Kaip sužinoti žemės sklypo savininką Lietuvoje: Būdai ir patarimai

Noras sužinoti, kam priklauso konkretus žemės sklypas, gali kilti dėl įvairių priežasčių. Galbūt planuojate įsigyti kaimynystėje esantį apleistą plotą, sprendžiate ginčus dėl sklypo ribų, planuojate inžinerinių tinklų tiesimą arba tiesiog smalsaujate, kas yra naujieji kaimynai.

Oficialūs duomenų šaltiniai

Vienintelė oficiali ir patikima institucija Lietuvoje, kaupianti duomenis apie visus registruotus nekilnojamojo turto objektus, yra VĮ Registrų centras. Čia saugoma informacija apie žemės sklypus, pastatus, butus ir kitus inžinerinius statinius. Nors Lietuvoje nekilnojamojo turto duomenys yra kaupiami valstybiniuose registruose ir iš esmės yra vieši, prieiga prie jų nėra visiškai atvira kiekvienam praeiviui dėl griežtų asmens duomenų apsaugos įstatymų.

Bendrieji duomenys vs. asmeninė informacija

Tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp bendrųjų duomenų ir asmeninės informacijos. Bendrieji duomenys, tokie kaip sklypo unikalus numeris, jo plotas, naudojimo būdas ir kadastrinė vietovė, yra lengviau prieinami. Tuo tarpu informacija apie savininką - fizinį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas) - yra saugoma pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).

Sklypo identifikavimas

Prieš kreipdamiesi į Registrų centrą dėl detalesnės informacijos, pirmiausia turite tiksliai identifikuoti sklypą. Geriausias ir nemokamas įrankis tam yra interaktyvus žemėlapis Regia.lt. Norint naudotis Regia.lt, nereikia specialių prisijungimų, jei ieškote tik bendros informacijos. Žemėlapyje pasirinkę sluoksnį „Nekilnojamojo turto ribos“, galėsite spustelėti ant dominančio ploto ir gauti pirminius duomenis.

NTR išrašo užsakymas

Turėdami sklypo unikalų numerį, kurį radote Regia.lt arba kitame žemėlapyje, galite užsisakyti Nekilnojamojo turto registro (NTR) išrašą. Tai yra mokama paslauga.

• Elektroniniu būdu per „Registrų centro“ savitarną: Prisijungę prie sistemos, galite atlikti paiešką pagal unikalų numerį arba adresą. Sistema leis peržiūrėti išrašą, tačiau čia susidursite su duomenų apsaugos ribojimais.
• Kreipiantis tiesiogiai į Registrų centro skyrių: Galite pateikti prašymą fiziškai. Tačiau ir čia turėsite pagrįsti, kodėl jums reikalingi svetimi asmens duomenys.

Daugelis nusivilia sužinoję, kad negali tiesiog „nusipirkti“ kaimyno pavardės. Lietuvos įstatymai griežtai saugo privatumą. Tačiau yra situacijų, kai duomenis gauti įmanoma.

Situacijos, kai duomenis gauti įmanoma:

• Teisminiai ginčai: Jei planuojate teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo (pvz., kaimyno medis užvirto ant jūsų tvoros) arba dėl servituto nustatymo.
• Statybų planavimas: Jei jums reikia gauti kaimynų sutikimą statyboms, kurios priartėja prie sklypo ribos arčiau nei leidžia normos.

Alternatyvūs informacijos šaltiniai

Kai oficialūs registrai „tyli“ dėl duomenų apsaugos, tenka pasitelkti kitus, labiau tradicinius metodus.

• Jei sklypas yra sodų bendrijoje, jos pirmininkas paprastai turi visų sklypų savininkų kontaktus. Nors pirmininkas taip pat neturi teisės dalinti telefonų numerių į kairę ir į dešinę, jis gali sutikti perduoti jūsų kontaktus sklypo savininkui.
• Panašiai veikia ir seniūnijos kaimo vietovėse. Seniūnai dažnai pažįsta vietinius gyventojus arba žino, kas paveldėjo žemę.
• Tiesioginis bendravimas su gretimų sklypų savininkais yra vienas efektyviausių būdų. Kaimynai dažnai žino ne tik kas yra savininkas, bet ir jo gyvenimo istoriją, ar jis planuoja parduoti žemę, ar yra išvykęs į užsienį.

Valstybinė žemė

Regia.lt arba Geoportal.lt žemėlapiuose dažnai galima pamatyti plotus, kurie neturi suformuotų ribų arba yra pažymėti kaip valstybinė žemė. Jei sklypas neturi savininko (fizinio ar juridinio asmens), jis priklauso valstybei. Valstybinės žemės įsigijimas ar nuoma vyksta per aukcionus arba specialias procedūras, jei turite pirmumo teisę (pvz., jūsų pastatai stovi ant tos žemės).

Informacijos kaina

Nemokamai galite sužinoti tik bendrąją informaciją: sklypo unikalų numerį, plotą, paskirtį ir adresą (naudojantis Regia.lt). Kaina priklauso nuo užsakymo būdo ir duomenų apimties. Elektroninis išrašas kainuoja kelis eurus, tačiau norint gauti pilną informaciją su savininkų istorija ar detaliais planais, kaina gali būti didesnė.

Papildomi patarimai

• Jei Regia.lt žemėlapyje teritorija neapibrėžta raudonomis linijomis, tikėtina, kad sklypas nėra suformuotas (neatlikti kadastriniai matavimai) ir teisiškai kaip atskiras vienetas neegzistuoja.
• Notarai turi prieigą prie visų registrų duomenų, tačiau jie negali teikti šios informacijos tretiesiems asmenims be pagrindo.
• Registrų centro savitarnoje galima atlikti paiešką pagal adresą. Įvedus tikslų adresą, sistema suras objektą ir pasiūlys įsigyti jo išrašą.

Strategija, jei norite įsigyti apleistą sklypą

Jei jūsų tikslas yra įsigyti apleistą sklypą, kurio savininko niekaip nepavyksta rasti viešais būdais, rekomenduojama veikti strategiškai.

1. Pirmiausia, pabandykite palikti fizinį laišką sklype (jei ten yra pašto dėžutė ar koks nors statinys), supakuotą neperšlampamame maišelyje.
2. Antra, jei sklypas yra akivaizdžiai apleistas ir kelia pavojų (auga invaziniai augalai, kaupiamos šiukšlės), galite kreiptis į vietos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. Savivaldybė turi teisę ir pareigą identifikuoti apleistų sklypų savininkus, kad galėtų jiems skirti įspėjimus ar baudas.
3. Galiausiai, pasitelkite kantrybę. Nekilnojamojo turto paieškos, ypač kai kalbama apie seniai pamirštus sklypus ar sudėtingas paveldėjimo situacijas, gali užtrukti.

Žemės sklypo savininko teisės ir pareigos

Daugelis mano, kad nuosava žemė - tai privati teritorija, kurioje galima daryti bet ką. Tačiau realybė yra kiek kitokia - neprižiūrėtas ar apleistas sklypas gali tapti ne tik kaimynų nepasitenkinimo, bet ir baudų priežastimi. Tad kada sklypo savininkas gali sulaukti baudų? Kokios yra teisinės prievolės, susijusios su teritorijos tvarkymu?

Sklypo priežiūra ir tvarkymas

Netvarkingas sklypas gali tapti daugybės problemų šaltiniu. Neretai tokie sklypai tampa kenkėjų veisimosi vieta, gali sukelti gaisro pavojų arba net sukelti konfliktus su kaimynais. Lietuvos įstatymai numato, kad kiekvienas sklypo savininkas privalo užtikrinti, jog jo teritorija nebūtų apleista ir netaptų grėsme aplinkai bei visuomenės saugumui.

Kai kuriais atvejais savivaldybės nustato konkrečius terminus, per kuriuos privaloma atlikti sklypų tvarkymą. Jei sklypas netvarkomas, vietos savivaldybė ar aplinkos apsaugos institucijos gali imtis veiksmų. Nors patikrinimai dažnai vyksta savivaldybių iniciatyva, realybė tokia, kad didelė dalis baudų skiriamos po kaimynų skundų. Tad jei norite išvengti nemalonių situacijų, geriausias sprendimas - užtikrinti, kad jūsų sklypas būtų tvarkingas.

Jei gavote įspėjimą dėl sklypo netvarkymo, svarbiausia - nenumoti ranka. Geriausias būdas išvengti baudų - ne laukti, kol problema taps rimta, o reguliariai prižiūrėti savo teritoriją. Tinkamai prižiūrėta aplinka ne tik padeda išvengti baudų, bet ir didina sklypo vertę. Tvarkingas sklypas yra patrauklesnis tiek kaimynams, tiek potencialiems pirkėjams ar nuomininkams.

Statybos reikalavimai

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Želdinių sodinimą reglamentuojantys atstumai

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Sklypo reljefo keitimas ir atraminės sienelės

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.

Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.

Tvorų statyba

Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.

Pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemę

Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (-us), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas.

Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos.

Kaip išsirinkti tinkamą sklypą?

Jeigu Jūs suradote dominantį sklypą, pirmiausiai Jums reikia jį apžiūrėti ir įsivertinti : kaip jums šis objektas atrodo, darant prielaidą, kad viskas, kas yra parašyta skelbime ir/ar gautoje informacijoje iš pardavėjo, yra teisinga. Ir jeigu, gavus šią pradinę informaciją, Jums sklypas atrodo kaip geras kandidatas įsigijimui, prieš pradėdami gilintis į visą dokumentaciją ir detaliau nagrinėti šį turtą jau galite vesti derybas su savininku.

Labai svarbi yra jo ,,gavimo data“. Nuosavybės dokumetas gali būti „senas“ ir neatspindėti visos realios informacijos, susijusios su konkrečiu perkamu sklypu tam laiko momentui.

Svarbu atkreipti dėmesį

• Ar tikrai perkate tą sklypą, kurį Jums parodė pardavėjas?
• Pasitaiko atvejų, kai jie patys tiksliai nežino, kur yra jų turimas sklypas, ypač tuomet, kai nėra padaryti tikslieji geodeziniai matavimai.

Šiuo metu leidžiama parduoti sklypus ir su preliminariaisiais kadastriniais matavimais - jeigu jūs perkate didelį 1 ha ir daugiau sklypą, tai didelės įtakos gali ir neturėti, tačiau kai perkate sklypą iki 10 a ir paklaida gali būti iki 2a, tai įtakos jau turi. Todėl būtina yra pažiūrėti, ar nuosavybės dokumente yra minima visa tai, ką jums minėjo savininkas: paskirtis, naudojimo pobūdis, komunikacijos. Detalus planas yra didelė dokumentų krūva, kurioje detaliai išdėstoma, kokia veikla galima sklype.

Jeigu tai, ką pamatėte ir sužinojote apie sklypą, Jus tenkina ir jūs manote, kad tai yra tinkamas Jums sklypas, galima pradėti sklypu domėtis „rimčiau“, t.y. Ir jeigu visa savininko pateikta informaciją pasirodys teisinga, tuomet sandoris įvyks už sutartą kainą.

Perkantieji turi žinoti apie perkamą daiktą daugiau negu savininkas, nes jie bus nauji savininkai, ir jeigu atmestinai pirksite turtą, neišsiaiškinę apie jį visko, paskui tiesiog gali atsitikti taip, kad paaiškės, jog visi jūsų pinigai yra išleisti tuščiai.

Sklypams detaliuosius planus rengia architektai. Geriausia kreiptis į to miesto ar rajono, kuriame yra Jūsų norimas pirkti sklypas, architektą. Jis tiksliai žino visas rajono vystymo tendencijas, žino niuansus, apie kuriuos galite ir nesužinoti. Visą informaciją apie konkrečią vietą, t.y.

Perkant sklypą labai svarbu atkreipti dėmesį ir į gruntą - dorvožemį sklype, nes jeigu ketinate jame kažką statyti ar kažką išgauti, kaip, tarkim, durpes, žvyrą, smėlį, ar užsiimti kita veikla, svarbu, kad žemė atitiktų jūsų lūkesčius (tiksliau galimybes to, ką ten norite daryti). Pačius primityviausius geologinius tyrimus galite pasidaryti patys - skirtingose sklypo vietose su kastuvu iškaskite duobutes, dvi kraštuose ir vieną per vidurį sklypo, apytiksliai po 1 m gylio. Tuomet matysite dirvožemio sluoksnius ir ar yra arti paviršiniai gruntiniai vandenys.

Detalusis planas - tai dokumentas, pasakantis apie sklypą tai, ką ir kaip jame galima daryti, t.y. nurodantis galimybes. užstatymo tankį - tai yra pirmo aukšto visų statinių ( jeigu gali būti keli) antžeminės dalies ploto santykis su sklypo santykiu.

Visuomet sklypo nuosavybės dokumentuose būna pažymėta specialiosios naudojimo sąlygos, kuriose būna paminėti ar nepaminėti visi taikomi Jūsų norimam įsigyti sklypui apribojimai. Nesigąsdinkite, nėra nei vieno sklypo be apribojimų, tik vieni apribojimai yra kaip privalumas, kiti - kaip trūkumas. Būna minimi ir servitutiniai keliai, skirti pėstiesiems, pasivaikščiojimo takai ar kiti servitutiniai keliai, skirti komunikacijų aptarnavimui ar bendram naudojimui. Tokiu atveju realiai naudojama jūsų sklypo dalis yra mažesnė negu minima nuosavybės pažymėjime, t.y.

Jeigu labai norite kažkokio sklypo ir bijote, kad kol viską išsiaiškinsite jį nupirks kiti, palikite nedidelį užstatą ir pasistenkite sudaryti preliminarią ar avansinę sutartį pas notarą.

Kaimyno sutikimas ir leidimas statybai

Jeigu gautas raštiškas pritarimas, jis galioja ir pasikeitus savininkams. Tik būtų gerai, kad ir projektas būtų pridėtas, kad būtų aišku kokiomis sąlygomis pritarta statybai arčiau ribų. Leidimai statybai dabar yra neterminuoti, netgi jeigu turite terminuotą leidimą, jis galioja. Tokie teisės aktai dabar.

Jeigu jūs jau turite leidimą statybai namui arčiau negu 3m, tai reiškia kad ankstesnis sklypo savininkas davė tam sutikimą ir naujasis savininkas pirkdamas sklypą, perka jį su ankstesnio savininko sutikimu, t.y. leidimas statybai galioja.

Taip, galioja, nes visi įsipareigojimai, prisiimti ankstesnio sklypo savininko, pereina naujajam sklypo savininkui, tik, žinoma, naujasis savininkas apie ankstesnio savininko duotus sutikimus privalo būti supažindintas. Taip sutikimas galioja.

Ginčai su kaimynu dėl žemės

Lietuvoje dažnai pasitaiko situacijų, kai kaimynai neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jiems priklauso. Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks, būtina pasirašyti sutartį, kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė.

Sutartyje galima numatyti:

• Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama).
• Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y. nustatyti servitutą).
• Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz., kaimynas jums mokėtų periodiškai).

Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti. Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).

Prieš skundžiantis institucijoms, būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.

Servituto nustatymas

Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą). Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę. Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz. užstatė kelią), servitutas jam nebus nustatytas.

Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas - esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui.

Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo.

Taigi, privažiavę kaimyno užtvertą kelią pirmiausia turėtumėte pamėginti sutarti dėl servituto nustatymo ir jo atlygintinumo geranoriškai.

Žemės sklypo savininkų paieškos būdai

tags: #greitimu #sklypu #savininku #informavimas