Algirdas Julius Greimas (1917 m. kovo 9 d. Tuloje, Rusija - 1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse) - lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas, eseistas. A. J. Greimo vardas plačiai žinomas visame pasaulyje.
2017-aisiais minime 100-ąsias Algirdo Juliaus Greimo gimimo metines, kurios įtrauktos į UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 metus paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais.
Minint šimtąsias Algirdo Juliau Greimo metines įvairiose pasaulio šalyse (Lietuvoje, Pranzūzijoje, Italijoje, Brazilijoje, Irake ir kt.) vyksta konferencijos ir paskaitos šiam mokslininkui atminti. Lietuva visam pasauliui pristatė specialiai A. J. Greimo metams sukurtą internetinę svetainę www.greimas.eu.
Profesorius yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle „Vienybės medis“ Vilniuje. Greimo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje.
A. J. Greimas labiausiai atpažįstamas, kaip semiotikas, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas, Didysis prasmės ieškotojas.
Greimas priklausė pirmajai kartai, kuri augo nepriklausomoje 1918-1940 m. Lietuvos Respublikoje ir buvo skatinama siekti vakarietiško išsilavinimo. Jis studijavo teisę Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir filologiją Grenoblio universitete Prancūzijoje.
Gyvendamas Kaune, susipažino ir tapo artimas su Ona Bagdonaite. Per pirmąją sovietų okupaciją buvo ištremti abu Greimo tėvai, o artėjant antrajai jis pats pabėgo į Vakarus.
Greimas visą gyvenimą aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje. Taip pat palaikė ryšius su sovietinės Lietuvos menininkais, intelektualais, 1971 m. ir 1979 m. skaitė paskaitas Vilniaus universitete.
Apsistojęs Prancūzijoje, Greimas susituokė su Ona Bagdonaite. 1948 m. apgynė filologinę daktaro disertaciją Sorbonos universitete, vėliau ilgą laiką dėstė Turkijos universitetuose.
Nuo 1965 m. beveik 25 metus dirbo studijų vadovu Paryžiaus Praktinėje aukštųjų studijų mokykloje. Buvo vienas žymiausių struktūralizmo atstovų ir vienas iš pagrindinių modernios semiotikos kūrėjų.
Jo vestuose seminaruose lankėsi tyrėjai iš viso pasaulio. Vadovavo semiolingvistinių tyrimų grupei, kurią sudarė įvairių disciplinų atstovai. Gyvenimo pabaigoje susituokė su Teresa Mary Keane.
Tėvas - Julius Greimas (1882 m.) - mokytojas, motina Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė - tarnautoja (g. 1886 m.). Pirmojo pasaulinio karo metais šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Tuloje, kur tėvas Julius Greimas mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. 1919 m. Greimų šeima grižo į Lietuvą.
Iki 1927 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje. 1929-1931 m. gyveno Šiauliuose, lankė berniukų gimnaziją. Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją. 1934-1935 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1936-1939 m. kalbotyrą Grenoblio universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą.
1940-1944 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute, buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ narys, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui.
1944 m. su šeima pasitraukė į Prancūziją. 1949 m. Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją „Mada 1830-aisiais“.
1950-1958 m. dėstė Aleksandrijos, 1958-1962 m. Ankaros ir Stambulo, 1962-1965 m. Puatjė universitetuose. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla.
Lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas Vilniaus universitete. Vilniuje yra Vilniaus universiteto A. J. Nacių okupacijos laikotarpiu dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime. Taip pat lietuvių emigrantų politinėje veikloje.
Algirdas Julius Greimas mirė 1992 m. vasario 27 d.
Algirdas Julius Greimas
Mokslinė Veikla ir Indėlis į Semiotiką
A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai, kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmingumo mokslui. Jis sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką.
Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. A. J. Greimas praturtino semiotiką originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis.
Savo darbuose semiotinius metodus jis pritaikė kalbos ir istorijos, mito, pasakos, literatūros kūrinio analizei.
Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų A. J. Greimas parašė prancūziškai, prancūzų kalba išdėstė ir paties sukurtą bendrąją reikšmės teoriją. Mitologijos studijas ir eseistiką jis rašė ir lietuviškai.
Mitologijai suteikęs aktualios struktūros statusą, tautinės atminties ieškojo dievų ir žmonių pasauliuose.
Greimas Algirdas Julius (1917 III 9 Tuloje (Rusija) - 1992 II 27 Paryžiuje, palaidotas Kaune), kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas.
II pasaulinio karo metais gyvendamas Lietuvoje įsitraukė į antinacinį sąjūdį. Karo metų patirtį po daugiau nei keturiasdešimties metų Greimas apibūdins kaip nulėmusią ir jo intelektualinę biografiją.
Interviu Paryžiaus dienraščiui Le Quotidien de Paris jis teigė: „Mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku - tai kelti prasmės klausimą. Karas, jo absurdiškumas skatino susirūpinti prasme tų baisybių, kurios vyko prieš jūsų akis.
Kūryba ir Jos Bruožai
Algirdas Julius Greimas daugiausiai rašė mokslinius darbus, tarp kurių buvo ypač daug kalbinių, semiotinių ir leksikografinių darbų. Dalį darbų Greimas parašė prancūziškai, o dalį - lietuviškai.
Trumpai tariant, Greimas daugiausiai rašė lingvistikos, semantikos ar semiotikos temomis. Greimas veikaluose formulavo bendrosios semiotikos idėjas bei kėlė Lietuvos kultūros lygį kitų šalių atžvilgiu.
Jis labiausiai atsižvelgė į lietuvių kultūrą, jos paveldą bei jo unikalumą, kuris garsino Lietuvą Greimo darbuose. Jis nagrinėjo lietuvių kultūros vyksmą ir formulavo naujus kultūrologijos principus, galimus pritaikyti praktikoje.
Greimas turėjo puikų gebėjimą į jau žinomus ir suvokiamus dalykus pažiūrėti kiek kitaip, tarsi tai būtų visiškai nauja.
Svarbiausi veikalai:
- Struktūrinė semantika (Sémantique structurale 1966, lietuvių kalba 2005)
- Apie prasmę (Du sens 2 kn. 1970-1983)
- Maupassant: Teksto semiotika (Maupassant: La sémiotique du texte)
- Semiotika ir visuomenės mokslai (Sémiotique et sciences sociales, abi 1976)
- Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas (Sémiotique: Dictionnaire raisonné de la théorie du langage, su J. Courtés ir kitais, 2 d. 1979-86)
- Apie netobulumą (Del’imperfection 1987, lietuvių kalba 2004)
- Pasijų semiotika (Sémiotique des passions, su J. Fontanille’iu, 1991)
- Apie dievus ir žmones (1979, prancūzų kalba 1985, anglų kalba 1992)
- Tautos atminties beieškant (1990, abi knygos pavadinimu Lietuvių mitologijos studijos 2005)
- Lietuva Pabaltijy: Istorijos ir kultūros bruožai (su S. Žuku, 1993, prancūzų kalba 1993)
Reikšmingiausiais leksikografiniais jo veikalais laikomi Senosios prancūzų kalbos žodynas (Dictionnaire de l’ancien français 1968) ir Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas (Dictionnaire du moyen français, su T. M. Keane, 1992).
Lietuvių išeivijos spaudoje, o Lietuvoje iki emigracijos ir nuo 1989 išspausdino publicistikos, literatūrinių esė (knyga Lietuva Pabaltijy: istorijos ir kultūros bruožai, su S. Žuku, 1993, prancūzų kalba 1993).
Paskaitos Vilniaus Universitete ir Semiotikos Sklaida
Du kartus - 1971 ir 1979 metais - Greimas lankėsi Lietuvoje ir skaitė paskaitas Vilniaus universitete, sutraukdamas šimtus klausytojų inteligentų ir palikdamas didžiulį įspūdį susirinkusiems.
Vos prasivėrus tarptautinio bendravimo galimybėms, Greimas siuntė į Lietuvą savo mokinius, kad jie skleistų semiotikos sėklą aktualiausiose intelektualinės veiklos srityse: literatūrologijoje, estetikoje, sociologijoje, pedagogikoje, religijotyroje.
Paskutinis Greimo sumanymas buvo surengti Vilniuje tarptautinį koliokviumą „Estetika ir kasdienis gyvenimas Europoje“, kuris įvyko 1992 m. rugsėjo mėnesį, jau po Greimo mirties tų pačių metų vasario 27 d.
Koliokviumo metu Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis paskelbė, kad universitete įkuriamas Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centras.
Vilniaus Universiteto A. J. Greimo Semiotikos ir Literatūros Teorijos Centras
Nuo 1992 Vilniaus universitete veikia A. J. Greimo semiotinių studijų centras (nuo 2007 A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras).
Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas prof. Arūnas Sverdiolas teigia: „Mums greimiškoji semiotika svarbi tiek, kiek humanitarams ir socialiniams mokslininkams parūpsta epistemologiniai (pažinimo teorijos) ar metodologiniai klausimai ir kiek jie randa semiotikoje atsakymus į šiuos klausimus.
Deja, mūsų humanitariniams ir socialiniams mokslams labai stinga ne tiktai teorijos, bet ir supratimo, kad jos stinga, vyrauja tyrinėtojo spontaniškumas ir tyrimo taikomasis pobūdis. Greimą mums dar reikės atrasti.
[Greimo centre] kruopščiai narstome Greimo ir kitų semiotikų teorinius darbus, nagrinėjame įvairiausius tekstus - literatūrinius, bet taip pat vizualinius, plastinius, reklaminius. Esame nagrinėję net restorano meniu, kvepalų buteliukus, politikų nuotraukas.
„Semiotiką domina ne tik kalbėjimas ir žodžių prasmės, nes žmogus ne tik kalba, bet ir gestikuliuoja, ir mikčioja, ir juda, ir dainuoja, ir šoka ir taip vis įvairūs prasmės pareiškimo būdai. Ir Greimas bandė sukurti tą visuotinę reikšmės teoriją, kaip atpažinti reikšmę, na ir svarbiausia, kaip ją griežtai moksliškai aprašyti“, - sakė literatūrologas prof.
„Tai yra vienintelis lietuvis pasaulyje, kuris XIX-XX amžiuje sukūrė pasaulyje reikšmingą mokyklą, kuri ir dabar egzistuoja, tęsiama yra. Tai čia mes iš viso neturime precedentų ar jokių tokių analogiškų atvejų“, - kalbėjo VU A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vedėjas prof.
Algirdo Juliaus Greimo paveldo tyrimų ir jų sklaidos darbai vykdomi nuo 2014 m. su Lietuvos mokslo tarybos, LR kultūros ministerijos ir Vilniaus universiteto parama.
Šiuo metu VU mokslininkai yra surinkę ir susisteminę per 3000 lietuviško A. J. Greimo paveldo dokumentų. Lietuviški žymaus semiotiko tekstai iki šiol yra reikšmingi, o kai kurie jų atrodo tokie švieži, lyg būtų parašyti šiandien, nūdienos Lietuvos kontekste.
Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras
Asmeninis Gyvenimas
Gyvendamas Kaune, susipažino ir tapo artimas su Ona Bagdonaite. Vedė ją Paryžiuje 1948 m. Iš pirmosios santuokos ji turėjo dukterį Adą Martinkus. Ona Greimienė mirė 1982 m.
Su Teresa Mary Kean Greimas praleido paskutinįjį savo gyvenimo dešimtmetį. Jie susituokė prieš pat Greimo mirtį. Vaikų neturėjo. Ji žinoma mokslininkė, be to, abu jie 1992 m. išleido Prancūzijoje itin vertinamą leksikografinį darbą Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas.
Šiemet kovo 9 d. sukanka 95-eri metai, kai gimė lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas (g.