Šiame straipsnyje aptarsime garažų eksploatavimo bendrijų veiklą, eismo bylas, bendrijos valdymą, narių teises ir pareigas, taip pat ginčų sprendimo būdus.
Bendrijos Valdymas ir Struktūra
Bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formos yra nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje.
Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas (Bendrijų įstatymo 9 str. 2 d.). Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas (Bendrijų įstatymo 9 str.
Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).
Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai) (Bendrijų įstatymo 11 str.
Bendrijos Pirmininko Atsakomybė
Bendrijos pirmininkas atsako už (Bendrijų įstatymo 14 str. 6 d.):
- bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą;
- metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą;
- sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo;
- informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu;
- bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai;
- informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu;
- bendrijos narių sąrašo (šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris).
Bendrijos Revizijos Komisija
Bendrijos revizijos komisija (revizorius) tikrina (Bendrijų įstatymo 18 str. 3 d.):
- tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą;
- finansiniams metams pasibaigus, atlieka bendrijos ūkinės finansinės veiklos ir finansinių ataskaitų patikrinimą (auditą), jas vertina ir savo išvadas pateikia bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui);
- privalo atlikti neeilinį bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą), jeigu to reikalauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių;
- jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, privalo patikrinti pavienio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas ir jų panaudojimą, kai to pareikalauja daugiau kaip penktadalis to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.
Eismo Organizavimas ir Saugumas
Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str.
Kai kuriems vairuotojams siauresnės gatvės iš tiesų gali pasirodyti mažiau patogios, nes jose reikia važiuoti lėčiau, atidžiau sukti ir labiau stebėti aplinką. Toks sprendimas yra sąmoningas ir pirmiausia susijęs su kitų eismo dalyvių saugumu bei šalia gyvenančių žmonių gerove.
Mažesni važiavimo greičiai ir ramesnis eismas sumažina avarijų tikimybę ir jų pasekmių sunkumą, ypač pėstiesiems ir dviratininkams. Triukšmo ir taršos poveikis labiausiai mažėja tada, kai sumažėja staigūs greitėjimai, stabdymai ir agresyvus vairavimas - būtent tai ir skatina ramesnės, aiškiai suformuotos miesto gatvės.
Sankryžų Įrengimas
Sankryžos ir jų spinduliai rengiami vadovaujantis teisės aktais, įvertinus vyraujančio transporto rūšį (lengvieji ar krovininiai). Teisės aktuose reikalaujama įrengti mažesnius spindulius (lyginant su esama situacija) dėl saugumo, vietos ir greičio kontrolės.
STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Taip, gatvių pločiai ir eismo organizavimo sprendimai projektuojami pagal galiojančius normatyvus ir rekomendacijas. Pridedama statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.
Sprendimai grindžiami eismo saugumo duomenimis, tyrimais ir specialistų rekomendacijomis, o ne vien patogumu trumpoms kelionėms automobiliu.
Taip, vairuotojų nuomonė girdima, tačiau ji vertinama kartu su kitų eismo dalyvių - pėsčiųjų, dviratininkų, vaikų ir senjorų - saugumu. Jei kritika susijusi su saugumo rizikomis, sprendimai peržiūrimi.
Eismo Juostų Plotis Europoje
Europoje plačiai laikomasi nuostatos: urbanistinės gatvės yra saugesnės, kai eismo juostų plotis nėra perteklinis. Daugelyje Europos miestų įprasti eismo juostų pločiai urbanistinėse gatvėse siekia apie 2,8-3,3 m.
Net ir autostradose, kur leistinas greitis daug didesnis, Lietuvoje naujai projektuojamose automagistralėse eismo juostų plotis paprastai yra 3,5-3,75 m, kad būtų užtikrintas komfortas ir saugumas dideliu greičiu važiuojantiems automobiliams bei sunkiajai technikai.
Europos (tarptautinės E‑kelių) gairės rekomenduoja, kad eismo juostos minimalus plotis autostradose būtų ~3,50 m ant tiesių ruožų, kad atitiktų didžiausių transporto priemonių pločius ir paliktų pakankamai vietos saugiam pravažiavimui (www.vestnesis.lv).
Daugiabučio namo kieme kelio ženklų ir (ar) techninių eismo reguliavimo priemonių schemą parengia bendrijos pirmininkas, daugiabutį administruojanti įmonė arba iniciatyvinė grupė. Schema teikiama svarstyti, kai jai pritaria daugiau kaip pusė (daugiau nei 1/2) balsavime dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų bei ji yra suderinta su gretimų namų savininkais, jeigu sprendiniai turi jiems įtakos.
Jeigu gyventojai mano, kad konkrečioje gatvės vietoje tikslinga įrengti inžinerines eismo saugumą didinančias priemones, jie turėtų kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. Atsakingi administracijos specialistai atvyks į nurodytą vietą, atliks situacijos apžiūrą ir įvertins esamą eismo saugumo būklę.
Gautas prašymas, esant pagrindui, gali būti įtrauktas į Šiaulių miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos darbotvarkę. Komisijos posėdžio metu saugaus eismo specialistai įvertins ir konkretizuos saugaus eismo priemonių diegimo poreikį, nustatys jų įrengimo vietas bei kitus susijusius sprendinius.
Kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr.
Bendrijos Narių Teisės ir Pareigos
Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objketų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio...
Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų.
Duomenų Apsauga
Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis,...
Ginčų Sprendimas
Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112 (rašote, kad policija sureagavo), galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams (būna, kad budi iki vėlumos, reikia pasidomėti savo savivaldybėje, ar toks skyrius yra ir kaip jis veikia), o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai,...
Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių. Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą. Kartais savininkai priima sprendimus pasididinti savo sienų garso izoliaciją.
Pagelbėti ar bent patarti turėtų bendrijos pirmininkas, bet jūsų situacija mums nėra neaiški - kas vyksta, dėl kieno kaltės?.. Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus.
Teisiniai Aspektai ir Savivaldybės Reikalavimai
Savivaldybė neturi įgaliojimų teikti reikalavimus bendrijoms, įsiterpia į NŽT kompetencijos sritį? Tačiau valstybinės žemės naudojimo kontrolė - NŽT, o ne savivaldybės kompetencija. Minėtina ir tai, kad mieste valstybinė žemė Savivaldybei neperduota disponuoti patikėjimo teise.
Todėl abejotina Savivaldybės prisiimta kompetencija „tvarkant“ bendrijų užimamą valstybinę žemę. Prieš 40 metų „padėti“ metaliniai garažai neturėjo nei jokių statybos leidimų, nei juose nurodytų jo (kaip statinio) naudojimo terminų.
Todėl Savivaldybė negali vadovautis Statybos įstatymo 40 str. teikdama reikalavimą nukelti metalinį garažą - statinį (ar daiktą), neturintį nurodyto naudojimo termino. Šiame kontekste 40 straipsnio nuostata, kad statinys nugriaunamas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas per subjekto, išdavusio statybos leidimų, reikalavime nurodytą terminą reiškia, kad Savivaldybė gali reikalauti nugriauti laikinąjį statinį, tačiau negali reikalauti nukelti padėtą kilnojamąjį daiktą (kokiu metalinį garažą laiko Savivaldybė, o nuo 2021-09-02 - ir Vyriausybė), kadangi jis nėra statinys.
Keista ir tai, kad NŽT savo raštuose (2021-01-05, 2021-01-18) netikėtai nurodo: visus sprendimus dėl metalinių garažų, kioskų ir kitų panašių statinių leidimo laikyti ar jų nukėlimo priima savivaldybė; asmenims, nevykdantiems savivaldybės teisėtų reikalavimų, kyla administracinė atsakomybė. Tai kontrolės įgaliojimus NŽT perleidžia Savivaldybei?
tags: #garazu #eksploatavimo #bendrija #eismas #bylos