Gyvenamojo ploto normos vienam žmogui: ar mažas būstas – mada ar būtinybė?

Vilniaus nekilnojamojo turto plėtotojai siūlo ne tik naujus butus, bet ir įvairius mažesnius variantus, tokius kaip loftai, studijos ar kūrybinės dirbtuvės. Šios patalpos dažnai yra mažesnio ploto, nei reikalaujama norint jas priskirti gyvenamosioms patalpoms.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija teigia, kad per pastaruosius keletą metų gyvenamojo būsto sąvoka pasikeitė. Anksčiau buvo nustatyta, kad butas negali būti mažesnis nei 34 kv. m, tačiau dabar apibrėžta, kokio dydžio patalpoje turi būti kambarys, virtuvė ir sanitarinis mazgas, kad ji būtų laikoma gyvenamąja. Asociacijos skaičiavimais, minimaliam butui įrengti pakanka 17-18 kv. m.

Bendrovės „Trinapolis“ komercijos direktorė Lina Valantiejūtė, siūlanti įsigyti mažo ploto studijas Vilniuje, teigia, kad paklausa 15-25 kv. m būstams didėja. Bendrovė pardavė visus 69 „Microloftus“ Žirmūnuose ir pradėjo statyti naują namą, kurį sudarys tik studijos.

„Pastatyti „Microloftai“ buvo pirmieji mūsų mažos kvadratūros projektai, o dabar statome „Studio Tower“. Įdomu tai, kad iki šiol renovuodavome senus pastatus, o dabar statome naują 7 aukštų pastatą Kareivių g., kurio kiekviename aukšte - po 6 patalpas”, - kalbėjo L. Valantiejūtė. Pasak jos, statomame name parduota trečdalis būstų, nors statybos pradėtos pernai lapkritį.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos duomenimis, šiuo metu sostinėje dažniausiai perkamas 37-48 kv. m būstas, tačiau statomų naujų butų plotų vidurkis kiek didesnis: 52 kv. m.

Pirkėjai dažniau renkasi to paties ploto butus, kuriuose yra ne 1, o 2 kambariai, taip pat patrauklesni yra optimalaus išplanavimo būstai. Pavyzdžiui, 50 kv. m dviejų kambarių butas yra mažiau patrauklus nei 55 kv. m, bet jau 3 kambarių.

Mažos patalpos: mada ar būtinybė?

Tai, kad pirkėjai renkasi mažus būstus, pastebėjo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. "Pirkėjams yra labai svarbus kainos kriterijus, o mažesni būstai - pigesni. Antra, toks būstas yra arba pirmasis būstas studijuojančiam žmogui, jaunai šeimai, arba investicija su tikslu jį nuomoti. Be abejo, ne mažiau svarbu, kur tie objektai yra. Dažniausiai jie yra netoli sutvarkytos viešosios infrastruktūros, centro, prekybos ir pramogų centrų", - kalba M. Statulevičius.

Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausias architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis pritaria, kad normalu, jei studentas pasirenka gyventi 15 kv. m būste. Tačiau jis abejoja, ar toks būstas tinkamas jaunai šeimai, ypač auginant vaikus. Specialistas mano, kad sprendimą pirkti mažą būstą dažnai lemia pinigų stygiaus didesniam pirkiniui.

Pasak jo, šalyse, kurios gali pasigirti aukšta gyvenimo kokybe, skaičiuojama, kad žmogui turėtų tekti apie 30-45 kv. m. ploto. "Manoma, kad išsilavinęs žmogus turi tam tikrų poreikių ir tiems poreikiams realizuoti jam reikalingas tam tikras plotas, yra vadinamojo „burbulo“ teorija: jei žmogui yra per mažai vietos, asmuo jaučiasi nepatogiai“, - kalbėjo architektas urbanistas.

Šiuo metu Vilniuje vienam gyventojui tenka apie 25 kv. m. M. Pakalnis nesutinka, kad mažų plotų studijos ar loftai yra pigūs, nes vieno kvadratinio metro kaina dažnai yra didesnė nei naujos statybos ekonominės klasės būsto.

Vertinant kainas, naujai statomos mažo ploto studijos ir senos statybos daugiabučiuose esantys būstai yra konkurentais. L. Valantiejūtė teigia, kad potencialiems studijų pirkėjams labai svarbu pamatyti, kaip mažo ploto būstą galima įsirengti, o pavyzdžiai rodo, kad interjerų variantų yra.

M. Pakalnis mano, kad būstai turėtų konkuruoti ne mažumu, o tinkama aplinka šeimai, ir šiuo atveju seni daugiabučiai turi pranašumų, be to - ir potencialo.

Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m, bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m , o vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad.

Būsto naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.

Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas tiems namams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių. Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.

Nuo 2014 m. visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.

tags: #gyvenamasis #plotas #tenkantis #vienam #zmogui