Grūdų Džiovinimas ir Ventiliavimas Aruoduose: Technologijos ir Svarba

Žemdirbiams kasmet tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, o pastarųjų metų gamtinės sąlygos gerokai pakoregavo grūdų derliaus brendimo ir nuėmimo procesus. Todėl labai svarbu suprasti ir taikyti tinkamas grūdų paruošimo ir sandėliavimo technologijas, siekiant išsaugoti jų kokybę.

Grūdų elevatorius

Grūdų Derliaus Nuėmimas ir Paruošimas

Nukrypimai nuo įprastų gamtinių sąlygų javų derliaus brendimo ir nuėmimo metu gerokai pakoregavo grūdų derliaus srautus, padidino lyginamąsias išlaidas ir sukėlė tam tikrų ekonominių, technologinių nesklandumų ir nuimto derliaus kokybei. Jau vien prisiminus pastarųjų dvejų metų sunkiai palyginamus gamtinių sąlygų nukrypimus nuo vidutinių daugiamečių, tiesiog anomalijas, galima daryti išvadą, kad visi agroverslo dalyviai turi būti pasiruošę įvairiausiems išbandymams. Vietoje planuotų 6 mln. tonų grūdų 2018 m. prikulta tik apie 4 mln. tonų. Vien šis faktas kelia nemažai nesusipratimų tarp augintojų ir grūdų supirkėjų.

Derliaus nuėmimu žemdirbių rūpesčiai nesibaigia, nes tuo metu rinkoje tradiciškai kainos būna nepalankiausios augintojams. Taigi, būtina kuo skubiau nuimtus grūdus paruošti ir bent laikinai saugiai juos sandėliuoti.

Grūdų Valymas

Atvežti iš lauko nuo kombainų ankštinių javų grūdai dėl priemaišų dažniausiai būna per drėgni laikyti ilgai. Grūdų valymas oro srautu ir sietais yra viena iš mikromicetų paplitimo ir mikotoksinų susidarymo prevencijos priemonių. Pradinio valymo metu atskiriamos stambios priemaišos, sumažėja iškultų grūdų drėgnis, pagerėja jų birumas. Pirminio valymo metu atskiriamos stambesnės, smulkios ir lengvos priemaišos bei neišsivystę, nesubrendę grūdai. Pagrindinio valymo metu atskiriamos sunkiai išvalomos piktžolių sėklos, o išvalyti grūdai surūšiuojami į frakcijas (trijeriais, aerodinaminiais separatoriais, pneumatiniais (gravitaciniais) rūšiavimo stalais).

Pradiniam valymui galima panaudoti sietines pirminio valymo mašinas, universaliąsias valomąsias bei išcentrinius separatorius. Galima panaudoti ir anksčiau įsigytas vokiečių kompanijos „Petkus“ valomąsias K-521, K-523, K-527 bei Rusijoje anksčiau gamintas OS-4,5, SVU-10, OVP-20 A, OVS-25 ir kt. bei dabar gaminamas kompanijos „Zernoočistka“ mašinas MVR-5, MVR-8, MPO-50, MPR-50 ir kt. Pirminiam ir pagrindiniam ankštinių javų grūdų valymui naudojamos universalios valomosios, kurios grūdus valo oro srove ir sietais. Naujovė universalių valomųjų gamyboje - aerodinaminiai separatoriai. Šiose mašinose nėra sietų (išvengiama vibracijos), grūdai valomi ir rūšiuojami oro srove pagal tankį.

Grūdų Džiovinimas

Po pradinio valymo, kai iš grūdų pašalinamos stambios ir drėgnesnės priemaišos, reikia tikrinti grūdų drėgnį, jeigu drėgnis didesnis negu 17 proc., juos reikia džiovinti. Drėgnus grūdus reikia kuo greičiau išdžiovinti, kad būtų stabilizuotas grūdų kokybės menkėjimas. Kad sumažintume toksinų susidarymo tikimybę grūduose, turime laiku juos išdžiovinti bent iki 15 proc. drėgnio, o sandėliuojamų grūdų sampile palaikyti ne aukštesnę kaip 15 °C temperatūrą.

Priklausomai nuo grūdų drėgnio, jiems džiovinti galima taikyti atitinkamą technologiją:

• grūdus, kurių drėgnis ne didesnis kaip 22 proc., galima išdžiovinti aktyviąja ventiliacija;
• grūdus, kurių drėgnis nuo 22 iki 28 proc., vieną kartą perleidus per šiluminę džiovyklą, galima baigti džiovinti aktyviąja ventiliacija;
• grūdus, kurių drėgnis didesnis kaip 28 proc., reikia džiovinti šiluminėse džiovyklose kelis kartus.

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dažnai javų derliaus nuėmimo kombainų našumas būna didesnis už grūdų valymo ir džiovinimo technologinių įrengimų našumą. Dėl to prie grūdų valymo ir džiovinimo punkto reikėtų įrengti drėgnų grūdų kaupimo talpyklas arba aikšteles.

Grūdų kaupimo talpyklose ir aikštelėse tikslinga įrengti aktyviosios ventiliacijos sistemą, galinčią tiekti apie 40-60 m3/(t·val.) lyginamąjį oro srautą. Ką tik nuimti grūdai yra didelio biologinio aktyvumo, todėl kvėpuodami išskiria daug šilumos. Tokiu intensyvumu ventiliuojant drėgnus grūdus aplinkos oru, jie bus vėsinami, kartu neleidžiama grūdams kaisti iki pradedant juos džiovinti.

Sausesniems pupų ir kitų ankštinių javų grūdams išdžiovinti pakanka ir aktyviosios ventiliacijos, džiovinant atmosferiniu arba pašildytu oru. Drėgnesniems ankštinių javų grūdams išdžiovinti naudojamos šachtinės, recirkuliacinės, konvejerinės ir kitokių tipų džiovyklos, tačiau būgninės (jų nedaug ir turime) džiovyklos nerekomenduojamos.

Džiovinant stambiagrūdes pupas, lubinus ir kt. ankštinių javų grūdus šiluminėmis džiovyklomis, būtina prisiminti, kad vienu praleidimu per džiovyklą negalima daugiau kaip 2-3 proc. sumažinti jų drėgnį, džiovinami grūdai neturi įkaisti daugiau kaip 30 ºC, o džiovinimo agento temperatūra neturi būti didesnė kaip 35 ºC. Ir tik tada, kai džiovinamų grūdų drėgnis sumažinamas iki 20 proc., jų įkaitimo ir džiovinimo agento temperatūras tolesniam džiovinimui galima pakelti 5 ºC.

Grūdų Sandėliavimas

Kad nuimtą grūdų derlių reikia valyti, džiovinti ir atsakingai sandėliuoti, žinoma visiems, tačiau gamta kasmet žemdirbiams siunčia vis naujus iššūkius, ypač išbandymų netrūko šiais metais. Pagrindinis grūdų augintojų ir perdirbėjų uždavinys - kuo greičiau išdžiovinti nuimtą grūdų derlių ir tinkamai valdyti procesus, vykstančius sandėliuojamų grūdų sampile, kad nemenkėtų jų kokybė.

Grūdų saugaus laikymo trukmę lemia agroklimatinės sąlygos, grūdų drėgnis ir temperatūra. Sandėlyje keičiasi grūdus supanti aplinka ir mikromicetų rūšys. Grūdų sampile palaikant tinkamą mikroklimatą, mikromicetų veikla ir kiekis sumažėja. Neužtikrinus optimalių laikymo sąlygų, grūdų paviršiaus užsikrėtimas mikromicetais per 3-6 mėnesius gali padidėti 35-40 kartų, o grūdų viduje - 3-4 kartus.

Grūdų saugojimo būdai:

• Grūdų laikymas gelžbetoniniuose bokštuose.
• Grūdų laikymas metaliniuose grūdų bokštuose su aktyviąja ventiliacija.
• Grūdų laikymas aruodiniuose grūdų sandėliuose.

Tobulėjant grūdų transportavimo ir krovos darbų techninėms priemonėms, prekiniams augalininkystės ūkiams verta pagalvoti apie alternatyvias sandėliavimo technologijas - universalios paskirties plokščiadugnius bearuodžius sandėlius su efektyvia lengvai transformuojama aktyviosios ventiliacijos sistema. Tiesa, grūdų laikymas plokščiadugniuose sandėliuose reikalauja daugiau dėmesio, bet tinkamai įrengus juose taip pat sėkmingai galima mechanizuoti krovos darbus, valdyti grūdų sampile vykstančius procesus.

Būtina žinoti, kad laikomų grūdų ar kitų augalininkystės produktų kokybės tvarumui išsaugoti pagrindinę įtaką daro ne sandėlio forma, o produktų sampile vykstančių procesų valdymo galimybės, t. y. Grūdų sampilas yra žmogaus suformuota, gyva termodinaminė ekosistema. Ji apima tarpusavyje sąveikaujančius gyvus organizmus, t. y. grūdus, mikroorganizmus, vabzdžius ir jų aplinką.

Taigi, sandėlių statyba grūdų auginimo regionuose, ūkininkų grūdų sandėlių modernizavimas, lanksčių sandėliavimo technologijų diegimas, siekiant net nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis išsaugoti nuimtų grūdų kokybę, yra pirmaeilė būtinybė.

Grūdų Vėsinimas ir Šaldymas

Šviežiai nuimtų grūdų vėsinimas, pašalinant grūduose akumuliuotą šilumą per jį pučiamu aplinkos arba dirbtinai atvėsintu aplinkos oru. Sumažinus grūdų temperatūrą 5 °C, jų saugaus laikymo trukmė pailgėja apie du kartus. Atšaldyti grūdai laikomi tada, kai jų temperatūra sumažinama iki 5-10 °C.

Grūdus racionalu šaldyti, kai į sluoksnį pučiamo oro temperatūra yra bent 3-4 °C žemesnė už grūdų temperatūrą. Taip ventiliuojant ne tik iš sluoksnio pašalinama šiluma, bet ir grūdai padžiovinami. Grūdams atvėsinti sunaudojama kelis kartus mažiau energijos negu jiems išdžiovinti.

Paprastai 5-10 °C temperatūrą galima pasiekti žiemos pradžioje ventiliuojant aplinkos oru arba naudojant oro šaldymo sistemas. Šaldant mikromicetų vystymasis yra tik sustabdomas, tačiau jie nėra sunaikinami. Paveikus šalčiu, gyvi mikroorganizmai pereina į anabiozės (laikinas organizmo medžiagų apykaitos sulėtėjimas) būseną. Ši būsena būdinga virusams, bakterijoms ir kai kuriems mikromicetams. Taigi žema temperatūra nesunaikina mikroorganizmų, o tik sulėtina arba visai sustabdo jų dauginimąsi.

Kad būtų efektyviau išnaudojamas sandėliavimo patalpos tūris ir sumažintas grūdų sampilo lyginamasis paviršius, kontaktuojantis su sandėliavimo patalpos oru, išdžiovintus ir atvėsintus grūdus ar rapsus rekomenduojama pilti ploščiadugniuose sandėliuose 4-7 m storio sluoksniu, o laikant bokštuose su priverstine aeracija - 10-20 m ir didesnio aukščio sampile.

Mikromicetai ir Jų Kontrolė

Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių augalinės kilmės maisto produktų kokybę, yra neužteršta žaliava ir iš jos pagamintų maisto produktų mikologinė tarša. Augalai visais savo gyvavimo etapais glaudžiai kontaktuoja su juos supančia aplinka. Todėl jų paviršiuje ir audiniuose yra gausybė mikroorganizmų, kurie susidarius palankioms sąlygoms sparčiai blogina produktų maistinę vertę ir kelia pavojų žmonių ir gyvulių sveikatai.

Pagal FAO skelbiamus statistinius duomenis, dėl mikroorganizmų (bakterijų, mikroskopinių grybų ir kt.) žalingos veiklos prarandama apie 14 proc. Kasmet kovai su grūdų kenkėjais Lietuvoje išleidžiama apie 0,87 mln. eurų, tačiau norimų rezultatų nepasiekiama. Taikant bearimes technologijas, lietingomis vasaromis grūdų užkrėtimo mikromicetais problema ypač paaštrėja.

Pagrindinės mikromicetų gentys: Penicillium, Aspergillus, Alternaria ir Fusarium. Tai labai įvairi, gyvybinga, aktyvi, įvairiomis veiklos galiomis pasižyminti mikroorganizmų grupė, gebanti aktyviai sintetinti ir išskirti į aplinką įvairios cheminės prigimties mikotoksinus.

Prof. Albino Lugausko ir kitų šalies mokslininkų pastebėjimu, Lietuvos klimatinės sąlygos ypač palankios Fusarium genties grybams plisti, o šie padaro daug žalos sukeldami augalų ligas.

Jeigu auginant javus gamtinės sąlygos kinta, nepriklausomai nuo žemdirbių valios, tai nuimtą derlių sandėliuojant galima kontroliuoti ir valdyti grūdų kokybę menkinančius procesus, vykstančius jų sampile. Tam reikia suprasti procesų, vykstančių grūduose, priežastingumą, turėti kuo matuoti svarbiausius veiksnius ir technines priemones tiems procesams valdyti.

Gamtoje mikromicetų pradų šaltinis yra pati dirva, o juos išplatina vėjas, vabzdžiai ir paukščiai. Situaciją ypač apsunkina didelis kritulių kiekis derliaus nuėmimo metu. Visiems yra gerai žinoma fuzariozės problema. Fusarium genties mikromicetai padaro didžiausių nuostolių. Jie sukelia įvairias augalų ligas (pašaknio puvinį, varpų fuzariozę), be to, jie plačiai paplitę visoje maisto grandinėje toksinų pavidalu.

Dr. A. Mankevičienės nuomone, dažniausios klaidos javų auginimo technologijose - tiesioginė sėja į ražieną, atsėliavimas, minimalus žemės dirbimas neįterpiant šiaudų liekanų, naudojama per didelė sėklos norma, vėluojamas derliaus nuėmimas. Be to, pastebėta, kad fuzariozė itin plinta po kukurūzų auginamuose javuose.

Yra žinoma, kad daugumai pelėsinių grybų palankios vystymosi sąlygos susidaro grūdų drėgnumui 1-1,5 proc. viršijus kritinį drėgnumą, t. y.

Laboratorijoje ir kituose tyrimų centruose, pateikiamas grafikas grūdų saugaus laikymo trukmei prognozuoti, kai žinomas grūdų drėgnis ir temperatūra sampile.

Grūdų Apdorojimas Elektroaktyvuotu Oru (Ozonu)

Ozonas (O3) - tai aktyvi deguonies forma, turinti vieną laisvą elektroną, savito kvapo melsvos spalvos dujos, susidarančios ore per elektros išlydį. Preliminariai apskaičiuota, kad kasmet apie 25 proc. grūdų derliaus būna užkrėsta mikromicetų veiklos dariniais - mikotoksinais, kurie sumenkina grūdų ir jų produktų kokybę, kelia pavojų žmonių ir gyvulių sveikatai.

Siekiant sumažinti jų taršą, mikromicetų veiklą privalu kontroliuoti visuose etapuose - nuo sėjos iki produktų gamybos. Naudojamos įvairios priemonės: ieškoma atsparesnių veislių, optimizuojamas dirvos dirbimas, trąšų ir pesticidų naudojimas, derlius laiku nuimamas, transportuojamas, valomas, džiovinamas ir sandėliuojamas.

Tačiau taip pat privalu prisiminti tai, kad būtina naudoti integruotus kontrolės metodus: kovojant su viena grupe mikroorganizmų, dažnai paskatinama kitų fitopatogenų veikla.

Grūdų Ventiliavimas

Grūdų sampilo ventiliavimas aplinkos oru yra viena iš paprasčiausių, pigiausių ir seniausiai naudojamų priemonių mikromicetų plitimui sustabdyti. Aktyvus ventiliavimas pašalinant perteklinę drėgmę ir šilumą gerokai sumažina kaitimo židinių grūdų sampile susidarymo tikimybę, kartu sustabdo mikromicetų vystymąsi.

Tačiau taikant šį džiovinimo būdą grūdų sampilas bokšte ar aruode džiūsta nevienodai. Sampilo viršutiniuose sluoksniuose gali susidaryti palankios sąlygos mikromicetams vystytis. Per menkas pučiamo lyginamojo oro srautas arba netolygus oro paskirstymas taip pat gali būti grūdų kokybės menkėjimo priežastis.

Mūsų šalies klimatinėmis sąlygomis grūdų sandėliavimas bokštuose be gana efektyvios aktyviosios ventiliacijos - jau vakarykščios dienos klausimai. Tačiau sandėliuojant grūdus storame sluoksnyje aktyviosios ventiliacijos galimybės tampa ribotomis. Storas grūdų sluoksnis sudaro didelį pasipriešinimą pučiamam per sluoksnį oro srautui, o juk bokštuose laikomų grūdų sluoksnis būna 10-20 m ir didesnis.

Taigi, net nuimant gana sausus grūdus (14-15 proc. drėgnio) arba į bokštus pilant grūdus po džiovyklos, tenka valdyti jų sampile vykstančius šilumos ir drėgmės mainų procesus.

Reguliari temperatūros ir santykinio drėgnio kontrolė ir efektyvus ventiliavimas gerokai sumažina temperatūros didėjimo ir kaitimo židinių grūdų sampile susidarymo tikimybę. Sumažinus sandėliuojamų grūdų sampile temperatūrą iki 10 °C, mikromicetų vystymąsi galima gerokai sumažinti.

Grūdai greičiau bręsta, kai tarpgrūdinėje erdvėje juos supa gaivus oras, kuriame deguonies būna pakankamai.

Grūdų Sampilos Stebėsena

Sandėliuojant nepakankamai išdžiovintus (15-17 proc.) grūdus, būtina nuolat kontroliuoti jų temperatūros kitimą, nes vykstant natūraliai konvekcijai sampile kyla pavojus zonoms, kuriose susikaupia daugiau priemaišų, susidaryti. Pastarųjų drėgnis didesnis už vidutinį grūdų drėgnį, jose intensyviau akumuliuojama kvėpavimo šiluma, kaupiasi drėgmė.

Naudingiausia tai daryti, kai aplinkos oro temperatūra būna žemesnė už grūdų sampilo temperatūrą. Tačiau nekontroliuojant grūdų ventiliavimo visada gali susidaryti situacija, kai vietoje pageidaujamo vėsinimo, grūdų sampilas bus ne vėsinamas, o drėkinamas arba šildomas ir drėkinamas, o tai ypač nenaudinga.

Nesvarbu, kokio tipo sandėlyje laikomi grūdai, sandėliavimo eigos kontrolės būdai ir techninės priemonės yra analogiškos. Tad nuotoliniai termometrai grūdų sampilo temperatūrai matuoti, grūdų drėgnomatis, aplinkos oro termometras ir psichrometras oro santykiniam drėgniui nustatyti turi tapti reikalingiausiomis parankinėmis priemonėmis.

Sumaniai naudojant šias priemones, galima ne tik kontroliuoti grūdų sandėliavimo eigą, bet ir sėkmingai valdyti grūdų aktyviosios ventiliacijos ar aeracijos įrengimų darbą.

Žinoma, kad kiekvieną aplinkos oro drėgnio reikšmę atitinka tam tikra pusiausvyrinė grūdų drėgnio reikšmė. Taigi, 60-65 proc. aplinkos oro drėgniui grūdų pusiausvyrinis drėgnis bus apie 14 proc. Per grūdų sluoksnį pučiant 60-65 proc. drėgnio aplinkos orą, jų drėgnį galima sumažinti iki pusiausvyrinio 14 proc.

Vidutinis aplinkos oro drėgnis Lietuvoje liepos-rugpjūčio mėnesiais yra apie 70-75 proc. Džiovinant grūdus tokiu oru, jie išdžiovinami iki 16-18 procentų. Lyjant lietui, aplinkos oro drėgnis padidėja iki 95-98 proc., tokiu metu neišjungiant ventiliatorių apatiniai grūdų sampilo sluoksniai bus sudrėkinami iki 20-22 proc.

Aplinkos oro, pučiamo į grūdų sampilą, santykinį drėgnį galima sumažinti jį pašildant. Nustatyta, kad, pašildžius aplinkos orą 1 oC, jo santykinis drėgnis sumažėja apie 5 proc., o gebėjimas absorbuoti drėgmę padidėja apie 0,33 g/ m3 oro.

Grūdus džiovinant aktyviąja ventiliacija, mūsų klimato zonoje per grūdų sluoksnį prapučiamas 1 m3 aplinkos oro iš sampilo vidutiniškai išneša tik apie 1 g vandens. Per nejudantį grūdų sluoksnį pučiamą orą pernelyg pašildyti dažniausiai nenaudinga, nes apatiniai grūdų sampilo sluoksniai bus perdžiovinami.

Ventiliuojant vandeniui išgarinti reikalinga šiluma paimama iš per grūdus praeinančio oro, oro srautas atvėsta ir viršutinėje vėsesnėje sampilo dalyje ore esanti drėgmė kondensuojasi sudrėkindama grūdus. Taip susidaro palankios sąlygos grūdų dygimui ir kitiems mikrobiologiniams procesams. Grūdų atidrėkimas geriausiai pastebimas 15-20 cm nuo sampilo paviršiaus. Tuo galima įsitikinti prakasus grūdus, nors grūdų paviršiuje jokių pokyčių ir nematyti.

Rekomenduojama sandėliuojamų grūdų temperatūrą palaikyti 5-15 oC ribose.

Pavasarį, aplinkos orui atšylant, grūdų temperatūra sampile ventiliacija priartinama prie aplinkos temperatūros, kad iškraunant grūdus ant jų paviršiaus besikondensuojanti ore esanti drėgmė nesudrėkintų grūdų.

Grūdų kokybė ir jos išsaugojimas

Pagrindinis grūdų augintojų ir perdirbėjų uždavinys - kuo greičiau išdžiovinti nuimtą grūdų derlių ir tinkamai valdyti procesus, vykstančius sandėliuojamų grūdų sampile, kad nemenkėtų jų kokybė. Grūdų sampilas yra žmogaus suformuota, gyva termodinaminė ekosistema. Ji apima tarpusavyje sąveikaujančius gyvus organizmus, t. y. grūdus, mikroorganizmus, vabzdžius ir jų aplinką.

Grūdai yra higroskopiški, todėl, kintant aplinkos oro drėgniui, jie išgarina arba absorbuoja drėgmę. Taip įvairiose grūdų sampilo vietose nusistovi tam tikra drėgmės pusiausvyra. Tam įtakos turi ir gamtinės aplinkos veiksniai, sukeliantys temperatūrinius gradientus grūdų sampile, kurie daro įtaką drėgmės mainų procesams sandėliuojamų grūdų sampile.

Vabzdžiai ir erkės taip pat gali būti grūdų praradimų priežastis, nes šie gyviai, aktyviai sąveikaudami su užkrėstais ir sveikais grūdais, gali pastariesiems pernešti mikromicetų sporas. Vabalai intensyviai dauginasi, kai grūdų drėgnis 10-12 proc., o erkės net ir 13-14 proc. drėgnio grūduose vystosi labai lėtai. Dauguma vabzdžių ir erkių intensyviausiai vystosi 18-32 oC temperatūroje, o žemiausia grūdų kenkėjų veiklos riba yra 6-12 oC.

Mikologinė tarša priklauso nuo gamtinių sąlygų, javų brendimo ir ypač jų žydėjimo tarpsnio. Kontroliuoti gamtinių sąlygų neįmanoma, todėl išvengti mikromicetų plitimo sunku, tačiau nuimtų grūdų kokybės išsaugojimo galimybes galima modeliuoti ir tam ruoštis.

Planuojant grūdų paruošimo ir sandėliavimo technologijas, būtina vertinti galimus nuimamo derliaus srautus, grūdų savybių kitimą, būtiniausias technologines operacijas ir režimus, skaičiuoti energijos poreikius ir šaltinius, nuo kurių lyginamųjų sąnaudų labai priklauso bendra produktų savikaina.

Nors 2018 m. nuimtų grūdų džiovinti beveik nereikėjo, tačiau karštomis javapjūtės dienomis nuimamų grūdų temperatūra buvo gerokai didesnė nei rekomenduojama pilti į sandėlius. Juk saugaus laikymo trukmė akivaizdžiai priklauso ne tik nuo grūdų drėgnio, bet ir jų temperatūros.

Tinkamas grūdų sandėliavimas

Energijos Sąnaudos

Žinotina, kad grūduose esančias augalų priemaišas (šiukšles) visuomet apie 50 kartų pigiau išvalyti negu jas išdžiovinti. Vertinant energijos sąnaudas, priklausomai nuo džiovinimo būdo, džiovinant aktyviąja ventiliacija 1 kg vandens pašalinti iš džiovinamo produkto sunaudojama 3 000-4 000 kJ energijos, o džiovinant įvairiomis šiluminėmis džiovyklomis - nuo 5 000 iki 6 700 kJ.

Džiovyklų techninėse charakteristikose dažniausiai nurodomos lyginamosios energijos sąnaudos, kai aplinkos temperatūra 15-20 °C ir santykinis oro drėgnis 70-75 proc. Džiovyklose, kur džioviklis ruošiamas pašildant aplinkos orą šilumos generatoriaus šilumokaičiuose, sunaudojama apie 1,3 kg/(t·proc.) drėgmei išgarinti, tiesioginiam džioviklio kaitinimui + degimo produktams apie 1,2 kg/(t proc.). Kai aplinkos oro temperatūra būna mažesnė negu 10 ºC, šilumos poreikis išauga 1,3-1,5 karto, o džiovyklos našumas sumažėja 30-35 proc.

Per pastaruosius kelerius metus nemažai ūkininkų ir grūdų supirkėjų investavo į grūdų džiovyklų ir sandėlių statybą, tačiau to nepakanka.

Grūdų saugojimo trukmė priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės

tags: #grudu #dziovinimas #ventiliavimas #aruodose