Teritorijų planavimo normos nustato privalomus ar rekomendacinius teritorijų planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir jų rodiklius (dydžius), taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Normomis vadovaujamasi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius ir detaliuosius planus), taip pat specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, jeigu šiuose dokumentuose reglamentuojama ar kitaip veikiama šių vietovių fizinė ir funkcinė struktūra.
Normų reikalavimai privalomi teritorijų planavimo proceso dalyviams, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklą teritorijų planavimo politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, jeigu nenurodyta, kad jie yra rekomendaciniai. Rekomendaciniai reikalavimai, apibendrinus teritorijų planavimo praktiką, nurodo orientacinius parametrus, kurie padeda suformuoti efektyvias ir gyvybingas urbanistines struktūras.
Rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000-1:5 000, sprendinių konkretizavimo stadijoje nustatomi teritorijos naudojimo tipai, apimantys pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis, kartu nustatant didžiausius leidžiamuosius užstatymo tankio ir užstatymo intensyvumo rodiklius.
Urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtros kryptys nustatomos kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje rengiant teritorijos vystymo koncepciją.
Saugojimas nustatomas įvairų statusą turinčioms saugomoms teritorijoms ir teritorijoms, kurių vertingąsias savybes būtina išsaugoti jų nekeičiant.
Atskiras konversijos (pertvarkymo) atvejis - sodininkų bendrijų teritorijų konversija (pertvarkymas) į gyvenamąsias teritorijas. Teritorijose, kuriose sumažėjo gyventojų ir pagal demografines prognozes mažės toliau, nauja plėtra nerekomenduojama.
Urbanizuojamos teritorijos turi būti skirstomos į hierarchinius urbanistinius vienetus (rajonus, kvartalus, pastatų grupes). Naujos plėtros teritorijų poreikis nustatomas tik įvertinus kitais, nei nurodyta Normų 14 punkte, vystymo režimais numatytų vystyti teritorijų galimybes (prioritetiniais vystymo režimais laikytini konversija (pertvarkymas) ir modernizavimas). Rekomenduojama, kad nauja gyvenamųjų teritorijų plėtra sudarytų iki 20 proc. viso šių teritorijų plėtros poreikio.
Rezervavimas nustatomas naujos plėtros teritorijoms, kurios reikalingos visuomenės poreikiams (sportui ir rekreacijai skirti kompleksai, pramoniniai parkai, laisvosios ekonominės zonos ir pan.).
Savivaldybės lygmens bendrajame plane sprendinių konkretizavimo stadijoje išskiriamos prioritetinės plėtros teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę, inžinerinę ir žaliąją infrastuktūrą.
Planuojant būtina atsižvelgti į urbanistinės struktūros ypatybes ir pagrįsti, jeigu gyventojų tankis numatomas didesnis, nei gretimose teritorijose.
Detaliau apie tai .
Funkcinės Zonos
Yra keletas apibendrintų funkcinių zonų, kurios naudojamos teritorijų planavime:
- miškų ir miškingų teritorijų zona;
- žemės ūkio teritorijų zona;
- vandenų zona;
- konservacinės teritorijos zona.
Taip pat išskiriamos šios funkcinės zonos:
- gyvenamoji zona;
- centrų zona;
- specializuotų kompleksų zona;
- sodininkų bendrijų zona;
- pramonės ir sandėliavimo zona;
- inžinerinės infrastuktūros zona;
- inžinerinės infrastuktūros koridorių zona;
- bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona;
- paslaugų zona;
- vandenviečių zona.
Teritorijos naudojimo tipai nustatomi rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000-1:5 000.
Pavyzdžiui, gali būti išskiriami šie teritorijos naudojimo tipai:
- miškai ir miškinga teritorija (miškų ūkio paskirties žemė);
- vandenys (vandens ūkio paskirties žemė);
- specializuotų ūkių ir žemės ūkio teritorija (žemės ūkio paskirties žemė);
- rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorija (žemės ūkio paskirties žemė);
- sodininkų bendrijų teritorija (žemės ūkio paskirties žemė);
- vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (kitos paskirties žemė);
- gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė);
- mišri gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė);
- mišri centro teritorija (kitos paskirties žemė);
- paslaugų teritorija (kitos paskirties žemė);
- socialinės infrastruktūros teritorija (kitos paskirties žemė);
- specializuotų kompleksų teritorija (kitos paskirties žemė);
- pramonės ir sandėliavimo teritorija (kitos paskirties žemė);
- inžinerinės infrastruktūros teritorija (kitos paskirties žemė);
- inžinerinės infrastruktūros koridorius (kitos paskirties žemė);
- bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija (kitos paskirties žemė);
- urbanistinių erdvių teritorija (kitos paskirties žemė);
- vandenvietė (kitos paskirties žemė);
- naudingųjų iškasenų teritorija (kitos paskirties žemė).
Teritorijos naudojimo tipų turinys (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir jų turiniui taikomi apribojimai) nurodytas 1 lentelėje. Galimos vyraujančios statinių ar jų grupių paskirtys nustatomos pagal Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1.
Nustatant teritorijos naudojimo tipą, kartu nustatomi užstatymo intensyvumo rodikliai (UI) ir užstatymo tankio rodikliai (UT), kurie priklauso nuo planuojamos teritorijos ir greta esančių teritorijų užstatymo principų ir erdvinės struktūros.
Rengiant savivaldybės lygmens bendruosius planus, UI ir (ar) UT, kaip papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai, gali būti nustatomi tose pastatais užstatomose funkcinėse zonose, kurioms savivaldybės lygmens bendrajame plane neįtvirtinta prievolė rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi UI ir (ar) UT.
Užstatymo Tipai
Yra du pagrindiniai užstatymo tipai:
- atviro užstatymo tipai - teritorijų užstatymas neformuojant uždaros kvartalo erdvinės struktūros.
- uždaro užstatymo tipai - kvartalo išorės perimetru uždara urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ties žemės sklypų ribomis palei gatvių ar kitų viešųjų atvirų (pastatais neužstatytų) erdvių ribas.
Atviro užstatymo tipai apima:
- sodybinį užstatymą - ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomas atskirame žemės sklype.
- vienbutis (dvibutis) užstatymas - gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomas atskirame žemės sklype.
Kai teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas konkretus teritorijos naudojimo tipas, galimos žemės sklypų UI ir UT reikšmės toje teritorijoje nustatomos įvertinus planuojamai teritorijai nustatomus užstatymo aukštį reglamentuojančius parametrus (aukštų skaičių). Didžiausios UI ir UT reikšmės, reglamentuojant veiklą pagal teritorijos naudojimo tipą, nurodytos 3 lentelėje.
Kaip papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai, pastatais užstatomose funkcinėse zonose gali būti nustatomos galimos žemės sklypų UI ir UT reikšmės.
Savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose 4 lentelės 2.1-2.4 papunkčiuose nurodytose funkcinėse zonose UI ir UT reikšmės, kaip papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai, nenustatomos - jos nustatom...
tags: #gyvenamosios #aplinkos #formavimas