Lietuvos Partizanų Kovos 1944-1953 Metais

Šiame straipsnyje aptariami giluminius praradusios nepriklausomą valstybinę raišką visuomenės procesus, kad 1944m. ir 1953m. aiškiai apsibrėžti terminus.

Kalbant apie 1944-1953m. susiformavimas ir išnykimas, vadovaujančių centrų veikla ir įtaka joms. Pavyzdžiui, 1953m. taip pat Jūros srities partizanų likučiai, partizanų štabai.

Tačiau 1953-1956m. vadintus "miško broliais", "žaliukais". kiekvienas, laikantis save tos valstybės piliečiu. apsisprendimu.

Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo 1949m. "rezistencija". terminas. dalį, dalyvaujančią laisvės kovose - "Laisvės kovų sąjūdis". organizacijų visumą. nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos respubliką. organizacijos grupė -slapukai (terminas įsigaliojo 1949m. yra davę atitinkamą priesaiką. medikamentais ir kt. būtiniausiais daiktais. namuose slėptuves-bunkerius ir rūpinosi juose besislapstančiais partizanais.

Neginkluotas veikimas. konspiratyvus veikimas. miestuose ir miesteliuose. dažniausiai turinčios ryšį ar tiesiog įkurtos partizanų iniciatyva. pasipriešinimą, tai yra krašto gyventojų nepaklusnumą okupanto primestai valiai. boikotu, t.y. argumentuoti kai kuriuos savo pasipriešinimo veiksmus (pvz. "sovietus", kolchozų boikotas), taip išvengiant aukų. taktika ir principai žinomi ir fiksuoti tarptautinės teisės dokumentuose. legaliai vadovybei esant užsienyje ar neokupuotoje šalies dalyje. kita. 1940m. sėmėsi jėgų iš kitų, gilesnių klodų.

Jėga, įgauna tam tikras formas. viltį pasiekti rezultatą- atgauti nepriklausomybę. geidžiama iliuzija, o ne realiu kovos imperatyvu. nepriklausomybė - tapo šiandien nepasiekiamu, aukos reikalaujančiu idealu. Laisvės kovotojai suvokė savo tragizmą, bet jokiu būdu ne beprasmybę. pasitarnavo centralizacijos ir vieningos vadovybės kūrimo procesams. įgaudavo pagreitį ir išaugdavo iki rinktinių ir apygardų formų. humanizmą. rašė: "... ginkluoto pasipriešinimo - laisvės kovų istoriją.

Sudarydamas saugojimo vienetą. neatskiriant štabo skyrių, direktyvinių ir programinių dokumentų. numeriais (kaip numatyta vyr. ir saugojimo nuostatuose). padalinio į kitą, ryšių pobūdį, intensyvumą ir kt. surasti galimybė mažėja su kiekviena diena. struktūrų archyvais. iliustruojantys jo veiklą, todėl pakankamai padriki istorinio konteksto prasme. panaudojimas, bet ir adekvatus jų suvokimas, kaip pirminės analizės galimybė. Lietuvos Fondui ir asmeniškai dr.

1953 metų, Ly. partizanų struktūrų sunaikinimo. Po 1953m. viešais paminėjimais ir t.t. pasirinkimą, o pabaigą - siekiamo tikslo įgyvendinimas ar jo atsisakymas. nebuvo. visuomenės gyvenimo. ar toks aktyvus tautos priešinimasis okupacijai nebuvo klaida? pasirinkti netinkami jo siekimo būdai, ar nerealus buvo pats tikslas? troškimas. subjektyvias. aplinkybės. gelmėje glūdėjo dvasinis pradas. partizaninį judėjimą išeiviai prof. išskiria penkis veiksnius, turėjusius įtakos atskirų asmenų apsisprendimui: "1. bent šiek tiek sąžinės laisvės; 2. 3. nepriklausomybę dėl karo jos netekusioms šalims; 4. 5. išvengti suėmimo ar mobilizacijos į sovietinę kariuomenę1". vienos kitas ir įvairiu metu įgydavo prioritetą.

Jau šiek tiek pasikeitusi politinė situacija krašte ir pasaulyje. pavyzdžiui, motyvas, kad sovietinė okupacija ilgai netruks, tolydžio išblėso. Silpo tikėjimas Vakarų pagalba. Mobilizacija į sovietinę armiją 1946-1949m. pristabdyta. kuriuos partizanų apsisprendimo motyvus. pasislėpę nuo trėmimo sudarė tik 12 proc2. mišką dėl gresiančios mobilizacijos į Raudonąją armiją. bendradarbiavimu su vokiečiais vos 8 proc. nukautųjų. dalyviais") sudaro 36 proc visų žuvusiųjų. 32 proc. dėl mobilizacijos į raudonąją armiją daugiau buvo 1944 ir 1950m. nesibaigęs ll-asis pasaulinis ir Korėjos karas). daug tapo partizanais 1948m. (tada įvykdytas vienas masiškiausių trėmimų). išėjo į mišką 1945m. partizanų pasirinko kovos kelią neverčiami objektyvių aplinkybių.

Jau masiškas vyrų stojimas į gen. negailėti gyvybės dėl Lietuvos laisvinimo reikalo. Tėvynei, ką privalai". negalėjo gyventi kitaip - tame smurto, prievartos, netiesos pasaulyje. paplūdusią Lietuvą. priežasčių. ar Benedikto Trumpio apsisprendimo. gimnazistų įsiliejimui į laisvės kovotojų gretas. reiškė žūtį. Bet ar tik žūtį? Kokių tikslų siekė partizanai? tikslą - nepriklausomos valstybės atkūrimą. Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracija. siekiant pagrindinio tikslo. Šie uždaviniai buvo aktualūs visą kovų laikotarpį. pagal įvairius kriterijus.

Galima skirstyti į tris periodus: 1944m-1946m. vasara; 1946m.-1948m. 1948m. pabaiga-1953m. periodas: 1944-1946m. gausa. inteligentų grupės. tolimesnių tikslų matymo. o vėliau ir sunaikinta. įgyvendinta nebuvo. Daugelis partizanų būrių susikūrė spontaniškai, nelaukdami įsakymų iš aukščiau. 1945m. struktūrą ir buvo suformuotos apygardų-batalionų-kuopų-būrių principu. dar tebevyko karas, niekas negalvojo apie ilgą okupaciją. trumpam apginti gyventojus nuo prasidėjusio teroro. okupacinės valdžios struktūras. šarvuočiais. partizanų ir apie 100 raudonosios armijos kareivių). (išskyrus miestus). 1945m. vyrų. priešo kariuomene. populiarūs "skrajojantys būriai", ty. persibazuojantys ir suduodantys smūgius netikėčiausiose vietose. ginkluotėje buvo net pabūklų (1944-1946m. minosvaidžių, 2120 kulkosvaidžių ir kt ginklų).

Praėjus siautimams grįždavo į namus ir toliau dirbdavo savo ūkyje. buvo partizanai - svarbiausia buvo išsislapstyti iki išsilaisvinimo momento. 1945m. iš žuvusių, suimtų ir legalizuotų 23,7 tūkst. asmenų tik 60 proc. ginkluoti. Pavyzdžiui, 1945 02 09 Panevėžio apskr. vadovaujami partizanai, 4 buvo suimti Tačiau jie teturėjo vos 27 ginklus5. Nuo 1946m. kiekis jau pradėjo viršyti nukautųjų, suimtų ar legalizuotų asmenų skaičių, t.y. kiekvienam nukentėjusiam teko daugiau nei vienas ginklas. vis mažiau atsitiktinių asmenų. Keitėsi ir politinė situacija. SSRS okupuota. viltys, neprasidėjo. dokumentus ir legalizuotis. periodas: 1946m. birželis-1948m. kovų etapą galima būtų skirti į du periodus: 1946m. birželis - 1947m. nuo 1947m. sausio iki 1948m. 1946m. kitose Lietuvos vietose veikusiomis partizanų apygardomis. iniciatoriai buvo A apygardos vadas plk.ltn. apygardos vadas mjr. Z.Drunga-Mykolas-Jonas, o jam žuvus - A.Baltūsis-Žvejys. Tuo netruko pasinaudoti MGB.

1946m. birželis - 1947m. į partizanų junginių centralizacijos pastangas laikotarpis. prie jėgos ir klastingų agentūrinių kombinacijų derinio. siunčiami vidiniai agentai. šias nešvaraus karo priemones. epopėja. tokiu būdu apvaldyti bei sunaikinti visą judėjimą. agentai vykdė ir kitą; propagavo "pasyvios" kovos taktikos idėją. J.Lukšos ir A.Baltūsio įžvalgumo dėka) atsikratė MGB primesto žaidimo taisyklių. Vienijimosi iniciatyvą galutinai perėmė patys partizanai. Keitėsi ir partizanų kovos taktika. slėptuvėse. NKVD. pasalų organizavimo, sovietinių pareigūnų ir šnipų naikinimo. reikšmę įgjo spauda. organizacines struktūras. Formavosi priklausomybė: apygarda-rinktinė-būrys. kuriose apygardose jau 1946m. partizanų skiriamieji ženklai bei nustatoma karinių laipsnių suteikimo tvarka. katalikiškoje Lietuvoje neregėtą lavonų niekinimą. gyventojų įbauginimui ir atpažinimui nuo 1945m. stebint praeivių reakciją. sukeldavo ne baimę, o ryžtą nesitaikstyti su pavergėjais. pavykdavo sužinoti nukautųjų pavardes. tikrai patriotiškai nusiteikę vyrai. partizaninio karo periodas: 1948m. lapkritis - 1953m. didžiausiu organizuotumu ir vieningos vadovybės veikla. vadovybė įkūnijo tiek politinę, tiek karinę okupuoto krašto valdžią.

1949m. vasario mėn. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). nariais iš užsienio organizacijų tarpo. Vyr. regioninius centrus: Aukštaitijos, Žemaitijos ir Pietų Lietuvos sričių štabus. išlaikyti nesuardytas organizacines struktūras. veiklą, LLKS spauda platinama visoje Lietuvos teritorijoje. tėvūnija (tėvūniją sudarė 2-4, o nuo 1950m. - 3-8 valsčių, partizanai). naujų partizanų priėmimas. tūkstančio 1952m. 45 metų, o 1953m. partizanaujančių - jau 5,3 metų6,7. 1953m. veikusių partizanų kovojo nuo 1944 metų. pistoletu buvo ginkluotas tik kas trečias partizanas, tai nuo 1949m. antras. Baigėsi atvirų kautynių metas. atsišaukimus, bet ir stengėsi sustabdyti priešiškos ideologijos skleidimą. mokytojai perspėjami liautis tarnauti okupantui. steigimu Lietuvoje. Nuo 1951m. Lietuvoje liko viena NKVD divizija. veikė. Veikė ir Vyriausia vadovybė. ribą, taip, matyt, ir žmogaus ištvermė turi savo ribas. palūžti Nuo 1952m. partizanų vadovybę. 1953m. "Pabaltijiečiai, galbūt, dėl to buvo menki politikai. nemokėjo pirkti ir parduoti savo tėvynę.

Okupacine valdžia. galima išlaikyti savo rankose krašto kontrolę ir apginti gyventojus. 1944m. išlaisvino 82 suimtuosius1. išlaisvinti 48 suimtieji, 1944 12 07 Eišiškėse - 31 kalinys ir t.t 1944m. Miestelių puolimai tęsėsi ir 1945m. 100 kovotojų būrys, 1945 02 23 Rudaminą - net 200 partizanų junginys! 1945m. stribus ir 4 valandas išlaikė miestelį savo rankose. dalinys puolė Kretingos apskr. valsčiaus dokumentus, suplėšė "vadų portretus", paėmė rašomąją mašinėlę. nukaudavo aršiausius enkavedistus ir baudėjus. vis gausėjančiais NKVD daliniais nešė skaudžius nuostolius. apsirūpinti maistu. 1945m. būdingiausia kovinė operacija - pasala. rengiamos gerai apgalvotose vietose ir dažniausiai sėkmingos. tokių akcijų per 1945m. būdavo surengiama net po kelis šimtus (pvz. apskr. net 795!). galėdavo rekvizuoti maisto produktus ar pinigus.

Pvz. per 1946m. Lietuvoje buvo užpulta 90 pieninių ir kooperatyvų4. nuošalesnės geležinkelio stotys, iš kurių paimami pinigai. užpulta Panevėžio apskr. 1948 12 27 -Liepkalnio , 1951 10 26 - Švenčionų apskr. kovojančių vyrų, sužadindavo laisvės viltį. Štai 1944 11 18 Pabiržės valsč. ūkininkus pristatyti pyliavas. talkinti okupantui5. Partizanai patys toliau tęsė susirinkimą. ovacijos, gyventojų akyse sužibo ašaros. mokytojas, susirinkimas tapo antibolševikiniu mitingu. kare buvo okupacinės valdžios rinkimų boikotas. visą kovos laikotarpį. Nenorėta, kad dar kartą būtų suvaidinta 1940m. pasiprašė priimama į Sovietų Sąjungą. rinkimams6". grobikiško užpuolimo patvirtinimą. 1946m. vasario mėn. kreipimasis į tautą. kaip tautos priešus. gaudyti, apklausti ir išaiškinti, kaip jie balsavo. svarbiausius komunistinius veikėjus, esančius rinkiminėje komisijoje. kad 1946m. nebuvo pavykę sudaryti). plačią sovietinės valdžios nepripažinimo akciją. sovietinį aparatą. priemones. literatūrą. Okupantas irgi rimtai ruošėsi rinkimams. skaičius - ne mažiau kaip 90 proc. imituoti, kad rinkimai vyksta iš tikrųjų. partizanai8. kariuomenė9. Pvz. pritraukta 18 tūkst. ginkluotų kariškių grupės. proc. rinkėjų, įskaitant pačių kariškių sumestus biuletenius. procentas buvo dar mažesnis. nieko nepešę. oficialų atsisakymo balsuoti pretekstą). nukreiptų prieš okupacinės valdžios rinkimus.

1946m. vasario mėn. 39 rinkiminės būstinės, sugadintos 27 telefono linijos. 1947m. kampanijos į LSSR AT metu buvo sunaikinta 18 rinkiminių komisijų narių. apylinkių balsavimo biuletenius. Pvz. 1948m. sausio 18d. balsavimo biuletenius Marijampolės apskr. apskr. Birštono valsč. Šiponių km. ir daugelyje kitų vietovių. tęsėsi net 1950m: gruodžio 17d. apskr. Beižonių km. ir kitur. išplatinti kuo daugiau atsišaukimų ir pogrindinės spaudos. jų nuimtum! Vakarų-Rytų konfliktui atgauti Lietuvos nepriklausomybę. kaip 1918 ar 1941m birželį pareikšti savo teises ir ginklu ginti valstybę. visuotinei vyrų mobilizacijai. mobilizuojamųjų sąrašų sudarymas. į mobilizacines apylinkes13. Mobilizuojami visi iki 45m. Lietuvos karininkai ir puskarininkiai; visi tarnavę kariuomenėje vyrai iki 35m. amžiaus. 1945m. spalio mėn. plk. pagal 1946m. OS instrukciją Nr.l privalėjo organizacinio sektoriaus nariai16. 1949m vasario mėn. vadų suvažiavime J. pradėta tausoti jėgas, didesnis dėmesys skirtas visuomeninės veiklos vy-stymui. Skirtingai nuo 1945m. planų, kai buvo numatoma mobilizuoti visus vyrus iki 35m. amžiaus, 1949m. su Vakarų-Rytų konfliktu. Gyvenimas koregavo mobilizacinius planus. 1951m. Vakarų valstybių kariuomene. liko neįgyvendinti Tačiau ar tai reiškia, kad jų turėjo būti atsisakyta? branduolys. nepakeliamais mokesčiais ir prievolėmis. prilygo vidutiniam metiniam darbininko ir tarnautojo atlyginimui! hektarui reikėjo pristatyti 50 kg. pieno, 40 kg. grūdų ir 40 kg. bulvių. reikėjo atiduoti kiaušinių, vilnų, šieno ir kitų produktų normas21. 1949m. padidino mokesčius.

Neatidavusiems prievolių grėsė ne tik "išbuožinimas", t.y. turto konfiskavimas ir tremtis, bet ir kalėjimas. straipsnius. buvo aprašomi ir atimami, nepaliekant net paskutinės karvės. 1949m. Be to, jau nuo 1944m. rugsėjo mėn. vargingiesiems valstiečiams, vadinamiesiems naujakuriams. sodybose. svetimos žemės, o jos savininkai per daug nesisielojo dėl atimto turto. ūkininkų, kurių šeimos nariai slapstėsi, buvo suimti ar pasitraukę į Vakarus. Konfiskuotų ūkių savininkai turėjo per 24 val. joks atėjūnas neturi teisės tautos turtų nė grobti nė dovanoti. kovotojai22. surengė pasalą Pumpėnų stribams ir aktyvistams, Rokiškio apskr. ir Žarėnų valsč. kitų. numatytą marksistinėje teorijoje. artimieji dalinosi paskutiniu duonos kąsniu su laisvės kovotojais. parašus po padėkos laišku Stalinui, tai surašinėjo paršelius. "mylėti" ir vaišinti, nes kitaip galėjai gauti šautuvo buože per galvą. trumpam sustabdydami ūkininko turto konfiskavimą. akcijos. Pvz., Prienų apskr. 1946m. Šiauliškių km. grįžtantiems paskolos platintojams, liepos mėn. Alšininkų km. prievolių rinkėjams, rugsėjo mėn. Žagariu km. buvo net LKP CK darbuotojas, ir LL Alytaus apskr. Daugų valsč. 1948 05 08 tas pats būrys Alytaus valsč. Staniuliškio km. platinusius obligacijas.

Tais pačiais metais gruodžio 6d. Radviliškio apskr. Miliukiškio mokykloje, Raseinių apskr. ištuštintus ūkius. iš Rusijos gilumos, tokiu būdu vykdydama "tautų susiliejimo" planą. kolonistai turėjo sudaryti būsimųjų kolchozų branduolį. 1947m. lapkričio mėn. Vilkaviškio apskr. Pilviškių valsč. perspėjimo kolonistus puolė partizanų būrys. kolonistų, 35 iš jų turėjo ginklus. išvykti iš Lietuvos, nepaklususieji turėjo būti naikinami24. pačiu nurodoma ir kitiems nepatikimiems gyventojams išsikraustyti į miestus. lietuvišką kaimą. 1947m. atpigo maisto produktai. Tačiau žemės mokesčiai ūkininkams buvo padidinti. tremtis. Tačiau žmonės į kolchozus nėjo. elgetos plūsta iš Rytų. terorizuojami stribų. 1948m. už prievolių neatidavimą aprašytas 12,9 tūkst. - 39,5 tūkst Lietuvos gyventojų, dauguma jų kvalifikuojami kaip "buožės".

Partizanų kovos Lietuvoje vyko keliais etapais, kurių kiekvienas pasižymėjo savitais bruožais:

• Pirmasis etapas (1944-1946 m.): Spontaniškas pasipriešinimas, partizanų būriai kūrėsi nelaukdami įsakymų iš aukščiau.
• Antrasis etapas (1946 m. birželis - 1948 m.): Partizanų junginių centralizacijos pastangos, MGB agentų infiltracija į partizanų gretas.
• Trečiasis etapas (1948 m. lapkritis - 1953 m.): Didžiausias organizuotumas ir vieningos vadovybės veikla, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) įkūrimas.

Partizanų gretos senėjo, mažėjo atvirų kautynių, daugiau dėmesio skiriama visuomeninei veiklai ir priešiškos ideologijos stabdymui.

Šie veiksniai turėjo įtakos atskirų asmenų apsisprendimui stoti į partizanų gretas:

1. Bent šiek tiek sąžinės laisvės.
2. Troškimas atgauti nepriklausomybę.
3. Siekis išvengti suėmimo ar mobilizacijos į sovietinę kariuomenę.

Motyvas, kad sovietinė okupacija ilgai netruks, tolydžio išblėso, silpo tikėjimas Vakarų pagalba.

Lietuvos partizanų ginkluotė 1944-1953 m.

Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie Lietuvos partizanų ginkluotę 1944-1953 metais:

Nuo 1949 m. pistoletu buvo ginkluotas kas antras partizanas, o anksčiau tik kas trečias.

Lietuvos partizanai 1948 metais

tags: #gulbiu #rojus #sodyba #antazave