Lietuva nuo seno garsėja medine architektūra ir tradicinėmis sodybomis. Siekiant išsaugoti ir puoselėti šį išskirtinumą, Tytuvėnų regioniniame parke kasmet organizuojamas gražiausios tradicinės sodybos konkursas.
Tytuvėnų vienuolyno ansamblis - vienas įspūdingiausių sakralinės architektūros pavyzdžių Lietuvoje.
Namų renovacija ir rezultatai
Konkurso tikslas ir dalyviai
Konkurso tikslas - paskatinti žmones prižiūrėti medinius namus ir saugoti išskirtinius jų elementus. Mediniai namai - Lietuvos, o kartu ir Tytuvėnų išskirtinumas.
2024 metų konkurso laureatai
Antrus metus iš eilės Kelmės rajono Tytuvėnų regioninio parko direkcija organizavo gražiausios tradicinės sodybos konkursą. Štai kas tapo laureatais:
Pirmoji vieta
Pirmoji vieta ir Tytuvėnų regioninio parko dovana atiteko Almai bei Eugenijui Kuchalskiams, gyvenantiems ir dirbantiems Panevėžyje, tačiau su meile prižiūrintiems protėvių sodybą Tytuvėnuose, Sedulos gatvėje. Sodyba tiesiog paskendusi kruopščiai prižiūrėtame sode, su daržo lysvėmis bei viską dar labiau papuošiančiais įvairiaspalviais jurginais. Pačiame namelyje dar išsaugoti mediniai langai, senos prieangio durys. Ši gatvė - viena seniausių Tytuvėnuose, daugelis namų dar išlikę mediniai.
Antroji vieta
Šviesus, gana didelis pastatas traukia akį. Aplink - senas obelų sodas, dailiai išdėstytos daržo lysvės, įrėmintos tradicinių gėlių juostomis. Tikra kiemo puošmena - puikiai išsilaikęs medinis ūkinis pastatas, kuris iškart pavergė naujų šeimininkų širdis. Statinys įdomus tuo, kad viena jo dalis anksčiau buvo gyvenama.
Trečioji vieta
Trečioji vieta bei Tytuvėnų bendruomenės įsteigtas prizas atiteko Eglei ir Laimonui Petravičiams, turintiems sodybą Maironio gatvėje. Šioje sodyboje dėmesį atkreipė kukliai, skoningai tvarkoma aplinka, pastatui puošti pritaikytos drožinėtos tvorelės, pagamintos dar senelio.
Renginio akimirkos
Renginyje parodytos konkurse dalyvavusių sodybų nuotraukos, apdovanoti laureatai. Renginyje skaitytos ir paskaitos.
Tradiciniai gėlynai
Pirmasis pranešimas - apie tradicinius gėlynus bei augalus. Jį skaitė Lietuvos liaudies buities muziejaus vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė. Daržo galėdavo ir nenusiravėti, tačiau darželio - šiukštu! Šis žemės plotelis teikė daug informacijos apie šeimininkę: jos darbštumą, gerumą, net grožį.
Tradicinis lietuviškas gėlynas - kiemo puošmena ir šeimininkės vizitinė kortelė.
Jaunimui darželis buvo susitikimų, pasisėdėjimų vieta, o merginoms - tarsi kraitis. Paprastai darželis būdavo daromas iš kiemo pusės, o miesteliuose - tarp lango ir gatvės. Stengdavosi, kad gėlės žydėtų po langais, džiugintų ir viduje besidarbuojančius žmones. Lysvelės dažniausiai būdavo stačiakampės, vėliau plačiau paplito apvalios. Tarpukariu darželiai pasidarė sudėtingesnių formų, buvo rengiami gražiausių darželių konkursai.
Tuomet buvo mėgstama supilti įvairių formų (širdelių, mėnulio ir kt.) lysveles, susodinti gėles valstybingumo simbolių formomis (pvz. Gediminaičių stulpų). Darželyje privalėjo augti rūtos, Aukštaitijoje privalomas elementas - diemedis. Populiarūs augalai buvo bijūnai, kuriais mamos dalindavosi su dukromis, o už daigų vagystę buvo griežtai baudžiama. Dzūkai mėgo vaistinę balzamitą, kurios šakelę dėdavo į maldaknygę ar kitur. Tai buvo tarsi primityvūs kvepalai. Žemaitijoje buvo populiarios raudonos lelijos (kitur Lietuvoje labiau mėgo baltas). Visur mėgo dailiuosius auskarėlius, flioksus, nasturtas, serenčius, piliarožes... Iš paskutinių jėgų šeimininkės puoselėdavo darželius. Su apmaudu galėjo pasakyti: „Nudžiūsiu aš, nudžius ir mano gėlės kartu...“.
Medinių namų elementų priežiūra
Medžio meistrų draugijos vadovas Kęstutis Cikanas papasakojo apie medinių namo elementų - langų bei durų - priežiūrą, išsaugojimą. Durys pirmosios pasitinka svečią, pristato šeimininką. Jos - ir namų saugumas. Pranešėjas lygino medines bei plastikines, skardines ir plaušų pluošto duris. Pabrėžė, jog dažnai į medinius namus duris ar langus deda ne medienos specialistai, naudoja putas ar betoną, kuris yra medžio priešas, mat gerai sugeria drėgmę, o greta priglaustas medis ją traukia į save ir dėl to ima greičiau pūti.
Pranešėjas, siekdamas įkvėpti klausytojams meilę mediniams langams bei durims, rodė daug nuotraukų, pateikė palyginimų. Anot jo, medinukas su plastikiniais vieno stiklo langais - tarsi išbadytomis akimis. Seni plastikiniai langai, atgabenti iš įvairių turtingesnių šalių ir parduodami Lietuvoje, pasak jo, jau yra praradę savo gerąsias savybes, išsiklaipę. Geras naujas plastikinis langas tarnauja apie 15 metų, tinkamai prižiūrimas medinis gali tarnauti ir šimtmetį.
K. Cikanas, remdamasis moksliniais tyrimais, pasakojo, jog geriausia išeitis - turėti medinius langus iš išorės, o viduje žiemai statyti liaudiškai vadinamus „dubeltus“, antrus vidinius langus su naujoviškais stiklo paketais. Medinis langas turi būti pagamintas ne bet kaip. Tam naudojama tik žiemą nukirsta mediena, jos „branduolinė“, tamsi dalis, mat ji jau yra subrendusi. Jaunesnė, šviesioji medžio dalis, netinkama ir dėl to, kad yra labiau mėgstama vabzdžių, grybų. Dažyti juos reikėtų aliejiniais dažais, senovėje juos gamindavo linų sėmenų aliejaus pagrindu - tokie dažai leidžia medienai kvėpuoti. Svarbus ir dar vienas elementas - sandarinimo medžiaga kitas, kuriuo užtaisomi tarpai tarp stiklo ir rėmo. Jį gamindavo iš kalkių bei linų sėmenų aliejaus mišinio, o dabar galima nusipirkti specialioje parduotuvėse.
Išsaugokime Lietuvos ypatumus
Šiandieniniame nuolat globalėjančiame ir dėl to vienodėjančiame pasaulyje kiekviena tauta stengiasi išsaugoti ir puoselėti savo ypatumą, išskirtinumą. Architektūra, gyvenamoji aplinka - vienas iš sudedamųjų jų elementų. Lietuvoje nuo seno vyravusi medinė architektūra bei tradiciniai sodybos priedai - papuošimai, darželiai - nyksta. Matome vis daugiau „eurostandartinių“ namų, plastikinių langų, trinkelemis grįstų kiemų.
tags: #graziausia #sodyba #tytuvenuose