Gyvenimas susigrūdus vienoje patalpoje ar bute gali būti sudėtingas iššūkis, tačiau kartais tai tampa neišvengiama realybe. Šiame straipsnyje panagrinėsime, su kokiais sunkumais susiduria studentai, moksleiviai ir kiti asmenys, priversti gyventi ankštose sąlygose, taip pat aptarsime, kaip susidoroti su šiais iššūkiais ir išnaudoti situaciją savo naudai.
Perpildytas Tokijo metro - kasdienė realybė (Šaltinis: Wikipedia)
Studentų ir moksleivių gyvenimo iššūkiai remontuojamuose bendrabučiuose ir mokyklose
Rugsėjo 1-oji švietimo įstaigose pagal tradicijas prasideda ugdymo procesas. Bet Lietuvoje kartais būna kitaip - prasideda masinio remonto metas. Dėl renovacijos išvarytiems studentams tenka glaustis ir po keturis kambaryje, o moksleiviai kremta mokslus statybų aikštelėse. Bet suaugusieji ramina, kad tai normalu, nes yra valstybių, kur žmonės išgyvena ir dar blogesnėmis sąlygomis.
Pavyzdžiui, kai kurie į Vilnių atsikėlę studentai sužinojo, kad vietoj žadėto bendrabučio teks keltis į kitą, nes jis tvarkomas. Negana to, šiems „laimingiesiems“ teks mažiausiai pusmetį gyventi susispaudus su dar dviem ar trimis kolegomis vos keliolikos kvadratinių metrų kambariukuose.
Aplinkos apsaugos inžineriją VGTU studijuojanti Jurgita tvirtino, kad studentų nuomonė, ar jie sugebės mokytis tokiomis sąlygomis, niekam neįdomi. VGTU elektronikos studentas Ugnius iš dabar renovuojamo bendrabučio išsikėlė jau pavasarį, tad spėjo priprasti prie ankšto gyvenimo. Tačiau pirmakursiams jis reiškė užuojautą. „Lovas dar yra kur pastatyti, bet jei yra žmonių, prasilenkti jau sunkiau. Mane perkėlė pavasarį, jau apsipratau, bet pirmakursiams tai tikrai nėra malonu. Aišku, gali būti, kad kils ir konfliktų. Suprantu, birželį dar vyko sesija, bet galėjo remontą pradėti ir anksčiau“, - kalbėjo Ugnius.
VšĮ „Saulėtekio būstas" direktorius Vytautas Jakavonis patikino, kad yra matęs žmonių, kurie gali gyventi ir po 8 viename kambaryje. Pasak jo, dėl visko kalta Švietimo ministerija, kuri pinigų bendrabučių renovacijai nesugebėjo skirti laiku.
Neką linksmesnis rugsėjis ir jaunesniajai besimokančiųjų kartai - moksleiviams. Šiuo metu vien Kaune net keturiose vidurinėse mokyklose vyksta remontas: keičiami langai, durys, šiltinamos sienos. „Galėjo ir iki mokslo metų pradžios mokyklą suremontuoti“, - kad iš mokyklos grįžta prisikvėpavusios dulkių ir statybinių medžiagų dvoko, skaudamomis galvomis, išterliotais rūbais, piktinosi Vilijampolės mikrorajone veikiančios Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos moksleivės.
Mokytojo darbas ir taip sunkus, o dar tas remontas mokykloje, kai jau vyksta pamokos, kiek įtampos sukelia, nervų kainuoja. Ir vaikus sugaudyk, ir oras slogus. Mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina pasakojo, kad elektros instaliacija sutvarkyta dar prieš rugsėjo pirmąją, o pirmomis rugsėjo dienomis baigta keisti langus. Šildymo sistemą žadėjo įrengti iki šildymo sezono pradžios.
Švietimo ir mokslo ministerija tų europinių pinigų neskirsto. Bet gerai yra tai, kad mokykla renovuojama. Tokiu atveju Suomiai mokyklą uždaro, mokiniai perkeliami į kitas ugdymo įstaigas, renovacija vyksta visus metus. Aš tikrai sutinku, kad nepatogumas didžiulis, bet gal praeis pora mėnesių, o likusius metus tu studijuosi ir gyvensi gerame, sutvarkytame bendrabutyje. Todėl šalia minusų reikia įžvelgti ir pliusus. O studentams siūlyčiau pasinaudoti skaityklomis. Nes mokomės ne vien savo kambaryje, galima tai daryti ir bibliotekoje.
Gyvenimas viename bute su devyniais japonais: Gražvydo patirtis Tokijuje
„Ko gero, esu vienintelis iš savo miestelio savarankiškai nuvykęs į Rytų Azijos šalį“, - juokiasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) trečiakursis Gražvydas Stanevičius, pagal mainų programą pusmetį studijavęs Japonijoje. Universitete Rytų Azijos šalių kultūrą ir kalbas studijuojantis Gražvydas atviras - mokykloje tokio savo gyvenimo net neįsivaizdavo, nes jo planas buvo tapti gydytoju - pratęsti giminės tradiciją.
Į Akitos tarptautinį universitetą Šiaurės Japonijos dalyje vaikinas išvyko antrame kurse ir vietoj planuotų keturių mėnesių liko pusmečiui - po semestro savo iniciatyva susirado praktiką Lietuvos ambasadoje Tokijuje.
Prieš išvykdamas iš Lietuvos Gražvydas buvo daug prisiskaitęs ir peržiūrėjęs įvairios vaizdo medžiagos, ką užsieniečiai turėtų žinoti apie japonų kultūrą. Tačiau viename bute gyveno su devyniais japonais, iš kurių tik vienas šiek tiek mokėjo angliškai.
„Porą dienų kalbėjau angliškai, kol įsidrąsinau ir pradėjau kalbėti japoniškai paskaitose. Kai įsivažiavau, jau ir su vietiniais bendraudavau japoniškai, ir parduotuvėje ko nors paklausti galėjau. Ten - kitaip nei Lietuvoje, kur japoniškai kalbėsi paskaitose, padarysi namų darbus, gal filmą pažiūrėsi japoniškai, ir tuo viskas pasibaigs. Nuvykęs į Japoniją turi per save verstis, nes reikia ir apsipirkti, ir autobusu važiuoti, ir ko nors vietinių paklausti.
„Tokijuje mane lyg nuo virvės paleido ir sako: gyvenk dabar, kaip nori, - juokiasi Gražvydas. - Mano japonas draugas Jukis padėjo susirasti vietą, kur gyventi. Tiesiog visur vaikščiodavau ir tyrinėdavau aplinką. Kadangi mobiliųjų duomenų neturėjau, buvau ne kartą pasiklydęs, bet galiausiai atsidurdavau ten, kur reikia.
Anglų kalba Japonijoje - vienas europietiškų stereotipų. Esą tokioje pažangioje valstybėje lengva susikalbėti angliškai. „Žinoma, kai atvyksti į Japoniją, ypač į Tokijo Šibujos rajoną, didelį įspūdį padaro apšvietimas ir 3D lauko reklamos, įvairūs kompiuteriniai žaidimai ir kitokios įdomios smulkmenos, kurių nepamatysi Lietuvoje. Tačiau kasdieniame gyvenime to skirtumo nematyti. Aišku, turi jie tą savo ryžių virtuvą, kuris labai patogus, ir mane japonai išmokė, kaip tinkamai tuos ryžius paruošti.“
Pasak jo, vienintelis tikrai šokiruojantis dalykas - Tokijo metro sistema, kuriai perprasti vaikinui prireikė beveik mėnesio. „Tikra tiesa, kad yra net specialus žmogus, kuris tave įgrūda į traukinį, ir man tai yra tekę patirti. Gatvėse nematai rūkančių žmonių - nei elektroninių, nei paprastų cigarečių.
Studentas prisipažįsta, kad pusės metų Japonijoje buvo mažai ir tikrai dar būtų ten likęs ilgiau. „Su mama susitarėme, kad, kai baigsiu bakalaurą, važiuosime kartu į Japoniją ir aš jai būsiu gidas, - vaikinas svajoja, kad galbūt vieną dieną galės gido karjerą susieti su savo gyvenimu. - Turiu kelias idėjas. Kaip bus ateityje, Gražvydas nežino, bet yra įsitikinęs, kad, nepasinaudojęs mainų programa, būtų daug praradęs: „Būčiau nesutikęs dabar jau labai gero draugo iš Švedijos, nemanau, kad ir kalbos mokėjimo lygis būtų tiek pakilęs.
Maksimalus erdvės išnaudojimas | Patarimai, kuriuos dievinu mažiems namams
Patarimai, kaip susidoroti su gyvenimo ankštose sąlygose iššūkiais
Gyvenimas susigrūdus viename bute ar kambaryje gali būti sudėtingas, tačiau yra keletas patarimų, kurie gali padėti susidoroti su šiais iššūkiais:
- Susikurkite asmeninę erdvę. Net jei gyvenate mažame kambaryje, stenkitės susikurti savo asmeninę erdvę, kur galėtumėte atsipalaiduoti ir pabūti vieni.
- Būkite tolerantiški. Gyvenant su kitais žmonėmis, svarbu būti tolerantiškiems ir gerbti vieni kitų poreikius.
- Laikykitės tvarkos. Ankštose sąlygose ypač svarbu laikytis tvarkos, kad išvengtumėte chaoso ir streso.
- Planuokite laiką. Planuokite savo laiką, kad išvengtumėte konfliktų dėl bendros erdvės naudojimo.
- Bendraukite. Bendraukite su savo kambario draugais, kad išspręstumėte problemas ir išvengtumėte nesusipratimų.
Mažas studijos tipo butas - iššūkis, bet ir galimybė (Šaltinis: IKEA)
Išvados
Gyvenimas susigrūdus viename bute ar kambaryje gali būti sudėtingas, tačiau tai taip pat gali būti puiki galimybė išmokti tolerancijos, bendradarbiavimo ir kitų svarbių gyvenimo įgūdžių. Svarbiausia - išlikti pozityviems, bendrauti ir ieškoti būdų, kaip susikurti patogią ir jaukią aplinką, nepaisant ribotos erdvės.