Šiame straipsnyje keliausime per Lietuvos bažnyčias, parapijas, šventąsias vietas, prisimindami tuos, kurie mirė už tikėjimą ir Tėvynę.
Lietuvos religinė priklausomybė 2011 m.
Pirmieji Smūgiai Šv. Bažnyčiai
1940 m. išskyrus Kauno Kunigų seminariją, buvo panaikintos ir uždarytos visos kitos seminarijos. Smarkiai apkarpyti prie klebonijų buvę ūkiai, kai kur nusavintos klebonijos.
Okupacinė valdžia priklausiusių nuosavybių negrąžino.
Kunigų Pasiaukojimas Karo Metais
Į nacių kacetus buvo ištremti penki mūsų kunigai. Vieni buvo laikyti kalėjimuose; tretiems, tapo persekiojamų žydų prieglaudomis gyvybės kaina. Pvz. pas Kužių kleboną kun. Adolfą Kleibą žydai iš Šiaulių buvo slaptai vežami tiesiog ištisomis šeimomis. Kartais ten būdavo slepiama net iki 15-20 žydų šeimų.
Kun. J. mirties Jakutijoje bandė steigti lietuvių parapiją.
Kai 1944 m. liepos mėn. vakaruose - Klaipėda - krito tik 1945 m. vyskupai ir 257 kunigai bei vienuoliai, daugiausia jaunesnio amžiaus, buvo represuoti. Tauta patyrė didžiulius praradimus.
Atvirai bus rašoma tik apie mirusiuosius, siekiant išvengti represijų prieš gyvus asmenis.
Sovietinė Okupacija ir Bažnyčios Persekiojimas
Po karo, kunigai dažnai susidurdavo su priešiškumu ir persekiojimu. Pvz. 1944 m. rugpiūčio 18 d. rusas šoferis suvažinėjo kunigą. Užėmę vieną rytų Lietuvos apskrities miestą 1944 m. mėn., keli raudonarmiečiai pradėjo plėšikauti. Didžiausią "buržujų" - kleboną nuspręsta "nubuožinti".
Tačiau būta ir Solženitcino tipo karininkų. Vienas karininkas išgirdęs triukšmą, liepęs šoferiui sustoti ir išaiškinti, kodėl toks triukšmas kilęs. Po arešto įvyko karo teismas ir raudonarmiečiai buvę nuteisti mirties bausme.
Apie kai kurių raudonarmiečių religingumą užsimena ir vysk. V. pas A. rožinio pamaldas. Bažnyčioje abu klūpojo, šautuvus ant grindų padėję.
Į Kauno Kunigų seminariją, 1944 m. susirinko apie 500 klierikų. Tai rodo, kad nepaisant sunkumų, tikėjimas išliko stiprus.
Pradžių bolševikai leido veikti Kauno ir Telšių kunigų seminarijoms. Tačiau netrukus seminarija buvo ne tik suvaržyta, bet ir verčiama įsileisti politrukus su paskaitomis.
Klierikai buvo verčiami pasižadėti šnipinėti. Tačiau vadovybės ir vyresniųjų klierikų tarpo nė vieno saugumui nepavyko palaužti. Už klierikų nepasidavimą saugumo gundymams turėjo atsakyti seminarijos vadovybė. Seminarijos vicerektoriaus postas pasidaręs pats baisiausias. Kandidatus šiam postui paskyręs vysk. K. Paltarokas. Kiek pabuvę vicerektoriaus pareigose, tuojau buvo areštuoti ir ištremti.
Kryžių Lietuva
Pagal prof. vienam kilometrui teko po 2-3 kryžiai ar koplytstulpiai. Lietuvos padangę kilo 717 bažnyčių ir 320 koplyčių bokštai bei bokšteliai.
Kryžių kalnas
Daugelio sugriautų miestų bei miestelių nukentėjo ir eilė bažnyčių. Toliau trumpai paminėsime eilės karo metu sugriautų bažnyčių tolimesnį likimą.
Bažnyčių Likimai Po Karo
Marijampolės aps., parapiečiai 1945 m., kun. P. gyveno kunigas. Anykščių valsčiuje, žinoma vietovė, nes čia 1919 m. kovos su bolševikais. vietoje pagal dail. metais Burbiškyje kun. P. Zabiela pastatydino bažnyčią, kuri 1935 m. 1986 tikinčiuosius. Bet po karo apie šią bažnyčią nieko nebegirdėti.
Marijampolės apskrityje (vysk. ir plytų bažnyčia karo audros metu buvo pusiau sugriauta. Kretingos apskrityje, bažnyčia sudeginta vokiečiams užimant Lietuvą. Gargždų klebonas kun. Juozas Pletkus, 1966 m. Telšių vyskupui P. Maželiui, konsekruotas jo įpėdiniu.
Žemaitijoje, kurių kapinėse palaidotas Atlanto nugalėtojo kap. tėvas ir iš JAV atgabenti motinos palaikai, būta baisių įvykių. Judrėnuose bažnyčios atidarymo klausimas vis iškildavo. Tačiau nė vienas judrėniškis nepajudėjo pasirašyti. Nepasirašiusieji pareiškimų buvo neleidžiami namo ir čia pat suimami.
Rokiškio apskrityje, bažnyčia karo metu buvo smarkiai apdaužyta. Priekulėje bažnyčiai ir klebonijai ištiko skaudus likimas. Vysk. P. bei gausiomis aukomis bažnyčia vėl buvo atstatyta. Mažeikių apskrityje, bažnyčia karo metu taip pat sudegė. Okupacinė valdžia vis trukdė naują bažnyčią statyti. Tačiau aukos buvo renkamos net Sibiro tremtinių tarpe.
Molėtuose klebono kun. Mato Lajausko skaudus likimas ypač minėtinas. Kun. Lajauskas tuojau buvo okupantų suimtas, išvežtas 3 km. už miestelio ir sušaudytas šalia Molėtų-Utenos vieškelio esančioje pelkėje.
Šiaulių apskrity, bažnyčia per karą sudegė. Okupacinė valdžia nedavė leidimo naujai bažnyčiai pastatyti. Senosios bažnyčios šventoriuje 1960 m. pamaldos buvo laikomos senojoje klebonijoje.
Sunaikinta Jonavos bažnyčia. Bet tikintieji, nesigailėdami didelių aukų, atstatė mūrinę bažnyčią.
Ukmergės apskrityje, kryžiaus kelių stotys nugriautos, žemė išarta ir išakėta. Skaruliuose įvyko baisi tragedija. Žmonės buvo žiauriai sumušti, kankinti ir sušaudyti. Jų laidotuvės buvo didelio liūdesio diena tikintiesiems.
Žeimelio evangelikų-liuteronų parapijos klebono kun. Eriko Leijerio apie 1948-49 m. jo valdomų bažnyčių raktų, kad ją paverstų grūdų sandėliu. Netrukus bažnyčia buvo grąžinta, tačiau 1949 m. gruodžio 30 d. kun. buvo suimtas. Po metų ir vienos dienos, 1950 m. gruodžio 31 d. mirtimi Krasnojarsko priverčiamųjų darbų stovykloje.
Kunigas Gavėnas sakydavo pamokslą taip, kaip jam atrodė teisinga. Už tai jį ištrėmė į Sibirą. Taip pat išvežė ir katalikų kunigą Albertą.
Pagal turimas žinias, iki 1970 m. uždaryta 31 bažnyčia ir 46 koplyčios. Ateitis, buvo didelė rakštis akyse ir jos be pasigailėjimo liko išnaikintos. Tačiau vietoje išaugo laikinos varganos koplytėlės, kad žmonės visai neliktų be Dievo namų.
Šiuo metu Krakėse gyvenantis Vytautas ULEVIČIUS meistrų meistro vardą užsitarnavęs ne be reikalo. Išsamiai pristatydamas savo darbus tautodailininkas spinduliuoja didžiule išmintimi, o tai, kad jo darbai pažįstami visoje šalyje ir yra gerai žinomi ne vienoje pasaulio valstybėje įrodo, jog V. Amžinu studentu save laikantis V. Ulevičius yra sukūręs per 400 monumentalių kūrinių, kuriuose atsispindi įžymūs istoriniai įvykiai bei iškilios ir nusipelniusios asmenybės.
Visuose talentingo skulptoriaus darbuose atsispindinčią lietuvybę lydi dekoratyvumas, Lietuvos istorijai būdingi motyvai, mitologijos elementai, persipynę su religijos. Savo kūryboje nieko nepateikiu tiesiogiai - vyrauja simboliai, filosofija.
Apie 40 medžio skulptūrų esu dovanojęs savo jaunystės ir vaikystės miestui - Panevėžiui, kuriame įkūriau muziejų. Tačiau, kad ir kaip kuriu darbus, neišvengsiu jų suirimo, todėl daugelį brangiausių man kūrinių esu perkėlęs į paties sukurtą fotoalbumą „Medžio giesmė“.
tags: #graikiska #sodyba #josvainuoise