Gyvenamojo namo perdangų tipai: ką svarbu žinoti renkantis?

Perdanga - horizontali namo konstrukcija, atitverianti du namo aukštus, aukštą nuo palėpės arba dengianti kitas patalpas, kaip, pavyzdžiui, rūsį. Tai sudėtinė konstrukcija, turinti atlaikyti lenkimo poveikį, kuris susidaro nuo vertikaliai virš jos veikiančių pertvarų, įrenginių, gyventojų, baldų apkrovų bei savojo svorio. Perdangos yra remiamos ant išorinių namo sienų ir laikančiųjų pertvarų (arba pamatų), o esant dideliems tarpatramiams, pridedamos ir klijuoto medžio sijos, metalinės sijos bei kolonos. Perdangos konstrukcija „suriša“ namą, pridėdama papildomo standumo ir stabilumo.

Technologijoms vystantis, dažniau naudojamos lengvesnės, mažiau sudėtinių medžiagų reikalaujančios, paprasčiau ir greičiau montuojamos perdangos. Naujos technologijos turi nepabloginti perdangos savybių: laikančiosios gebos, garso ir šilumos izoliacijos. Šiuo metu mažaaukštėje ir daugiaaukštėje statyboje dažniausiai naudojamos gelžbetoninės perdangos.

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai naudojamus perdangų tipus, jų ypatybes, privalumus ir trūkumus, taip pat svarbius aspektus renkantis tinkamiausią variantą.

Gelžbetoninės perdangos

Renkantis gelžbetoninę plokštę, konstruktoriai dažniausiai atsižvelgia į perdangos svorį. Dėl sunkesnės perdangos didesnė apkrova tenka laikančiosioms sienoms ir pamatams, sunkesnei konstrukcijai reikės stipresnių pamatų ir sienų. Laikančiąją gebą galima panašią padaryti su visais trimis gelžbetoninių perdangų tipais.

Sunkiausia monolitinė perdanga, lengvesnė PTK, kurios 1 kv. m su išlyginamuoju sluoksniu, viso 25 cm, sveria apie 380 kg. Surenkamos „Teriva" perdangos 1 kv. m sveria apie 260 kg.

Gelžbetoninių perdangų tipai:

• Monolitinė perdanga: Sunkiausia, tačiau leidžia formuoti įvairių formų ir dydžių perdangas.
• PTK perdanga: Lengvesnė už monolitinę, tačiau reikalauja specialios įrangos montavimui.
• Surenkama „Teriva" perdanga: Lengviausia, greitai montuojama, tačiau turi standartinius matmenis.

Perdanga skaičiuojama ir atsižvelgiant į planuojamas apkrovas. Techniškai visų trijų tipų perdangos gali atlaikyti panašias apkrovas. Skaičiuojama nuolatinė apkrova - perdangos svoris su grindų konstrukcija ir kintama naudojimo apkrova - baldai, buitinė įranga ir technika, pertvaros, žmonės. Toms pačioms apkrovoms atlaikyti monolitinei perdangai reikės daugiau metalo, taigi padidės perdangos savikaina.

Mažesnio storio monolitinė perdanga gali atlaikyti panašias apkrovas kaip didesnio storio PTK ar surenkamos perdangos. Tačiau plona perdanga turės prastas šilumos ir garso izoliacines savybes, norint jas pagerinti bus reikalingi papildomi izoliuojantys sluoksniai. „Teriva" perdanga turi geras šilumos izoliacines savybes 0,37-0,39 m2K/W.

Skaičiuojant pastato statybos sąnaudas labai svarbu įvertinti ir perdangų įrengimo kainų skirtumus. Įvertinamos atvežimo, montavimo darbų, reikalingų mechanizmų sąnaudos, iškrovimo ir pakėlimo į objektą kaina. Pradedama skaičiuoti nuo atvežimo išlaidų. „Teriva" specialistai apskaičiavo, kad 13 m ilgio sunkvežimiu į objektą pristatoma 70 kv. m PTK ir 160-200 kv. m „Teriva". „Teriva" blokeliai nesunkūs (17-19 kg), gelžbetoninių sijų 1 metras sveria 12 kg, todėl galima iškrauti rankomis ir nugabenti patiems į montavimo vietą.

Monolitinėms perdangoms savikainą didina klojinių nuomos ir montavimo kaštai. Paruošiamieji montavimo darbai trunka gana ilgai. Gamyklinės standartinių matmenų gelžbetoninė plokštės sudaro problemų formuojant perdangoje angas laiptinėms, kaminams ir vėdinimo angoms. Dažniausia tenka tokiose vietose lieti monolitinę perdangą. Dėl PTK ir monolitinės perdangos svorių skirtumo pastato dalis gali sėsti netolygiai ir sienoje atsirūimų.

Medinės perdangos

Pagrindinė ir dažniausiai pasitaikanti medinė perdanga - tai perdanga tarp namo aukštų. Karkasiniuose skydiniuose namuose naudojamos medinės perdangos - tai sijos su jas dengiančiu lentų paklotu arba plokšte ir kitais reikalingais sluoksniais.

Medinės perdangos konstrukcija:

• Grindų danga - baigiamasis grindų sluoksnis (su paklotu), dažniausiai dedamas tiesiai ant OSB plokštės.
• OSB plokštė - grindims standartiškai naudojama impregnuota 22 mm (esant c/c 600 mm) plokštė. Taisyklingas jos montavimas padeda išvengti grindų girgždėjimo.
• Medžio karkasas - iš apskaičiuotų (skerspjūvių, maksimalių ilgių ir tarpų) sijų sukaltas medinis perdangos karkasas.
• Apšiltinimas - kadangi perdanga yra tarp aukštų ir skiria dvi pilnai gyvenamąsias vidaus patalpas, šilumos izoliacija čia nebūtų būtina. Tačiau šiuo atveju ji labiau naudojama kaip garso izoliacijos elementas, kad neliktų tuščios ertmės aidui susidaryti, nes vaikščiojant antro aukšto grindimis jos dundėtų. Minimalus rekomenduojamas izoliacijos storis - 100 mm, bet galima karkasą užpildyti pilnai.
• Loteliai - mediniai tašeliai, dažniausiai 45×45 mm skerspjūvio, kalami priešinga kryptimi nei sijos, po izoliuotu perdangos karkasu. Tam, kad jų tarpuose ir prie jų būtų išvedžioti ir pritvirtinti elektros laidai, apšvietimas. Šiuos lotelius galima didinti, esant poreikiui (pvz.: LED apšvietimui dažnai reikia 70 mm lotelių).
• Gipsas - arba bendrai pavadinkime lubų apdailos plokštė. Tai gali būti ir medinė vidaus dailylentė, ir pakabinamos lubos. Jei pasirenkamos gipso kartono plokštės, lotelius (minėtus aukščiau) rekomenduojame montuoti c/c 400 mm, kad plokštės neišlinktų.

Medinių sijų ilgiai

Lentelėje yra apskaičiuoti maksimalūs galimi perdangų sijų ilgiai esant aprašytai apkrovų sąlygai ir naudojant C24 medieną. Tai atskaitos lentelė bendrai informacijai, rekomenduojame kiekvieną perdangą apskaičiuoti pagal to projekto sąlygas individualiai. Pavyzdžiui, jei pridedamas 50 mm betono sluoksnis grindų šildymui, skaičiai jau bus visai kitokie.

Taip, dažniausiai dedamas 50 mm storio betono sluoksnis šildomų grindų formavimui. Svarbu, kad betono svoris būtų įskaičiuotas į perdangai atitenkančias apkrovas. Dėl to visada klausiame savo klientų, kokius papildomus grindų sluoksnius planuoja kloti.

Svarbūs aspektai renkantis perdangos tipą

• Konstrukcijos ir pastato paskirtis: Perdangos tipą parenka inžinierius konstruktorius, skaičiuodamas pagal konstrukcijos ir pastato paskirtį bei planuojamas apkrovas.
• Planuojamos apkrovos: Poveikiai ir apkrovos, konkrečiam objektui, skaičiuojami pagal STR 2.05. 04: 2003 Poveikiai ir apkrovos.
• Sienų ir pamatų pritaikymas: Reikia peržiūrėti pamatų, sąramų, sienų laikomąją gebą.
• Šilumos ir garso izoliacija: Svarbu užtikrinti gerą šilumos ir garso izoliaciją, ypač jei perdanga skiria skirtingus aukštus.
• Statybos sąnaudos: Įvertinti atvežimo, montavimo darbų, reikalingų mechanizmų sąnaudos, iškrovimo ir pakėlimo į objektą kaina.

Perdangos ant laikančiosios sienos remiamos ne mažiau kaip 10 centimetrų. Jos neremiamos į pertvaras, kamino ar vėdinimo angos sieneles.

Rekonstruojant perdangas susiduriama su papildomomis problemomis. Pastato sienos ir pamatai gali būti nepritaikyti svorio padidėjimui, perdangą reikia įdėti nepažeidžiant kitų konstrukcijų.

tags: #gyvenamojo #namo #perdanga