Architektūra - svarbi žmogaus aplinkos formavimo dalis. Tai rodo architektūros kultūrinę svarbą - ji saugo istorijos ženklus ir kuria dabarties tapatybę.
Aplinkos ministerija kartu su Kultūros ministerija paskelbė projektų, pretenduojančių į aukščiausius valstybinius architektūros įvertinimus Lietuvoje, sąrašą. Iš 125 pateiktų paraiškų komisija atrinko 35 projektus, kurie varžysis devyniose kategorijose dėl Nacionalinių architektūros apdovanojimų. Be to, vienam projektui bus skirtas Didysis prizas, teikiamas geriausiam per pastaruosius dvejus metus realizuotam architektūros darbui.
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai atspindi aktualias aplinkos tendencijas šalyje. Aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžia, kad Nacionaliniai architektūros apdovanojimai - tai daugiau nei pripažinimas: „Nacionaliniai architektūros apdovanojimai - tai ne tik profesinis įvertinimas, bet ir svarbus žvilgsnis į tai, kaip architektūra formuoja mūsų kasdienę aplinką.“
Savo ruožtu kultūros ministras Šarūnas Birutis atkreipia dėmesį į tai, kad architektūra - svarbi žmogaus aplinkos formavimo dalis.
Konkursui pateiktas paraiškas vertino specialiai šiems apdovanojimams suburta komisija, kurios narius delegavo pagrindinės architektūros organizacijos - Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga - bei aukštosios mokyklos: Vilniaus dailės akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas.
Kad būtų užtikrintas vertinimo objektyvumas, komisijos nariai visą mėnesį lankys į trumpąjį nominantų sąrašą patekusius projektus gyvai. Iškilminga Nacionalinių architektūros apdovanojimų ceremonija vyks birželio 30 dieną, Lietuvoje švenčiamos architektų dienos išvakarėse, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre.
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai (NAA) - tai kas dvejus metus teikiami valstybiniai apdovanojimai, kuriuos organizuoja Aplinkos ir Kultūros ministerijos.
Kauno krašto architektų konkursas "Geriausias metų projektas"
Naujausių projektų kokybę Kauno krašto architektai ir architektūros idėjų skleidėjai kasmet pasitikrina parodoje-konkurse "Geriausias metų projektas". Pirmą kartą konkursinė paroda Kauno architektų namuose organizuota 1992 metais. Tradiciškai tai vyksta minint Tarptautinę architektų dieną, kuri švenčiama liepos 1-ąją.
Parodoje „Geriausias metų projektas“ renkamos geriausios architektūrinės realizacijos, projektai, interjerai, debiutai.
Konkurso "Geriausias metų projektas" laureatai
Apžiūros-konkurso „Geriausias Kauno krašto metų projektas ir realizacija” laureatai:
- 1992 m.: Architektė Vida Vyšniauskienė - Kauno Medicinos mokykla.
- 1992 m.: Arch. Vaidotas Kuliešius, Gintautas Natkevičius - firmos “Maxima” administracinis pastatas Mickevičiaus g. 27 Kaune.
- 1992 m.: Arch. Eugenijus Miliūnas, Gediminas Jurevičius, inž. Vytautas Čalka, Skulpt. Vytautas Narutis - Šiaulių Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia.
- 1992 m.: Architektas Algimantas Kančas - gyvenamasis namas Kaune.
- 1992 m.: Arch. Eugenijus Miliūnas, skulpt. Robertas Antinis - memorialinis Kryžius-medis”.
- 1992 m.: Arch. Kęstutis Lupeikis - kioskas Šv. Gertrūdos g.
- 1994 m.: Architektai Vaidotas Kuliešius, Gintautas Natkevičius - “Biznio centras Savanorių pr. Kaune.
- 1994 m.: Architektas Eugenijus Miliūnas - UAB”Lita-West”pastatas Žeimenos g. Kaune.
- 1994 m.: Irena Janulevičienė - daugiabutis gyv. Namas Šilainiuose Kaune.
- 1994 m.: Audronė Kaušpėdienė - “Divax”kavinės interjeras Mickevičiaus g. Kaune.
- 1994 m.: Linas Tuleikis, Gintaras Balčytis - Kavinės “Kregždutė”Sporto g.
Vertinimo komisija - Antanas Tarnauskas, Evaldas Barzdžiukas, Gražina Janulytė-Bernotienė, Audra Kaušpėdienė, Vytautas Makaraitis, Linas Tuleikis.
Kęstutis Mikšys - už geriausią architektūrinę realizaciją - individualus gyvenamas namas prie Kauno; Gintaras Balčytis - už profesionalų architektūrinį sprendimą (restorano „Kuba“ interjeras, Kaunas, Laisvės alėja); Laima Šliogerienė, Vytautas Šliogeris, Donaldas Trainauskas -- už subalansuotą dvasinio bei racionalaus prado santykį pertvarkomoje Klaipėdos uosto teritorijoje tarp Danės upės, pilies gatvės, AB „Baltijos statyklos“ ir Kuršių marių.; Hab.dr. Jonas Minkevičius -- už profesinį nuoseklumą ir ženklius darbus architektūros mokslo ir kritikos srityje.
Audrys Karalius - už „Statybų pilotą“ (Speciali kategorija). Parengta pagal LAS Kauno skyriaus informaciją.
Vertinimo komisija - Audrys Karalius, prof. Egidijus Aleksandravičius, prof. V.Dičius, A.Gučas, Valdas Klimavičius, prof.
Vertinimo komisija - Algimantas Miškinis, Janis Leijniekas, A.Ambrasas, M.Mankus, inž. J. Norvila.
Vaidotas Kuliešius ir Gintautas Natkevičius -- už geriausią architektūrinę realizaciją (ABP German Invest, Mickevičiaus g.); Audrys Karalius kartu su Alvydu Jačiausku, Deimile Burbulyte, Nidu Karpavičiumi ir Kęstučiu Kajoku -- už geriausią interjero realizaciją (pramogų klubas „Los Patrankos” Kaune); Jonas Audėjaitis, Rimas Giedraitis, Vytautas Avietynas -- už geriausią metų projektą (individualus gyvenamasis namas Klaipėdos raj); Šarūnas Kiaunė -- už geriausią interjero projektą (tualetas firmos „Shinkenchiku-sha” stiklo konkursui); Diana Pikšrienė, konstr. Abinas Dereškevičius -- už geriausią rekonstrukciją (Panevėžio Evangelikų liuteronų bažnyčia); Linas Tuleikis -- už memorialinio objekto novatorišką sprendimą (Speciali kategorija); Nijolė Lukšionytė - Tolvaišienė (architektūros istorikė) -- už architektūros mokslo ir kritikos darbus ,( kn.
Vertinimo komisija - R.Buivydas, R.Palys D.Rakauskas, prof.J.Minkevičius, R.Vieštautas.
Audrys Karalius kartu su Arvydu Jačiausku, Kęstučiu Kajoku, Deimile Burbulyte -- už geriausią tūrinio objekto įgyvendinimą (apdailos medžiagų salonas „Iris“ Kaune); Ramūnas Raslavičius, Šarūnas Kiaunė, Darius Čiuta, konstr. N.Girčys -- už geriausią metų interjerą (bendrovės „Audimas“ pastato interjeras Kaune); Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė ir Darius Čiuta, konstr.
Vertinimo komisija - A.Kančas, Š.Kiaunė, A.Tarnauskas, M.Zabarauskas, J.Tutlytė.
Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė, Darius Čiuta - už geriausią realizaciją - (Ąžuolyno Sporto centro kompleksas Kaune); Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė - geriausias architektūros projektas (individualus gyvenamas namas Panevėžyje); D.Trainauskas, D.Baliulevičius, A.Sasnauskas ir V.Bakšienė -- už geriausią Kauno krašto architektūros projektą (Utenos A.ir M.
Vertinimo komisija: architektai Gražina Janulytė-Bernotienė, Audrys Karalius, Kęstutis Pempė, Dalius Šarakauskas ir dailininkas Arvydas Žalpys.
Ramūnas Raslavičius -- už geriausią realizaciją (2 individualūs namai Vytėnuose ir firmos “Lemora” administracinis pastatas); Asta Kiaunienė -- už geriausią visuomeninės architektūros realizaciją (bendrojo lavinimo mokykla Lapėse); Mantas Mickevičius, Rimas Adomaitis ir Gintautas Natkevičius -- už geriausią rekonstrukciją (“Pentacom” administracinės ir sandėliavimo patalpos); Audra Kaušpėdienė, Rūta Dambrauskaitė, Virginija Rimkienė, Arūnas Kavaliauskas ir diz.
Gintarui Kazakauskui -- už geriausią metų rekonstrukciją (už pastato „Buitis“ (arch.
VDA KDF studentė Monika Kupstaitė (vad.
Vertinimo komisija: pirmininkas - Alvydas Šeibokas, nariai - Remigijus Bimba, Tomas S.Butkus, Tomas Grunskis, Saulius Pamerneckis.
J.Audėjaitis, J.R. Palys, G.Kezys - už geriausią visuomeninį objektą (architektų biuras SAAD, viešbučio „Santaka“ išplėtimas); Kančo studija - už geriausią urbanistinį projektą (dešiniojo Neries kranto vizija, Kaunas, Vilijampolė); G.Janulytė-Bernotienė, E.Riepšas, G.Zykuvienė, L.Bulakienė, R.Lydytė, A. Dlugoborskytė - už geriausią interjerą (Kauno medicinos universiteto bibliotekos ir studijų centro interjeras); Linas Tuleikis, Lukas Tuleikis - už geriausią projektą (mineralinio vandens paviljonas „Rasa“ Druskininkai); M. Mickevičius, T.Kuleša, E. Spūdys, G. Čepurna, J. Skalsytė, L. Kranauskas, R. Diškevičiūtė, G. Natkevičius - už mažąją architektūrą (pirtis Vilniuje); A. Karalius - už kontekstualumą (individualus gyvenamasis namas, Paupio g.); D.
Vertinimo komisija: pirmininkė - Elena Nijolė Bučiūtė.
Vida Vyšniauskienė ir Vilius Adomavičius - už geriausią interjerą (gyvenamojo namo interjeras Naujųjų bajorų kaime, Ignalinos rajone); VDA KDF magistrantas Mindaugas Butvila (vad.
Vertinimo komisija: Dr.Kęstutis Zaleckis (vertinimo komisijos pirmininkas), Gintautas Blažiūnas, Audrius Ambrasas, Loreta Janušaitienė, Rykenas Yamamoto.
Gintautas Natkevičius, Gintaras Čepurna ir Tomas Kuleša - už geriausią architektūrinį projektą (poilsio ir pramogų kompleksas „Anupriškės“ Trakų r. sav., Anupriškio kaime).
Jonita Šyvokienė, Andrius Gabrys, Laurynas Avyžius, UAB „J.ARCH“ - už geriausią urbanistinį projektą (Sąjūdžio aikštė Jonavoje).
G.Natkevičius, Jurgita Skalskytė, T.Kuleša, Agnė Narkevičiūtė - už geriausią urbanistinį projektą (aikštė tarp Šiluvos Bazilikos ir Šv.Mergėlės Marijos apsireiškimo koplyčios).
Darius Čiuta - už geriausio interjero projektą (apdovanotas už buto terasos Kaune fragmentą).
Architektų grupė „Dviejų grupė“ - už architektūrinius atradimus (specialus apdovanojimas).
Jonas Šarakauskas, VDA KDF Architektūros katedros magistrantas (vadovas - Jonas Audėjaitis) - už geriausią metų debiutą (darbas „Kauno Savanorių pr. - linijinis miesto centras (architektūrinio formavimo problemos ir sprendimo galimybės)).
Prof. Jonas Minkevičius ir akad.
Komisijos pirmininkas: Saulius Juškys, nariai - Arvydas Brazdžiūnas-Dusė, Loreta Janušaitienė, Arūnas Grigaitis, Maja Ptašek, Donaldas Trainauskas.
Gyvenamojo namo realizacija - Gyvenamasis namas ūkininko sodyboje, Pociūnų km., Vandžiogalos sen., Kauno raj. 2008. Architektai - Gintautas Natkevičius, Erikas Spūdys.
Visuomeninio pastato realizacija - Šiluvos piligrimų informacinis centras, M.Jurgaičio a. Šiluvos mstl., Raseinių r. sav., 2009. Architektai - Gintautas Natkevičius, Erikas Spūdys.
Metų debiutas - Architektūros parkas. Architektai - Laurynas Avyžius, Andrius Gabrys, Vaidas Tamošiūnas už workshop’o „Šilainiai reborn“ organizavimą.
Nominacija ČIUTART - architektūrinės krypties pradininkui architektui Dariui Čiutai.
Metų objektas - Viešbutis Europa Royale Kaunas, Spindulio spaustuvės konversija, pritaikant kompleksą viešbučio su nauju konferencijų centru funkcijai.
Komisijos pirmininkas: Dalius Šarakauskas, nariai - Gilles Vuillard, Dalia Paulauskienė, Stasys Putvis, Donaldas Trainauskas.
Geriausias visuomeninis pastatas - Nidos meno kolonija. 2010 Architektai - Algimantas Kančas, Gustė Kančaitė, Tomas Petreikis, Tomas Kučinskas.
Geriausias gyvenamasis namas - gyvenamasis namas Braškių g., Kaune. 2010-2011 Architektai - Gintautas Natkevičius, Mantas Mickevičius.
Geriausias pastatas istorinėje aplinkoje - Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus galerijos priestatas. Architektai - Gražina Janulytė-Bernotienė, Loreta Bulakienė, Guoda Zykuvienė ir Erikas Klinavičius.
Geriausias metų projektas - socialinis projektas - virtualios kūrybinės dirbtuvės "Kauno biblioteka". 2010 Architektai - Agnė Andriuškaitienė, Laurynas Avyžius, Andrius Gabrys ir Vaidas Tamošiūnas (asociacija „Architektūros parkas“).
Geriausias studentų darbas - Karmėlavos oro uosto plėtra.
Komisijos pirmininkas: Gintaras Prikockis, nariai - Vilius Adomavičius, Vaida Almonaitytė- Navickienė, Loreta Janušaitienė, Audra Kaušpėdienė, Arūnas Liola.
Už manifestą. 2012 Architektas - Mindaugas Miliūkštis.
Už trumpalaikę „tvarią“ architektūrą. Už lietuviškos architektūros populiarinimą pasaulyje netradiciniu būdu - ledo skulptūra Saporo mieste Japonijoje. 2012 skulptoriai: Kęstutis Lamauskas, Artūras Burneika, architektas Tomas Petreikis.
Už socialinį projektą „Veidu į srovę“ - Suoliukas. 2012. Architektai - Laurynas Avyžius, Vaidas Tamošiūnas, Dainius Juškūnas.
Už nuoseklų istorinės architektūros jausmą - Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia Papilio g. 7, Kaune. Pietinės sienos restauravimas. Architektai: Asta Prikockienė, Andrius Kenstavičius, Justas Prikockis, Marius Ščerbinskas, Mažvydas Zajankauskas.
Už lakonišką žemės ūkį - Žemės ūkio technikos prekybos ir aptarnavimo centras Ivabaltė. 2011 Architektai - G.Natkevičius, R.Diškevičiūtė, A.Natkevičiūtė, A.Rimšelis.
Sėkmingiausias projektas studentų kategorijoje - Tarptautinis Multicomfort House konkursas Trent Basin teritorijoje Notingeme (Jungtinė Karalystė). 2012. Stud. Eglė Jurevičiūtė, Gabrielė Baleišytė, Rūta Jurevičiūtė, VDA KDF Architektūros katedros III kursas (dėst. Linas Tuleikis).
Už diskursą su kontekstu - Gyvenamasis namas Kaune.
Komisijos pirmininkas: Arūnas Lukoševičius, nariai - Arūnas Grigaitis, Rymantė Gudienė, Saulius Juškys, Regina Kulbokaitė, Gintaras Prikockis.
Už geriausią pramoninio pastato architektūrą - Ryternos gamykla Kauno raj., LEZ teritorijoje. Architektai - Dalius Šarakauskas, Kristina Burdulytė.
Už geriausią visuomeninio pastato projektą - Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčia Marijampolėje. Projektas Architektai - Gintautas Vieversys, Tomas Eidukevičius, Andrius Byčenkovas, Simona Vyšniauskaitė.
Už geriausią miesto parką - kompleksinis Marijampolės miesto centrinės dalies viešųjų erdvių sutvarkymas. Architektai - Gintautas Vieversys, Reda Marcinkevičienė, Algirdas Marcinkevičius, Arvydas Bekeris, Tomas Eidukevičius, Donatas Valiukas.
Už meilę ir meną Marijampolės kiemuose - Poezijos parko kompleksinis teritorijos sutvarkymas. Architektai - Gintautas Vieversys, Andrius Byčenkovas, Tomas Eidukevičius, Reda Marcinkevičienė, Algirdas Marcinkevičius.
Už nesavanaudišką rūpinimąsi architektūros ateitimi - JAK edukacinės dirbtuvės. Architektai - Mindaugas Butvila, Povilas Konkulevičius, Viktorija Klinavičienė ir JAK kolektyvas.
Už kraujo upę - Nemuno ir Neries upių maksimalių vandens lygių užliejamos teritorijos Kauno mieste Architektas Marius Ivaškevičius, SĮ „KAUNO PLANAS“.
Ypatingų statinių kategorijoje - WC. Kanados architektų įvertinimas - „Canadian Wood Council’s Wood Design and Building Awards” kiekvienais metais renka geriausią medinės architektūros pavyzdį pasaulyje.
Projektas „Slėnio vila” nominuotas archiformos arches projektui „Skaidrus“ architektūriniame verslo centro konkurse Ukmergės g. 219, Vilniuje, skirta antroji vieta.
Konkurso „Metų interjeras“ apdovanojimas „Auksinė paletė“ už inovatyviausią Architektūrinės - urbanistinės daugiabučių pastatų Vilniuje, Daugėliškio g.33, koncepcijos konkurso nugalėtojas.
Apdovanojimus pelniusio architekto Deso Ewingo neoklasikinio Bakingamšyro namo viduje
Vila O
Vila O įsikūrusi gamtos apsuptyje, erdviame sklype prie ežero. Aukščiausioje sklypo dalyje su nuostabia panorama 237 kv.m. namas žvelgia į keturias pasaulio šalis. Atsietas nuo standartinės namo formos, šis apvalus tūris tampa architektūrine skulptūra - organiška reakcija į neapibrėžtą aplinką. Keturi pusiau uždari, įgilinti kiemeliai įsielieja į struktūrą, natūraliai sujungdami vidų su išore.
Plano centre - „pliuso“ formos erdvė, dalijanti apskritimą į keturias dalis. Dvi skirtos miegamiesiems, viena - svečių zonai ir viena tampa ramybės oaze - spa zona. Centrinė dalis yra ryškiausias namo akcentas: atvira, šviesi ir dinamiška gyvenamoji erdvė, apjungianti holą, virtuvę, valgomąjį ir svetainę į erdvią, dinamišką erdvę. Kiekvienas „pliuso“ langas atveria vis kitokį vizualą: vienas į įvažiavimą, vienas į miškelį, vienas į gamtos tolius ir vienas į ežerą.
Subtiliai pasvirusi betoninė siena kambariuose suteikia architektūrinio žavesio bei erdvės pojūčio kambariuose. Tai yra labiau skulptūrinis pasirinkimas, kuris interjerui suteikia nestandartinį pojūtį, o eksterjerui įdomų siluetą. Tas termomedienos ir betono kompozicijos siluetas kontrastuoja su natūralia aplinka, dar labiau pabrėždamas pastato fomos paprastumą ir organišką reakciją į neapibrėžtą aplinką. Aiškumas ir harmonija. Namas orientuotas į keturias pasaulio šalis, įsileidžiantis natūralią šviesą ir gamtą į kiekvieną erdvę.
Kiti projektai
Buvusioje sodyboje stovėjo penki laisvai išdėstyti statiniai, sudarantys nesistemingą ansamblį. Rekonstruojant jie apjungti į vientisą, besitęsiantį pastatą, kuris vizualiai suskaidytas pagal buvusių statinių kontūrus ir stogų formas. Tokiu būdu išlaikytas architektūrinis ryšys su vieta, išvengta monotoniškumo, erkeriuose paslėpti techniniai elementai, o tūrių mastelis tapo artimesnis vietiniams sodybiniams pastatams.
Projektas yra esamo sandėliavimo paskirties pastato Vilniaus senamiestyje rekonstrukcija į daugiabutį gyvenamąjį namą susidedantį iš šešių butų. Apdovanojimas skirtas už kūrinį, šiuolaikinės architektūros kalba interpretuojantį, konceptualiai įprasminantį miesto istorinę tapatybę ir išreiškiantį pagarbą Kauno modernizmui. G. Natkevičius ir partneriai.
Monumentalus šešių aukštų pastatas įsikūrė vaizdingoje Kauno miesto centrinėje dalyje V. Putvinskio gatvėje greta istorinio Lietuvos banko tarnautojų namo. Monumentalios išraiškos, dviejų aukštų su rūsiu pastatas įsikūręs vaizdingoje Kauno miesto centrinėje dalyje - sename tarpukario vilų rajone. G. Namas yra viduryje kvartalo esantis objektas, todėl norėta sukurti atsitraukimą, atstumą nuo kaimynų, gatvės ir tuo pačiu namą natūraliai įlieti į miško struktūrą.
Sostinės senamiesčio zonoje esantis Užupis įvairus ne tik čia gyvenančių žmonių istorijomis, bet ir architektūrine raiška. Į kalvą kylančios gatvės kuria išskirtinius rakursus ir atveria daugiasluoksnes panoramas.
Nuo Baltojo skersgatvio gatvelės Užupis, savo užstatymo charakteriu, iš Miesto pradeda virsti priemiesčiu - tirpsta perimetrinis užstatymas, daugėja vizualiai chaotiškai pabirusių sodybinio tipo pastatų. Projekto sklypas turėjo visas šias užupietiškas savybes - iš vienos pusės sodybinio tipo kaimyninis užstatymas, iš kitos - tarsi blokuotis pasiruošęs medinukas. Ši dvilypiška vietos dvasia ir pasufleravo pastato tūrį, kuris yra tarsi įsispraudęs pleištas ar medžio šaka, apjungianti savyje užupietišką neužbaigtumą.
Miško apsuptyje, netoli ežero pastatyta pavėsinė papildo jau esamą kelių namų kompleksą. Pastatą, pritaikytą poilsiauti visais metų laikais, supantis kraštovaizdis aiškiai padiktuoja architektūrinę lietuviškos kaimo trobelės formą. Svečių namus sudaro trys viešbučio tipo miegamieji kambariai su vonios kambariais ir virtuvė-svetainė, skirta bendrai veiklai. Nors miegamieji yra privatūs, koridoriaus skaidrumas ir bendros erdvės kviečia gyventojus leisti laiką kartu ir mėgautis gamtos peizažu.
Projektu siekta parodyti pastatą, kuris nesigėdija savo statybinės prigimties ir neturi maskuojančių pagražinimų. Lakoniškas charakteris - tai vienas iš būdų įsilieti į laisvai besivystančios kaimynystės statybos tendencijas.
Pagrindinė daugiabučių pastatų komplekso idėja - sukurti jaukią, senamiesčiui būdingą kiemo erdvių ir perimetriškai išsidėsčiusių dviejų ar trijų aukštų su mansarda pastatų struktūrą. Dėl netaisyklingos sklypo formos ir aukštėjančio reljefo, komplekso viduryje susiformuoja perkritis ir padalina sklypą į dvi kiemų terasas. Terasas sujungia laiptai. Būtent šioje vietoje yra išlikusi kultūros paveldo vertybė - posesijinės tvoros fragmento liekana. Elementas įtrauktas į laiptų sprendinį ir yra eksponuojamas.
tags: #gyvenamasis #namas #apdovanojimai