Notaras atlieka svarbų vaidmenį tvirtinant sandorius, ypač tuos, kuriems Civilinis kodeksas ar kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant supaprastinti procesą, turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, nes notaras, patvirtinęs sandorį, atlieka visus reikiamus veiksmus.
Be to, notaras perduoda duomenis valstybės registrų tvarkytojui apie notaro patvirtintus įgaliojimus, vedybų sutartis ir hipotekos sandorius.
Paveldėjimo Bylos Pradžia ir Europos Paveldėjimo Pažymėjimas
Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Europos paveldėjimo pažymėjimas, pradėtas taikyti 2015 m. rugpjūčio 17 d., aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio. Notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
Prašyme išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.
Prašymo Pateikimo Būdai Notarų Rūmams
Nuo 2021 m. birželio 1 d. suinteresuotas asmuo Prašymą Notarų rūmams galės teikti dviem būdais:
- Elektroniniu būdu, prisijungęs prie informacinės sistemos eNotaras (www.enotaras.lt) ir patvirtinęs savo tapatybę Elektroninių valdžios vartų portale.
- Raštu, užpildytą Prašymą pateikiant bet kuriam notarui.
Nuosavybės Teisės Į Dalį Bendro Turto Liudijimo Išdavimas
Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.
Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Mirus vienam iš sutuoktinių, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Dokumentų Tvarkymas ir Reikalavimai
Notariato įstatymo 35 straipsnyje numatyta, kad negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. Notarui turi būti pateiktas dokumento, kurio nuorašas ar išrašas reikalingas, originalas.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą.
Kiti Notariniai Veiksmai
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pinigai į depozitinę sąskaitą priimami gavus skolininko prašymą. Prievolės įvykdymas įmokant pinigus į notaro depozitinę sąskaitą galimas tuo atveju, kai prievolės atsiradimo pagrindas yra notariškai patvirtintas sandoris ar kitas notariškai patvirtintas juridinis faktas arba kai pinigų įmokėjimas į depozitinę sąskaitą susijęs su būsimu notariniu veiksmu.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius.
Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių 3 punkte numatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.
Notarui pateikiami dokumentai turi būti surašyti valstybine kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo. Šis reikalavimas netaikomas, kai dokumentai gauti per Registrų sąveikos sistemą.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Pagal Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (apostille) tvarkos aprašo 8 punktą dokumentai gali būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu jie patvirtinti valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovo ar kito pasirašyti dokumentą įgaliojimus turinčio asmens arba valstybės įgalioto asmens.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą.
Palikimo Priėmimo Terminai ir Vieta
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Pagal Civilinį kodeksą įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė deklaruota palikėjo gyvenamoji vieta.
Į kurį notaro biurą kreiptis galite sužinoti čia: www.notarurumai.lt/index.php/lt/notarai. Tačiau, jeigu paskirto notaro biuro vieta Jums yra nepatogi, galite kreiptis į Notaro rūmus su prašymu, kad mirusiojo paveldėjimo byla būtų vedama kitame notaro biure.
Palikimo Priėmimo Būdai ir Kainos
LR CK 5.50 str. nustato du būdus, kuriais galima priimti palikimą: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Lengviausias ir tiesiausias kelias į palikimą yra per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą iš kart kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.
Nurodytas terminas gali būti pratęstas, tik jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įpėdinis, pageidaujantis, kad terminas palikimui priimti būtų pratęstas, turi kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodydamas termino praleidimo priežastis.
Už pareiškimą apie palikimo priėmimą imamas nuo 10 iki 50 Lt notaro atlyginimo dydis. Tačiau jei dar prašysite, kad Jums išduotų liudijimą, jog Jūs esate įpėdinis, su kuriuo galėsite rinktis visus reikalingus dokumentus Jums tai papildomai kainuos nuo 20 iki 30 Lt. Taip pat notaras turi teisę paimti 30 Lt mokestį už duomenų perdavimą Centrinei hipotekos įstaigai Testamentų registrui. Ir galiausiai Jums kelis litus kainuos kompensacijos už patikrą registruose ir spausdinimas. Taigi viso, kad priimtumėte palikimą ir užsivestumėte paveldėjimo bylą notaro biure, Jums gali kainuos apie 120 Lt.
Kam Priklauso Palikimas ir Kokių Dokumentų Reikia
Pagal LR CK 5.11 straipsnį paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Remiantis šiuo straipsniu kiekvienos žemesnės eilės įstatyminis įpėdinis paveldi, tik jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti pagal CK 5.6 straipsnį arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.
Paduodant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ar priimant palikimą faktiniu paveldimo turto valdymu - už palikėjo skolas įpėdinis atsako visu savo turtu.
Jei įpėdinių yra keletas ir bent vienas iš jų palikimą priėmė pagal apyrašą, tai visi kiti įpėdiniai, nesvarbu, kokiu būdu jie priėmę palikimą, laikytini priėmusiais palikimą pagal apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Įpėdinis pateikdamas pareiškimą, kartu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius palikėjo mirties faktą (mirties liudijimą), paveldint pagal įstatymą - giminystės ryšį su mirusiuoju įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos liudijimus), paveldint pagal testamentą - ir testamento originalą.
Prieš užvedant paveldėjimo bylą, kiekvienu atveju notaras patikrina duomenis Gyventojų registro tarnyboje ir Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registre.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK paveldėjimo teisės normas palikimo negalima priimti dalimis. Taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Arba jeigu yra keli įpėdiniai ir jie nori tik tam tikro konkretaus turto, pvz. vienas nori paveldėti butą, o kitas - žemės sklypą, tuomet jie gali dalintis paveldimą turtą. Tokiu atveju reikia abiems įpėdiniams priimti palikimą, suėjus terminui jį paveldėti (gauti paveldėjimo teisės liudijimą) ir iš kart, geriausia tą pačią dieną (kol neįsiregistravo nuosavybės teisės VĮ Registrų centre), pas notarą sudaryti paveldėto turto pasidalijimo sutartį. Tokiu atveju įpėdiniai sutaupytų laiko ir pinigų, nes nereikėtų po to, kai įsiregistruotų nuosavybę, sudaryti kito sandorio (pirkimo - pardavimo, dovanojimo ar mainų sutarties).
Palikimo Atsisakymas, Nepriėmimas Arba Teisių Perleidimas
Įpėdiniai gali ne tik priimti palikimą, bet ir jo atsisakyti. CK 5.60 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdiniai (tiek testamentiniai, tiek įstatyminiai) gali atsisakyti palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šį pareiškimą galima paduoti bet kuriame notaro biure (tik reikia turėti reikalingus dokumentus: pasą arba asmens tapatybės kortelę, mirties, gimimo, santuokos liudijimų kopijas). Už pareiškimą apie palikimo atsisakymą imamas nuo 10 iki 50 Lt notaro atlyginimas.
Pažymėtina, kad neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Jeigu atsisakoma, tai atsisakoma viso palikimo.
Kadangi palikimo atsisakymas kitų asmenų naudai jau yra disponavimo turtu, sudarančiu palikimą, sandoris, o disponuoti turtu gali tik jo savininkas, todėl pagal šiuo metu galiojantį CK įpėdinis negali atsisakyti palikimo kitų asmenų naudai.
Palikimo atsisakymas yra neatšaukiamas sandoris. Tačiau įpėdinis gali priimti palikimą ir kol dar negavo paveldėjimo teisės liudijimo savo paveldėjimo teises gali padovanoti arba parduoti konkrečiam asmeniui. Šią sutartį ruošia ir tvirtina notaras.
Kokiomis Dalimis Įpėdiniai Paveldi Turtą
CK 5.68 straipsnis reglamentuoja paveldimo turto teisinę padėtį. Kai yra keli įpėdiniai, jie paveldi palikėjo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal tai kiek įpėdinių yra, jei testamente nenustatyta kitaip.
Paveldėjimas tarp sutuoktinių reglamentuojamas specialiomis normomis. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos arba su antros eilės įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Už teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo likusiam sutuoktiniui, taip pat už mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio liudijimo išdavimą imamas nuo 20 iki 50 Lt. mokestis.
Paveldėjimo Teisės Liudijimo Gavimas
Gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra įpėdinio pareiga, tai yra jo teisė. Dėl šios priežasties įstatyme nenustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.
Paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, automobilius, pasiimti pinigines lėšas iš banko.
Norit gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi pateikti notarui mirusiojo turto dokumentus (išrašus ar pažymėjimus iš VĮ registrų centras, registracijos liudijimus, sutartis, pažymas iš banko ir kt. pagal tai koks turtas buvo mirusiojo nuosavybė).
Notarinio tvirtinimo taisyklės
Paveldimo turto mokestis pas notarą priklauso nuo turto vertės ir jo rūšies (už nekilnojamuosius daiktus - 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1 000 Lt, už piniginių lėšų paveldėjimą - 20 Lt, už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į kitą turtą nuo 20 iki 100 Lt.
Svarbu pažymėti, kad norint padaryti užsakymą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui nebereikia vykti į VĮ Registrų centrą. Visus turto dokumentus turite pateikti į notaro biurą, kuriame bus padaromas užsakymas ir sutartu laiku išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Paaiškėjus, kad palikėjui priklausė daugiau turto, nei nurodyta išduotame paveldėjimo teisės liudijime, įpėdiniams išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, nepriklausomai nuo to kiek laiko praėjo nuo pirmojo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.
Svarbi Informacija Paveldėtojams
Atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo procesas gali būti sudėtingas ir reikalaujantis specifinių žinių, rekomenduojama konsultuotis su notaru ar teisininku, kad būtų užtikrintas sklandus ir teisėtas paveldėjimo procesas.
tags: #nuosavybes #teises #i #dali #bendro #sutuoktiniu