Akademijos gyvenamasis rajonas Kaune - tai modernus kvartalas, kuris nuolat plečiasi ir pritraukia vis daugiau gyventojų. Šiame straipsnyje apžvelgsime Akademijos rajono istoriją, raidą ir dabartinę situaciją.
Akademijos rajonas netrukus pradės kilti dar vienas „GB Group“ gyvenamųjų namų kvartalas. „Džiaugiamės, kad susidomėjimas ir šiuo kvartalu yra didžiulis“, - kalbėjo V.Žilienė.
Pagrindiniai pirkėjai - jaunos šeimos, veiklūs ir aktyvūs žmonės, ieškantys būsto nuolat gyventi. „Saulės“ gyvenamųjų namų kvartale, erdviuose sklypuose, bus statomi 57 namai su garažais dviem automobiliams. „Medeina“ yra didžiausias kvartalas.
Jo vieno aukšto gyvenamuosiuose namuose ir kotedžuose įsikūrė net 102, „Gabijoje“ - 63 šeimos. Kvartaluose skatinamas kaimynų bendruomeniškumas, nustatytos bendros taisyklės, pavyzdžiui, kvartalo viduje ribojamas automobilių greitis, neleidžiama laikyti kovinių šunų, gyventojai įpareigojami jam priklausančiame sklype laikytis švaros ir tvarkos.
Kvartalai stebimi vaizdo kameromis, įrengtos laisvalaikio ir žaliosios zonos. „Gabijos“ kvartale išsaugota ilgaamžė liepų alėja. Prie alėjos įrengtas pėsčiųjų takas pasivaikščioti.
Medeina - miško deivė. Deivė Žemyna - viso, kas gyva, motina ir globėja, ji globoja tuos, kurie myli gamtą ir ja rūpinasi. Gabija - lietuvių ugnies deivė, globojanti namų židinio ugnį.
Įkandin šio kvartalo, esančio prie Kamšos botaninio-zoologinio draustinio ir prof. Privatus vaikų darželis „Medeina“ veikia „Medeinos“ kvartale, esančiame už kelių minučių kelio nuo „Žemynos“. Šiuo metu „Gabija“ baigiama statyti, o visi namai jau seniai turi savo šeimininkus.
2023 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus istorinis centras (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1994) - netaisyklingo spindulinio žiedinio, Naujamiestis ir miesto kiti rajonai - taisyklingo plano.
Vilnius kūrėsi kaip daugiatautis miestas. 14 a. pabaigoje minimi miestą sudarę Didysis (lietuvių) ir Rusų miestai. Iki 16 a. daugiausia gyveno lietuvių ir gudų, t. p. kūrėsi vokiečių pirkliai ir amatininkai, po 1397 atsikėlė totorių.
Jau 14 a. apsigyveno žydų; 16 a. pabaigoje-17 a. pradžioje susidarė kahalas (panaikintas 1845). 16-17 a. per reformaciją ir kontrreformaciją ėmė daugėti lenkų - 17 a.
1503-22 dėl totorių grėsmės miestas apjuostas gynybine siena (Vilniaus miesto siena), joje įrengti vartai su gynybos bokštais (nugriauti 1800-03, išskyrus Aušros vartus). 1536 pastatytas tiltas per Nerį.
Kauno modernizmo detalės – betoniniuose papuošaluose
2017 m. pradėta rengti nominacinė byla - paraiška. Į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, pavirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, įtrauktas 5.5.12.
2020 m. pabaigoje, Kauno miesto savivaldybei glaudžiai bendradarbiaujant su LR Kultūros ministerija ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, ekspertams ir mokslininkams, parengta nominacinė byla „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919-1939 m.“ (angl. Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919-1939), kurioje apibrėžta ir pagrįsta Kauno modernizmo architektūros išskirtinė visuotinė vertė, atlikta lyginamoji analizė, parengtas šios vietovės valdymo plano projektas.
Paraišką rengė Kauno miesto savivaldybės sudaryta ekspertų grupė. UNESCO pasaulio paveldo centras 2020 m. lapkričio mėn. informavo, jog Kauno modernizmo architektūros nominacinės bylos projektas atitinka administracinius paraiškai keliamus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, galutinė nominacinės bylos versija UNESCO Pasaulio paveldo komitetui per UNESCO Pasaulio paveldo centrą pateikta 2021 m.
Vilniaus senamiestyje archeologai daugiausia tyrinėjo Aukštutinę, Kreivąją, Žemutinę pilis ir prie jų esančius objektus (Katedros aikštę, arsenalą ir kita). Senamiestis tiriamas nuo 20 amžiaus.
1959-2011 jį žvalgė ir tyrė daugiau kaip 360 Lietuvos archeologų vadovaujamų ekspedicijų. Joms dažniausiai vadovavo R. Žukovskis (35), L. Kvizikevičius (25), T. Poška (24), A. Vaicekauskas (24), S. Sarcevičius (20), K. Katalynas (14).
Restauruojant Senamiestį daugiausia tyrinėta Vilniaus rotušė, Prezidento rūmai, Gedimino prospektas ir Lukiškių aikštė. Atrasta ankstesnių laikų statinių liekanų, tarp jų - 16 a. degimo krosnių. Radiniai (14-20 a. L: Vilniaus istorija 3 t.
Kauno panorama
tags: #gyvenamasis #rajonas #akademija