Gyvenamasis namas Utriuose: Šiuolaikinės architektūros ir gamtos harmonija

Architektūra yra meno šaka, apimanti statinių ir jų kompleksų projektavimą bei statybą, taip pat pastato meninę išraišką. Ji atspindi gamtines sąlygas, visuomeninius santykius, gamybos pobūdį, mokslo ir technikos pažangą, istorinius ir nacionalinius kultūros savitumus. Architektūros kūrinio pagrindas - jo erdvinė ir tūrinė sąranga, kuri priklauso nuo statinio paskirties, konstrukcijos ir meninės kompozicijos.

Šiandienos straipsnyje panagrinėsime, kaip šie principai įgyvendinami individualaus gyvenamojo namo architektūroje, ypač atsižvelgiant į aplinkos kontekstą. Keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“ kviečia susimąstyti, ar gali kokybiška architektūra gimti atsitiktinai.

Parodoje pristatomi šie šiuolaikinės architektūros objektai: kluonas (arch. G. Nainytė), „Brolis Timber“ paviljonas („Aketuri“), svečių namai „Nakcižibis“ („Arches“), „Rupert“ meno ir edukacijos centras Vilniuje („Ambraso architektūros biuras“), namas Utriuose („G. Natkevičius ir partneriai“), vila G („Ambraso architektūros biuras“), terasos Neries pakrantėje Vilniuje („a2sm“), advokatų kontoros interjeras („Plazma“), vilos Juodkrantėje („Erdvės norma“), vila prie Kalvių ežero („ABVP“), „Swedbank“ terasa Vilniuje („Ambraso architektūros biuras“), Namas Žvėryne (rekonstrukcija) („G. Natkevičius ir partneriai“, arch. G.Natkevičius, R.Adomaitis, R.Babrauskas), Gyvenamųjų namų ir turizmo sodybų gyvenvietė Grūto km. („VAS“, arch. Kęstutis Kisielius,Vytautas Augustinavičius), Namas N. Bajoruose („ABVP“, arch. Vida Vyšniauskienė, Vilius Adomavičius), Namas „Pušies šakos“ („Arches“, arch. Edgaras Neniškis, Vaida Sasnauskaitė, Rolandas Liola, Saulė Liolienė, Arūnas Liola), Namas Vilniuje („Aketuri architektai“, arch. Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius), Kaimo turizmo kompleksas Trakų raj. („LG projektai“, arch.

Architektai, projektuodami gyvenamuosius namus sodybose ar priemiesčiuose, pirmiausia atsižvelgia į aplinkos diktuojamą situaciją ir planuojamas pastato funkcines erdves, užsakovo poreikius ir estetinį skonį, išorės ir vidaus patalpų jungtis, medžiagų ir paviršių charakterį.

Keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“ ragina susimąstyti, ar gali kokybiška architektūra gimti atsitiktinai? Ji - įdėmus žvilgsnis į šiandienės Lietuvos architektūros klodus, slypinčius už didžiųjų miestų ribų. Siekiama, kad parodą lydinti paskaita-diskusija „Architektūra arti mūsų“ - proga aptarti dabartinės lietuvių architektūros pavyzdžius, ieškoti, kuo jie stiprūs, patrauklūs ir svarbūs vienai ar kitai vietovei ir kaip jie koreliuoja su naujai priimtame Architektūros įstatyme minimais, o Europos Komisijos dar 2009 m.

Vienas iš įdomiausių pavyzdžių - gyvenamasis namas Utriuose, kurį projektavo architektai Gintautas Natkevičius, Rimas Adomaitis ir Raimundas Babrauskas (Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai).

Solidus individualaus gyvenamojo namo įvaizdis formuojamas komponuojant du stačiakampius tūrius sujungiant skaidria ašimi. Architektės E. Prunskienė ir E. Bušmič mezga subtilų pokalbį tarp aplinkos ir vidinės erdvės. Pagrindiniame fasade pasitinka aiški kreipiančioji tarsi jungtis, bet kartu tarsi pleištas. Tarp dviejų šviesių tūrių įkabinta ažūriška minimalistinė horizontalė formuoja menamą stogelį virš pagrindinio įėjimo. Vidinėje erdvėje ši jungtis persilieja į erdvų holą ir akcentuojama ažūriška laiptine. Išorėje regimi tūriai betarpiškai siejami ir su funkciniu planu. Aukštesniajame tūryje, pirmame aukšte šiek tiek paaukštintoje, vientisoje erdvėje dėstomos virtuvės, valgomojo ir svetainės zonos. Taip, pasak projekto autorių, tarsi pabrėžiama gyvenamojo kambario svarba žmonių gyvenime. Antrame šio tūrio aukšte įrengti du vaikų kambariai. Vizualiai mažesniame tūryje suplanuotos labiau ramybės reikalaujančios patalpos: darbo kambarys ir tėvų miegamasis. Dar žemiau šioje dalyje įrengtos ūkinės patalpos ir garažas. Pastato ryšys su aplinka mezgamas ne tik įprastomis išraiškos priemonėmis, iš svetainės besidriekiančia terasa, bet ir per galimybę užlipti ant stogo.

Šis namas, pastatytas 2006 metais, yra 424 m² ploto ir įsikūręs Utrių kaime, Klaipėdos rajone. Tapybiškas Minijos slėnis savo grožiu užburia ne vieną keleivį. Sklypas ant šlaito su atsiveriančia panorama į vaizdingą slėnį - jau dalis architektų, šioje vietoje projektuojančių gyvenamąjį namą, užduoties. Pasak projekto autorių, sklypo vieta ir užsakovo profesija (jis - verslininkas, prekiaujantis gyvulininkystės produktais) paskatino juos improvizuoti Nojaus arkos tema.

Gyvenamasis namas Utriuose

Didelio ploto pastatą sudaro du maždaug 30 laipsnių kampu sujungti pailgi stačiakampiai tūriai, iš kurių vienas palaipsniui atsiplėšia nuo žemės ir didesnioji jo dalis kybo ore kaip laivo pirmagalys. Jo konsolei panaudota monolitinė gelžbetonio konstrukcija. Pastatas laivą turėtų priminti ir dėl horizontalių tamsaus maumedžio lentų apdailos. Į viršų šaunančio tūrio galas yra visas įstiklintas vitrininiais langais, tad persimato ir sukelia lengvumo įspūdį, harmonizuojantį pastato kompoziciją.

Arčiau upės esančiame tūryje - pirmasis aukštas dideliais vitrininiais į upę atsuktais langais. Jo centre įrengta virtuvė, nuo kurios į vieną pusę išdėstyti svetainė ir valgomasis, o kitoje pusėje - priepirtis, pirtis, mažas baseinėlis ir darbo ar laisvalaikio kambarys. Į šį aukštą patenkama iš lauko nuo gatvės pusės ir iš šono, iš automobilių pastogės po ore kybančiu antruoju tūriu. Abu įėjimai susiduria vestibiulio ir laiptinės erdvėje, sujungiančioje abu tūrius. Antrajame, kabančiame tūryje įrengtas antras aukštas su trimis miegamaisiais ir dviem vonios kambariais. Stikliniame „laivo smaigalyje“ įrengtas didysis, tėvų miegamasis. Interjere jaukumą siekta sukurti netradicinėmis priemonėmis, ryškiausios - neuždengto betono sienos ir pilkos akmeninės plytelės.

Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ tęsia jau aštuntus metus vystomą Interaktyvų Lietuvos architektūros žemėlapį archmap.lt, kuriame pristatomi šių dienų kūrėjų darbai: 2018 m. planuojama papildyti informacija apie naujus architektūros objektus, architektūrinius konkursus. Kartu reaguojama į itin ryškų architektūros kritikos stygių - 2018 m. bus tęsiamas profesionalios architektūros kritikos straipsnių ciklas apie naujai pastatytas ir rekonstruotas regionines bibliotekas, kurį kuruos miesto sociologė dr. Dalia Čiupailaitė. Tinklalapis atlieka svarbią misiją - fiksuoja profesionalius nepriklausomos Lietuvos periodo architektūrinius objektus, surenka į bendrą duomenų bazę su jais susijusią informaciją ir paviešina ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (tinklalapis dvikalbis - lietuvių ir anglų kalbomis). archmap.lt pastoviai papildomas naujais objektais, svarbia informacija. Objektų diapazonas platus tiek geografiškai (jie stovi ir Metelių regioniniame parke, ir Anykščiuose ar Vilniuje), tiek paskirčių aspektais (pradedant visuomeniniais pastatais, viešosiomis erdvėmis, baigiant individualiais gyvenamaisiais namais).

Taip pat bus tęsiama nuo 2015 m. suaktyvinta mokslinė- tiriamoji veikla tinklapyje,kuri pritraukia daugiau skaitytojų. Publikacijų skilčiai bus parengti aštuoni architektūros kritiniai bei tiriamieji, apžvalginiai straipsniai.Ankstesniais metais kuruojant M. Šiupšinskui, J. Dūdėnui ir kitiems, sudalyvavo įvairių kartų ir specialybių autoriai: V. Janušauskaitė, V. J. Dičius, D. Čiupailaitė ir kt. 2018 m. planuojama papildyti naujais analitiniais, apžvalginiais straipsniais, kuriuose būtų gilinamasi į Genius loci fenomeną. Skiltį kuruos Kultūros paveldo komisijos darbuotojas, VGTU doktorantas G.

2018 m. Lietuvos kultūros taryba demonstruoja nuoseklumą savo veikloje: jau aštuntus metus iš eilės finansuojamas Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras" projektas“ Virtualaus Lietuvos architektūros muziejus-5" (archmuziejus.lt).Bus tęsiamas darbas privačiuose architektų archyvuose.

Šios iniciatyvos tikslas - skaitmeninėje formoje kaupti, sisteminti ir išsaugoti ateities kartoms svarbų šalies architektūros palikimą, kad turima informacija galėtų naudotis visi architektūra besidomintys žmonės (tiek Lietuvos, tiek užsienio), su žymiais Lietuvos architektais būtų supažindinti visi, besidomintys architektūros tema. Eksponatų skaitmeninimas - pagrindinė Virtualaus architektūros muziejaus priemonė, įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius. Tačiau tuo neapsiribojama - nuo 2013 m. tęsiamas filmuotų interviu ciklas.

Kalbinami žymūs šalies architektai pokalbio metu atskleidžia nežinotas, pamirštas detales, pristato platų savo laikmečio architektūrinės, kultūrinės terpės paveikslą. Jų mintys, prisiminimai, refleksijos apie to meto sociokultūrinį gyvenimą, kūrybinę aplinką ir profesinius iššūkius - taip pat reikšminga, nors ir verbalinė, architektūros paveldo dalis.

2017 metų tikslas pasiektas įgyvendinus šiuos uždavinius: 1) toliau tyrinėti privatūs G. Janulytės- Bernotienės, G. Natkevičiaus bei A. ir G. Prikockių archyvai ir pagal vieningą Virtualaus architektūros muziejaus fondų sistemą kaupta nepriklausomos Lietuvos ar ankstyvesnių laikotarpių medžiaga, ji skaitmeninta ir įkelta į Virtualaus architektūros muziejaus tinklapį; parengti interviu su žymiais architektais, sukūrusiais eilę raiškių, kokybiškų pastatų: Gražina Janulyte- Bernotiene, Gintautu Natkevičiumi bei Asta ir Gintaru Prikockiais; 2) parengti ir publikuoti 6 tiriamieji, apžvalginiai, kritiniai straipsniai XX a. Lietuvos architektūros aktualijų temomis (kuratorius - architektas, hum. m. dr. D. Linartas, straipsnių autoriai sociologė, soc. m. dr. R. Čepaitienė, architektas V. Kuliešius ir kt.); 3) tinklalapis programiškai tobulintas; 4) viešinta informacija, susijusi su Virtualiu architektūros muziejumi.

Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ pristato 2017 metais vykdytą projektą „Architektūros kritika: Lietuvos bibliotekos“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, rėmė Lietuvos architektų sąjunga.

Architektūros kritika - būtinas sveiko architektūrinio gyvenimo dėmuo. Tai nėra tik naujų (dažniausiai išskirtinių) statinių pristatymas architektams skirtose medijose, jų estetikos, kompozicijos aprašymas. Architektūros kritika turėtų padėti suprasti mus supančią aplinką, principus, kuriais remiantis ši aplinka kuriama, ir pasekmes visuomenei. Šio straipsnių ciklo tikslas - analizuoti architektūrą ne vien kaip estetinį, kompozicinį, tūrių ir struktūrinių sprendimų darinį, bet sieti šių klausimų analizę su tuo, kam šie pastatai yra skirti - jų programa, institucija ir naudotojų veiklos galimybėmis juose. Architektūra ne vien atspindi visuomenę ar yra greta jos. Architektūra materializuoja visuomenę, sudaro galimybes plėtoti skirtingas žmonių veiklas, apibrėžia jų sąveikas.

Tad kilo idėja sutelkti architektūrines ir sociologines žinias nagrinėti pastatus kaip materialių dalių, socialinių praktikų, emocinių patirčių, institucinių tikslų, laikui (Zeitgeist) būdingų ideologijų rinkinius. „Give me a gun and I᾿ll make a building move“, - rašė Bruno Latouras ir Albina Yaneva. Pastatas yra ne vien materiali, savita estetika pasižyminti struktūra, kuri laikui bėgant sensta, tai nuolat kintanti santykyje su skirtingų grupių naudojimu struktūra.

Paroda Lietuvos architektų sąjungos būstinėje (Kalvarijų g. 1, Vilnius) eksponuojama iki š.m. lapkričio 13 d., ją galima aplankyti darbo dienomis 9:00-17:00 val.

tags: #gyvenamasis #namas #utriuose