismo nutartyje numatytose sąlygos prieš bandymą mergaitę perduoti jos biologinei motinai (pvz., užtikrinimas, kad jų bendravimo trukmė pasiektų 6 valandas? Nesuprantu, kodėl ponas stebėtojas naudojasi Konvencijos 9 str., nes jame kalbama, kad vaikas neturi būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, vaikas aiškiai reiškia savo norą šiuo metu pasilikti kur ji gyvena, gal tada reiktų įsigilinti į Konvencijos 3 str. Kodėl Konvencijos 12 ir 13-as straipsniai yra nepaminėti p. Jei ponas (-ai) žmogaus teisių stebėtojai pastebi tik vieną pusę visų problemų, tai nekelia jokio pasitikėjimo, kad to vaiko teisės bus apsaugotos.
Šie stebėtojai ir teisių sargai, deja, nekalba apie mergaitei padarytą fizinę ir psichologinę žalą kovo 23 d., ir tas faktas, kad smurtas buvo naudojamas prieš seną žmogų jo namuose, niekam nesukelia jokios demokratinėje ir teisinėje valstybėje garantuotos reakcijos.

Visokio plauko šundaktariai, bandydami iškreipti sveiko proto nuostatas visuomenei, nuėjo jau taip toli, kai situacija nėra “pagrąžinama” 10-30 proc., bet pasukama visu 180 laipsnių kampu. Nusikaltėlis su kauke (Amerikoje tik nusikaltėlius galima pamatyti su kaukėmis jų žudynių, plėšimų, ir kt. Šie zmonėms pasiruošę naudoti įvairias priemones, nes vienos iš jų juk gali prilipti vieniems, o kitos kitiems žmonėms prie smegenų ir bus sunku atsirinkti. Gal kas ims ir patikės, kad ne tie kaukėtieji ir mergaitę draskanti motina ją žaloja, ir ne p. Todėl natūralu, kad išsivystė stiprus ryšys tarp jų ir jos. Per atstumą ryšys tarp mamos ir vaiko stebuklingu būdu neatsiranda.
Dar yra ir kita kategorija žmonių, turinčių kilnių ketinimų, nes jie juk siekia taikos ir ramybės valstybėje visiems - kas gi tas vienas vaikas dėl kurio tiek daug sąmyšio šalyje! Geriau greičiau viską užbaigti perduodant jį motinai ir viskas taip nusiramins, o kas su tuo vienu vaiku atsitiks po to, tai kam čia ir svarbu… Daug nekalbėsiu apie tą kategoriją žmonių, kuri yra valdoma emocijų, tokių kaip pavydas ir pyktis, kurias nukreipia į mergaitės globėjos šeimą.
O juk per visą tą laiką nukentėjo ir buvo sužalota gausybė vaikų ir jų gyvenimų. Mano žmogiškasis ir profesijos priesakas yra siekti vaikų fizinės, emocinės ir psichologinės gerovės bei jų saugumo. Norėtųsi pamatyti veidus ir išgirsti balsus kitų profesionalių žmonių, su tokiais pačiais motyvais. Vienas sveiko proto nepraradusio, šviesaus ir iškilaus žmogaus veidas išliks iš kovo 23 d.
Gal dėl to tie žodžiai ir skamba taip neįtikinamai, kad nieko panašaus nebuvo pademonstruota, tik savanaudiškas noras išplėšti vaiką iš aplinkos, kurioje ji adaptavosi, nepagalvojant kokį poveikį mergaitei turės šios akcijos metu naudojamas smurtas, koks poveikis bus jai, kai šie svarbūs ryšiai su jos teta ir seneliais bus nutraukti bei eilė kitų aplinkybių.
Kaip ir p. Mickevičiaus straipsnyje yra gili praraja tarp įžangos ir išvadų, toks nesuderinamumas yra ir p. Stankūnaitės elgesyje. Vaiko traukimas pas save per prievartą demonstruoja savų interesų tenkinimą, bet jokiu būdu ne vaiko gerovės užtikrinimą. Įdomi paralelė ar net metafora visoje šitoje istorijoje yra tai, kad dabartinė p.
tags: #gyvenamosios #vietos #adresas #sutampa #su