Baudžiamoji teisė tampa vis svarbesnė mūsų gyvenimo dalimi. Straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) traktuoja teismo nešališkumą ir kitus svarbius baudžiamojo proceso aspektus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismo Nešališkumo Problema
Klausimas dėl teismo nešališkumo Lietuvoje yra nuolat keliamas. Skundai dėl šališkumo pasiekia net Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, o tai rodo, kad problema egzistuoja ir ją reikia spręsti. Ar teismai iš tikrųjų yra nešališki, jei skundai dėl to pasiekia net Aukščiausiąjį Teismą?
Teisminės Praktikos Suprantamumas
Pasitikėjimas teismais Lietuvoje yra žemas. Vilmorus tyrimai rodo, kad pasitikėjimas teismais nesiekia net 20 %. Viena iš priežasčių gali būti teisminės praktikos nesuprantamumas. Aukščiausiojo Teismo sprendimai kartais yra sunkiai suprantami net teisininkams, o tai mažina visuomenės pasitikėjimą teismų sistema.
Tendencijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Jurisprudencijoje
Aptarsime dvi ryškias tendencijas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) jurisprudencijoje baudžiamųjų bylų srityje, kurios kelia susirūpinimą:
- Teismo diskrecijos plėtimas aiškinant ir taikant baudžiamosios teisės nuostatas.
- Baudžiamojo proceso deformalizacija.
Teismo Diskrecijos Plėtimas
Pirmoji tendencija yra teismo diskrecijos plėtimas aiškinant ir taikant baudžiamosios teisės nuostatas. Atskiros teisinės sąvokos yra aiškinamos taip, tarsi suteikia teismui diskreciją veikti tam tikru būdu. Baudžiamoji teisė turėtų būti aiški ir konkreti, tačiau teismo diskrecija gali pažeisti šį principą.
Baudžiamojo Proceso Deformalizacija
Antroji tendencija yra baudžiamojo proceso deformalizacija. Baudžiamasis procesas turėtų užtikrinti žmogaus teises ir teisingumą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vis labiau atsisako tam tikrų procesinių formų arba laiko jas ne tokiomis svarbiomis.
Konkretūs Pavyzdžiai
Aptarsime kelis konkrečius pavyzdžius, iliustruojančius šias tendencijas:
- Sukčiavimas ir svetimo turto pasisavinimas.
- Dokumentų klastojimas.
- Apgaulingas ir aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas.
Sukčiavimas ir Svetimo Turto Pasisavinimas
Atribojimas tarp sukčiavimo ir civilinių santykių, taip pat tarp svetimo turto pasisavinimo ir civilinių santykių, yra labai komplikuotas. Atribojimo požymiai dažnai priklauso nuo konkretaus teisėjo požiūrio ir situacijos vertinimo.
Dokumentų Klastojimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas stengiasi įpiršti savo diskreciją net formaliosios nusikalstamos veikos sudėties kontekste, pavyzdžiui, dokumentų klastojimo atveju. Teismas siekia spręsti, ar dokumentų suklastojimas konkrečiu atveju yra pavojingas, net jei tai yra formalioji nusikalstamos veikos sudėtis.
Apgaulingas ir Apskaitos Tvarkymas
Ilgą laiką LAT laikėsi nuostatos, kad padarinius nustato specialistas. Tačiau dabar teismas gali pats įvertinti tiesą, net jei pasitelkė specialistą. Tai suteikia teismui dar daugiau diskrecijos.
Teismo Diskrecija Baudžiamajame Procese
Baudžiamajame procese teismo diskrecija yra būtina, tačiau ji neturėtų būti per didelė. Įrodymų vertinimas, prašymų sprendimas ir atsakymai į apeliacinius skundus yra sritys, kuriose teismas turi daug diskrecijos. Tačiau negatyvi teismo retorika kelia abejonių dėl teismo sprendimų pagrįstumo.
Teismo Nešališkumo Klausimas
Teismo nešališkumas praktiškai nebeturi jokio ryšio su neteisėtumu. Net jei teismas daro neteisėtus veiksmus, tai nebūtinai reiškia, kad jis yra šališkas. Teismo nešališkumo samprata, kaip ją apibrėžia LAT, praranda prasmę.
Teisingumo deivė
Nemo Judex In Causa Sua Principas
Nemo judex in causa sua - niekas negali būti teisėjas savo paties byloje. Tai labai svarbi garantija, užtikrinanti pasitikėjimą teismo sprendimais. Tačiau baudžiamasis procesas šiai dienai turi anachronizmą - teismui pareikštą nušalinimą išsprendžia pats teismas.
Teisė į Nešališką Teismą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė nesikreipti į Konstitucinį Teismą dėl šio klausimo, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo nešališkumą gali užtikrinti apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai. Tačiau kyla klausimas, ar pirmosios instancijos teismas apskritai turi būti nešališkas?
Nepilnamečių Teisės
Teisių išaiškinimas yra kertinis klausimas baudžiamajame procese. Jei nepilnamečiui neišaiškinama teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narius, tai nėra laikoma reikšmingu pažeidimu. Tai rodo tam tikrą baudžiamojo proceso deformalizaciją.
Apibendrinimas
Apibendrinant, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamųjų bylų srityje kelia tam tikrų klausimų dėl teismo diskrecijos, proceso deformalizacijos ir teismo nešališkumo. Šios tendencijos gali turėti neigiamos įtakos žmogaus teisėms ir visuomenės pasitikėjimui teismų sistema.
Teismo Nešališkumo Samprata
Doc. dr. R. Merkevičius teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota teismo nešališkumo samprata yra pernelyg formali ir leidžia „pamatyti“ šališkumą tik kraštutinėse situacijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, perėmęs Europos žmogaus teisių teismo retoriką, pažymi, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus:
- Teismas turi būti subjektyviai nešališkas.
- Teismas turi būti nešališkas ir objektyviąja prasme.
Tačiau teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, net jei jos ir esminės, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai.
Teisminės Praktikos Prieštaravimai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pastebimi prieštaravimai dėl BPK 167 straipsnio reikalavimų, susijusių su nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vienose nutartyse teigiama, kad skundo forma nėra apribota, kitose - kad turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia atskirame procesiniame dokumente.
Nukentėjusiajam Palankios Jurisprudencijos Tendencijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pastebimos nukentėjusiajam palankios jurisprudencijos tendencijos:
- Procesinės palūkanos.
- Būsimos turtinės žalos atlyginimas.
- Neturtinės žalos dydis.
Ryškiausios Bendrosios Tendencijos
Ryškiausios bendrosios baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo aiškinimo ir taikymo tendencijos 2022 metais publikuotose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse:
- Nuolatinis ir sistemingas „teismo diskrecijos“ ar „teismo prerogatyvos“ plėtimas aiškinant ir taikant baudžiamosios teisės nuostatas.
- Sukčiavimo atribojimas nuo civilinių teisinių santykių.
- Svetimo turto pasisavinimo atribojimas nuo civilinių teisinių santykių.
- Dokumentų suklastojimas.
- Apgaulingas ir aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas.
Šiame straipsnyje aptarėme svarbiausius aspektus, susijusius su teismo nešališkumu, proceso deformalizacija ir teismo diskrecija Lietuvos baudžiamajame procese. Svarbu atkreipti dėmesį į šias tendencijas ir siekti, kad teismų sistema būtų kuo skaidresnė, teisingesnė ir labiau pasitikėtina.