Gyvenimas Palėpėje: Teisiniai ir Techniniai Aspektai

Dar XVII a. prancūzų architektas Fransua Mansaras pagalvojo: „Kodėl turi prapulti erdvė palėpėse?“. Nuo senų laikų mansardinius aukštus imta laikyti kūrybinių profesijų žmonių - dailininkų, poetų, rašytojų - būstais. Daugeliui jie asocijavosi su gyvenimu, kupinu romantikos, įkvėpimo ir stiprių jausmų. Mansardoje daug šviesos, jos patinka menininkams, nes ten - arčiau žvaigždžių. Ten gyvena vargšai studentai, jauni įsimylėjėliai, nes tai - pigiausias būstas.

Mansardinės patalpos tapo populiarios ir Lietuvoje. Visų senųjų medinių namų stogai - šlaitiniai. Tiesa, plotas po jais dažniausiai būdavo skirtas laikyti seniems ar retai naudojamiems daiktams. O dabar mansardoje galima gyventi - tai visaverčio antrojo aukšto ekonomiškai naudinga alternatyva. Namas su funkcionaliai suprojektuota mansarda ne tik nenusileidžia dviejų aukštų pastatui, bet neretai ir laimi, nes patalpa pastogėje namų interjerui suteikia jaukaus žavesio. Be to, kaip yra apskaičiavę specialistai, įsirengti mansardą kainuoja tik trečdalį pinigų, reikalingų pirmajam namo aukštui įrengti. Taigi mansarda gerokai padidina gyvenamųjų patalpų plotą.

Mansardos įrengiamos ne tik individualiuose namuose, bet ir daugiabučiuose su šlaitiniais stogais - tai puikiai matyti iš stoguose įmontuotų stoglangių. Papildomos patalpos praverčia, jeigu šeima didelė, jei yra suaugusių vaikų. Jauni žmonės mielai kuriasi mansardoje ir su dideliu malonumu ją įsirengia pagal savo norus.

Stoglangiai suteikia mansardai daugiau šviesos

Kaip Apšviesti Mansardą?

Kaip padaryti, kad į mansardą patektų saulės šviesos? Į stačias sienų dalis įstatyti paprastus vertikalius langus, suprojektuoti liukarnas (pranc. Nors kaina ir bus didesnė, tačiau praktiškiausi - stoglangiai. Vertikalūs langai statmenose sienose tiks tik tuo atveju, jei patalpoje tokių sienų apskritai yra. O štai liukarnų geriau atsisakyti, nes jose esantys langai atsiduria nišose ir suteikia tik taškinę šviesą. Be to, papildomi stogo laužymai pareikalaus išlaidų, statybinių medžiagų ir šildymo prietaisų.

Taigi geriausias variantas - stoglangiai, įrengti pagal šlaitinio stogo nuolydį. Į patalpas jie praleidžia beveik dukart daugiau šviesos negu įprasti vertikalūs langai.

Stoglangių išdėstymo variantai

Mansardos Interjeras ir Stilius

Nuo lubų (ar bus jos, ar ne) priklauso mansardos stilius. Patalpoje be lubų išryškinamos stogo atramų konstrukcijos, sijos. Erdvė palei grindis turi būti išnaudojama racionaliai - čia galima įrengti drabužinę, sudėti patalynės, vaikų žaislų dėžes, sumontuoti žemas knygų lentynas ir t. t.

Apstatyti mansardą baldais - atsakinga užduotis, ypač jei patalpa nedidelė. Be to, tenka atsižvelgti ir į lubų formą. Taigi baldai būtinai turi būti kompaktiški, universalūs, paprastų konstrukcijų ir, svarbiausia, komfortiški - svarbu, kad prie jų prieiti būtų patogu, nereikėtų lenktis ar tūptis.

Pasirinkimas pirmiausia priklausys nuo konkrečių mansardos sąlygų ir jos funkcionalios paskirties - gal tai bus puiki vieta ramiai ilsėtis, gal bus įrengtas saulės nutviekstas vaikų kambarys, erdvi biliardinė, atokus darbo kabinetas, biblioteka ar žiemos sodas. Mansarda paprastai yra užmiesčio namo privilegija, todėl jos stilius dažniausiai kantri arba eklektiškas, pabrėžiantis romantišką gyvenimą po stogo skliautais.

Šildymas Mansardoje

Visavertei mansardos gyvenamajai patalpai labai svarbu yra šildymas. Jeigu į mansardą šiluma gali laisvai patekti iš pirmojo aukšto, kartais jos ir užtenka (jei gera stogo šilumos izoliacija). Nesunku įrengti šildymo sistemą, jeigu name jau įvesta elektra, sutvarkytas šildymas ir visi santechniniai patogumai. Visa tai „privesti“ iki mansardos - techniniai dalykai. Bet jeigu šių civilizacijos stebuklų nėra, pvz., kaimo sodyboje, teks apsispręsti individualiai. Alternatyvų nemažai: židiniai, krosnelės, dujų konvektoriai ir t. t.

Teisiniai Aspektai Daugiabučiuose Namuose

Individualaus namo savininkui toks klausimas nekyla, nes tik nuo jo paties norų ir galimybių priklauso sumanymo įgyvendinimas. Kai pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, visus veiksmus reikia derinti su bendraturčiais. Todėl neišsiaiškinus reikalavimų gali kilti rūpesčių ne tik dėl nepatenkintų kaimynų, bet ir apsilankius pastatų naudojimo ar statybos priežiūrą atliekančioms tarnyboms. Vengdami galimų problemų, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) konsultantus daugiausia ir kreipiasi daugiabučių namų gyventojai.

Kad palėpė džiugintų, reikia ne tik gero apšvietimo, patalpų projekto, bet ir tinkamai susitvarkyti dokumentus. Statybos inspekcija (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), Daugiabučio namo palėpė, jei ji nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, yra bendrojo naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Ja, kaip ir kitais bendrosios dalinės nuosavybės objektais, naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu.

Retas, turėdamas palėpę, leis jai skęsti tamsoje. Kad įregistruotoje atskiroje bendrosios dalinės nuosavybės patalpoje savininkai galėtų nustatyti savo palėpės dalies konkrečią vietą, jie turi susitarti dėl palėpės - reikia plano, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti dalis.

Visų namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytas susitarimas tvirtinamas notaro ir įregistruojamas NTR. Norint gyvenamąsias patalpas įrengti didesnėje, nei gyventojui priklauso, palėpės dalyje, būtina gauti palėpės bendraturčių sutikimus-atsisakymus savo dalies. Šiame etape taikytini statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai priklauso nuo to, kokiai statybos rūšiai priskiriami atliekami darbai, ar pastatas nėra įregistruotas kultūros vertybių registre, kokioje vietovėje yra pastatas, jei įrengiant palėpę bus keičiama pastato išvaizda (pvz., įrengiami stoglangiai), ir kt.

Bauginančios palėpės liko pasakose apie raganas ir pabaisas. Tinkamai susitvarkius dokumentus, susitarus, daugiabučio gyventojai palėpėje gali įsirengti patalpas ne tik bendriems susiėjimams, bet ir šventėms.

Mokesčiai už Palėpę

Klausimas, ar neįrengtos, tačiau įregistruotos palėpės savininkui gali būti priskaitomi bendrieji mokesčiai pagal CK 4.82 str. 3 dalį, yra aktualus. Civilinio kodekso 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo. Taigi, jeigu palėpė nėra bendra, o įregistruota kaip kieno nors asmeninė nuosavybė, savininkui turi būti priskaitoma bendrųjų mokesčių dalis.

Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju). Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str.3 dalimi „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Visi mokestiniai įnašai bendrijai priskaitomi proporcingai pagal užimamą plotą, nesvarbu, ar jie yra jau surinkti (juk irgi buvo priskaityti proporcingai), ar dar tik priskaitomi ir bus susirinkti. Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai... Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise.

Taigi, atsakant į klausimą, ar neįrengtai, tačiau įregistruotai palėpei gali būti skaičiuojami mokesčiai pagal CK 4.82 str., atsakymas yra teigiamas. Palėpė, kaip pastato dalis, prilyginama kitai patalpai, ir jos savininkui priskaičiuojama bendrųjų mokesčių dalis.

Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės...

Naudingas Plotas ir Mokesčių Skaičiavimas

Koks plotas laikomas naudingu, 4 butų savininkų atveju, t.y. kokį plotą vertinti, taikant proporcingumo principą bendrų mokesčių skaičiavimui - ar tik butų, kaip nurodyta RC išraše ar pridedant ir rūsių plotus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4.82 straipsnio 5 dalies (nuo 2013 m. sausio 1 d. − 7 dalis) nuostatos taikymo aiškinimas. Aiškindamas minėtoje Civilinio kodekso nuostatoje įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad...

Kai nėra nuordytas naudingasis plotas, laikoma, kad bendrasis plotas yra naudingasis. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12. būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Taigi, skaičiuojant mokesčius, svarbu atsižvelgti į naudingąjį plotą, kuris apima gyvenamąsias ir kitas patalpas, tačiau neįtraukia balkonų, lodžijų ir nešildomų rūsių grindų ploto.

Kiti Svarbūs Aspektai

• Mokesčių paskirstymas daugiabučiame name: Daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi.
• Bendrojo naudojimo patalpos: Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų.
• Lifto remonto išlaidos: Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas.
• Telefonspynės įrengimas: Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objetas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams. Telefonspynė įprastai montuojama lauke prie įėjimo į laiptinę, jomis naudojasi visi.

tags: #gyven #patalpi #pastogeje #palepeje