Pastaruoju metu verslas ieško įvairių sprendimų, kaip sumažinti nuolatines išlaidas, pavyzdžiui, nuomos mokestį. Įmonėms ir individualiai dirbantiems asmenims, kurie dėl karantino negali vykdyti veiklos įprasta forma, kyla klausimų, ar jie gali nutraukti nuomos sutartis pasinaudodami force majeure (nenugalimos jėgos) sąlygomis ir būti atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų, tokių kaip kelių mėnesių nuomos mokestis.
Force Majeure Sąlygų Taikymas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra pateikusi išaiškinimą dėl sutartinių prievolių vykdymo ir nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų taikymo ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad paskelbta ekstremali situacija šalyje neatleidžia įmonių nuo sutartinių prievolių vykdymo.
Bandymai kitų sąskaita spręsti savo problemas ir naudotis susiklosčiusia padėtimi yra netoleruotini ir prieštarauja solidarumo principui. Šiomis ypatingomis ir sudėtingomis aplinkybėmis būtina negriauti tarpusavio pasitikėjimo ir nekurti pavojingų precedentų.
Prekybos draudimas nėra Force Majeure aplinkybė
Civilinis kodeksas numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą tik tuomet, jeigu ji įrodo, kad sutartis negali būti įvykdyta dėl aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu.
Kadangi tokios nenugalimos jėgos aplinkybės kaip prekybos draudimas nėra absoliutus draudimas, sutartiniai įsipareigojimai (pavyzdžiui, atsiskaitymai už prekes ar paslaugas) galėtų būti vykdomi taikant mokėjimo atidėjimą ar kitokius mechanizmus. Pabrėžtina, kad Civilinis kodeksas numato ne tik nenugalimos jėgos aplinkybių institutą, bet ir sutarties vykdymą pasikeitus aplinkybėms.
Kai vienai šaliai sutarties vykdymas tampa sudėtingesnis, ši sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti (pavyzdžiui, tartis dėl dalinio mokėjimo, tam tikro mokėjimų grafiko ir pan.), o ne vienašališkai nutraukti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinimo pažymas nustatyta tvarka išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
Teismų Praktika
Deja, bet nėra vieno universalaus ir visiems aiškaus bei pritaikomo atsakymo, kada galima nutraukti nuomos sutartį dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Visuomet turėtų būti vertinama pagal konkrečias faktines aplinkybes, įskaitant ir veiklą, kuria patalpose užsiima nuomininkas.
Pagal suformuotą teismų praktiką aplinkybės pripažįstamos force majeure tik tuo atveju, jei atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:
- Aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;
- Dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;
- Šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar užkirsti joms kelio;
- Šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
Jeigu vis dėlto susidariusi situacija ar aplinkybės pripažįstamos force majeure, sutarties šalis gali jomis remtis ir turi teisę sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą tol, kol tęsiasi force majeure situacija. Jei aplinkybės užsitęsia, kita šalis nei toji, kuri remiasi nenugalimos jėgos aplinkybėmis, turi teisę nutraukti sutartį.
Sutarties Nutraukimas Vienašališkai
Šalims pasirašius sutartį, sutarties vykdymo metu gali atsirasti aplinkybių, dėl kurių viena iš sutarties šalių praranda interesą toliau tęsti sutartinius santykius. Pavyzdžiui, jei kita šalis pažeidžia sutarties sąlygas arba sutartį dėl kažkokių priežasčių vykdyti tampa sudėtinga. Pasak advokatės Giedrės Kučinskės, tokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta abipusiu susitarimu, o, esant pagrindui, vienos iš šalių iniciatyva - tai vadinama vienašališku sutarties nutraukimu.
Sutartis gali būti vienašališkai nutraukiama joje numatytais atvejais. Prieš nutraukiant sutartį, reikėtų išanalizuoti, kokie sutarties nutraukimo pagrindai numatyti sutartyje ir, ar jie konkrečiu atveju suteikia teisę šaliai nutraukti sutartį vienašališkai. Konkretūs sutarties nutraukimo atvejai yra numatyti ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose. Pavyzdžiui, galimybė pirkėjui nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį dėl netinkamos kokybės daikto (6.334 str. 1 d.).
Vienašališkai nutraukti sutartį galima dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių - ši sąvoka tapo aktuali COVID-19 pandemijos metu. Jei force majeure aplinkybės yra nuolatinės, sutartinės prievolės pasibaigia, todėl sutarties nutraukti nebereikia. Jei tokios aplinkybės laikinos, sutartis gali būti nutraukta, nustačius esminį sutarties pažeidimą, tačiau tokiu atveju negalima reikalauti atlyginti nuostolius.
Pagal Lietuvos teismų praktiką, kuri buvo išplėtota COVID-19 pandemijos kontekste, nuomininko negalėjimas vykdyti veiklos nuomojamose komercinėse patalpose dėl taikomų pandemijos valdymo priemonių gali būti laikomas laikina nenugalimos jėgos aplinkybe. Tačiau tokiu atveju tik nuomotojas, o ne nuomininkas, turi teisę nutraukti sutartį, nebent sutartyje aiškiai nurodyta kitaip. Todėl, nuomininkui vienašališkai nutraukus sutartį (kai tokia galimybė nenumatyta sutartyje), sutarties nutraukimas laikomas neteisėtu.
COVID-19 Pandemijos Įtaka Sutarčių Vykdymui
COVID-19 pandemijos reiškiniai (koronavirusas, COVID-19 liga ir karantinas) gali turėti įtakos sutarčių vykdymui. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, force majeure sąvoka apima tiek gamtos reiškinius (angl. act of God), tiek ir valstybės veiksmus (angl. act of State). Šiame kontekste biologiniai COVID-19 pandemijos reiškiniai - koronavirusas ir COVID-19 - gali būti laikomi gamtos reiškiniais, o karantinas - valstybės veiksmais.
Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma:
- Aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;
- Dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;
- Šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;
- Šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga.
Nenugalima Jėga ir Piniginių Prievolių Vykdymas
Aktualus CK 6.212 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys, nurodantis, kad nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.
Šios nuostatos nereikėtų aiškinti plečiamai, kaip neva reiškiančios, kad force majeure negali ištikti piniginių prievolių, vien todėl, kad pinigai yra pakeičiamasis turtas (genera non pereunt). Pirmiausiai, CK 6.212 straipsnio 1 dalis kalba ne apie visus piniginių prievolių vykdymo atvejus, bet apie piniginių išteklių neturėjimą.
Antra, vien tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių, nėra ir negali būti force majeure, nes netenkina išoriškumo ir numatomumo požymių, tačiau nereiškia, jog negali būti pateisintas piniginių išteklių neturėjimas, kurį sukelia force majeure aplinkybės. Kitaip tariant, piniginių išteklių neturėjimas pats savaime nėra ir negali būti pateisinamas, tačiau jei asmuo negali įvykdyti piniginės prievolės dėl force majeure aplinkybės, kuri sukėlė jo piniginių lėšų trūkumą, prievolės neįvykdymas gali būti pateisinamas.
Nuompinigių Mokėjimas COVID-19 Pandemijos Kontekste
Vienas iš aktualiausių verslo teisinių klausimų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje COVID-19 pandemijos kontekste kilo dėl nuompinigių mokėjimo. Tai yra, ar force majeure aplinkybėmis gali remtis nuomininkas, kuris negali naudotis jo verslui skirtomis patalpomis dėl taikomų suvaržymų ir atsisakyti mokėti nuompinigius?
Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti daiktą nuomininkui valdyti ir naudotis. CK 6.483 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą.
Pagrindinė nuomininko pareiga yra mokėti nuomos mokestį (nuompinigius). Pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalį nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja.
Nuomos santykių kontekste labiausiai aktualūs ir aptartini du COVID-19 pandemijos reiškiniai - koronavirusas ir karantinas. Koronavirusas nuomos santykiuose aktualus, nes jis yra pavojingos gyvybei ir sveikatai COVID-19 ligos sukėlėjas ir gali būti perduodamas patalpose, kuriose buriasi ar dirba žmonės.
Todėl net jei konkrečiam verslui ir nėra taikomas karantino ribojimas, pavyzdžiui, kaip tai buvo 2020 m. pavasarį, kai Vyriausybė kovo 14 d. nutarimu neįpareigojo, o tik rekomendavo nuotolinį darbą privačiam sektoriui, įmonių vadovai negalėjo šių rekomendacijų ignoruoti.
Nors Vyriausybės rekomendacijos nebuvo privalomos administracinės teisės prasme, tačiau į jas atsižvelgti reikalavo CK 1.5 straipsnyje, 6.248 straipsnio 3 dalyje, 6.256 straipsnio ir 6.263 straipsnio pirmosiose dalyse įtvirtinta bendroji civilinė rūpestingumo pareiga (angl. duty of care). Šis aiškinimas grindžiamas tiek privačiu interesu - apsaugoti save ir savo artimą aplinką, tiek ir viešuoju interesu - apsaugoti visuomenę nuo viruso plitimo ir pavojingos ligos židinių susidarymo.
tags: #force #majeure #aplinkybes #nuomos #santykiuose