Gyvẽnamieji nama yra pastatai, skirti žmonėms nuolat gyventi. Tai seniausia ir gausiausia pastatų grupė, sudaranti daugiau kaip 90% visų pastatų. Jų įvairovę lemia gamtinės sąlygos, vietinės tradicijos, ekonominiai, socialiniai, gamybiniai ir kiti veiksniai. Panagrinėkime, kokie yra gyvenamųjų namų tipai, kaip jie vystėsi istoriškai ir kuo skiriasi nuo sodo namų.
Gyvenamųjų Namų Tipai
Yra keletas pagrindinių gyvenamųjų namų tipų:
- Vienbučiai gyvenamieji namai: Skirti vienai šeimai. Dažniausiai jie būna vienaukščiai arba dviaukščiai (kotedžas), dažnai su mansarda ir sodybiniu sklypu.
- Dvibučiai gyvenamieji namai: Būna vienaukščiai arba dviaukščiai, kartais su mansarda.
- Blokuotieji gyvenamieji namai: Vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, taupant išlaidas statybinėms medžiagoms, komunikacijoms gali būti jungiami į blokuotąjį gyvenamąjį namą su individualiu arba bendru žemės sklypu.
- Daugiabučiai gyvenamieji namai: Dažniausiai daugiaaukščiai, statomi miestuose.
- Sekciniai gyvenamieji namai: Sudaro viena nuo kitos izoliuotos sekcijos, kuriose prie vienos laiptinės įrengiami butai. Vienos sekcijos gyvenamieji namai vadinami taškiniais arba bokštiniais (jei jie aukštesni nei 9 aukštų).
- Koridoriniai gyvenamieji namai: Butai išdėstyti prie bendro koridoriaus, dažnai su bendro naudojimo patalpomis (bendrabutis).
- Galeriniai gyvenamieji namai: Koridoriaus vietoje įrengiama atvira ar įstiklinta galerija, iš kurios patenkama į butą.
Gyvenamųjų namų rūsiuose ar pusrūsiuose įrengiamos bendrosios ir pagalbinės patalpos (katilinės, sandėliai, garažai). Kartais gyvenamojo namo apatiniame aukšte įsikuria parduotuvės, kitos aptarnavimo įstaigos.
Gyvenamųjų Namų Istorinė Raida
Pirmieji gyvenamieji namai buvo būstai - ovaliojo ar apskritojo plano palapinės, vėliau keturkampiai pastatai su plokščiaisiais, dvišlaičiais arba keturšlaičiais stogais. Statyta iš šakų, molio, akmenų, samanų, nendrių ir kitų vietinių medžiagų. Klostantis visuomenės luominei struktūrai atsirado įvairaus plano ir pavidalo gyvenamųjų namų.
Valdovų ir didikų gyvenamieji namai išsiskyrė dydžiu, statybinėmis medžiagomis, dekoru ir įranga. Senovės Egipto, Mesopotamijos, Artimųjų Rytų šalyse statyti rūmai, apjuosti akmenų sienomis, su atskirais vidaus kiemais, galerijomis, kolonų portikais. Senovės Graikijoje (Kretos‑Mikėnų kultūroje) susiklostė megaronas, 5-4 a. pr. Kr. - 1-2 aukštų plytinis gyvenamasis namas su medine stogo konstrukcija ir čerpių danga. Jo centrinėje dalyje buvo vidinis kiemas (aula, vėliau peristilas) su kolonada, aplink kurį grupuotos gyvenamosios patalpos. Gyvenamieji namai puošti mozaikomis, freskomis, skulptūromis.
Senovės Romoje gyvenamieji namai dažniausiai statyti vienaukščiai, stačiakampio plano, su vidaus kiemu (atrijumi), kurį supo gyvenamosios patalpos. Imperijos laikotarpiu pradėta statyti vilas ir daugiaaukščius daugiabučius nuomojamus namus - insules.
Viduriniais amžiais dėl klimato, reljefo, vietinių tradicijų, statybinių medžiagų įvairovės ir turtinės nelygybės susiklostė įvairaus dydžio, plano, architektūrinių formų gyvenamieji namai. Išsiskyrė saviti miesto ir kaimo gyvenamųjų namų tipai. Didikai statėsi įtvirtintas medines, vėliau mūrines pilis.
Gyvenamieji Namai Lietuvoje
Lietuvos seniausi gyvenamieji statiniai buvo antžeminiai būstai. Pirmaisiais amžiais po Kristaus, pradėjus naudoti metalinius darbo įrankius (kaltą ir kirvį), plito sudėtingesnės konstrukcijos vienos patalpos gyvenamieji namai, statyti iš gulsčių rąstų be pamato, lubų ir grindų, su atvira ugniaviete ir šiaudiniu stogu. Tokį namą žemaičiai vadino numu.
Lietuvos rytinėje dalyje 9-12 a. paplito gyvenamasis namas - dūminė pirkia - statytas su lubomis ir plūktine molio krosnimi kampe. Manoma, jau nuo 13 a. namai statyti su pamatais; jiems naudoti poliai (drėgnose vietovėse) ar ąžuolinės kaladės. Dažniausiai tradicinių gyvenamųjų namų pamatai kloti iš netašytų lauko akmenų, surištų kalkių arba molio skiediniu; nuo 20 a. pradžios akmenys pamatams buvo aptašomi ir surišami cemento skiediniu. Iki 16 a. valstiečių statyti pastatai buvo numas ir pirkia. Jie buvo skirtingo plano, tūrio, formų, bet sienos ir stogas turėjo daug bendrų bruožų.
Gyvenamasis Namas ar Sodo Namas: Esminiai Skirtumai
Labai dažnai painiojamos sąvokos „sodo namas" ir "gyvenamasis namas". Panagrinėkime esminius skirtumus tarp šių dviejų statinių tipų, įskaitant statybos specifikacijas, teisinius apibrėžimus ir naudojimo paskirtį:
Sodo Namas
Sodo namas dažniausiai suprantamas kaip laikinas arba sezoninis būstas, kuris yra statomas sodo sklype ir yra skirtas atsipalaiduoti nuo miesto šurmulio. Dažnai sodo namai neturi centrinio šildymo arba yra prijungiami prie centralizuotų komunalinių paslaugų tik sezonui. Oficiali sodo namo paskirtis, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m², o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m, yra poilsinė. Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus.
Sodo namai yra nesudėtingi pirmos grupės statiniai, kurie neregistruojami Registrų centre. Sodo namas gali būti statomas tik sodininkų bendrijose. Sodo namui daugelyje vietovių nereikalinga gauti statybos leidimo. Pagal Statybos Įstatymo 51 str, ir Sodininkų bendrijų įstatymo 2str sodo namas yra nesudėtingas, negyvenamos paskirties poilsiui skirtas statinys, naudojamas ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus. Šalies normatyviniai dokumentai neleidžia gyventi negyvenamos paskirties statiniuose.
Sodo namo statybai ar pirkimui finansuoti bankai neduoda būsto paskolų. Taigi, statant teks pasikliauti tik savo asmeninėmis lėšomis, o norint parduoti, teks ieškoti pirkėjo, kuris gali nupirkti tą namą už savus pinigus, be banko būsto paskolos. Sodo namui neprivaloma įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemų.
Gyvenamasis Namas
Gyvenamasis namas yra statinys, sukurtas nuolatinei gyvensenai, su visomis būtinomis patogumų ir komforto sąlygomis. Šie namai statomi laikantis griežtų statybos normų ir reglamentų, užtikrinant, kad būstas būtų saugus ir tinkamas gyventi ištisus metus. Gyvenamieji namai turi būti prijungti prie miesto komunalinių paslaugų, turėti šildymo, vėdinimo ir izoliacijos sistemas. Jie taip pat turi atitikti energijos efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
Gyvenamam namui visais atvejais, nepriklausomai nuo namo dydžio, reikalingas projektas ir leidimas, o didesniems nei 50m² vidaus ploto gyvenamiesiems namams privalomi energiniai reikalavimai (šiuo metu galioja A+ energinė klasė).
Pagrindiniai Skirtumai Tarp Namų Valdos Ir Sodo Sklypo
Apibendrinant, štai pagrindiniai skirtumai tarp namų valdos ir sodo sklypo:
| Savybė | Namų valda | Sodo sklypas |
|---|---|---|
| Kaina | Brangesnis | Pigesnis |
| Statybos leidimas (namui iki 80 m²) | Reikalingas | Nereikalingas |
| Energinė klasė | A++ | Netaikoma |
| Sklypo dydis | Įvairus | Mažesnis (dažniausiai 5-6 arai) |
Planuojate statytis sodo namą, bet vis dar liko neatsakytų klausimų? Sodo namas dažnai yra sezoninis pabėgimas, kuriame galima atsipalaiduoti ir mėgautis hobiais, o gyvenamasis namas yra sukurtas ilgalaikiam komfortui ir stabilumui. Abiejų tipų namų skirtumai yra svarbūs suprantant jų naudojimo galimybes ir reikšmę žmonių gyvenime.