Turbūt nedaug yra daugiabučių namų, apleistų namų ar įvairių sienų, kurios dar nėra pasipuošę grafiti piešiniais. Kiekvienas yra matęs grafiti. Nors kai kuriems nuo jų skauda akis ir tiems, kurių namai tampa pažymėti, pradeda skaudėti galvą iš kur ištraukti pinigų, kad tai nuvalyti, vis daugėja žmonių, pripažįstančių grafiti kaip meno rūšį.
Grafiti Vilniuje
Grafiti: Vandalizmas Ar Menas?
Dažniausiai piešiniai ir pasirašymai ant sienų atsiranda iš anksto nesusitarus su pastatų šeimininkais. Kad ir koks gražus būtų kūrinys, jei jis vykdomas viešoje vietoje negavus leidimo, yra laikomas vandalizmu. Vietos su daugiau grafiti įgauna prastesnio rajono statusą, nes kai kuriose vietose, kur yra daugiau piešinių ir pasirašymų ant sienų, padaugėja nusikalstamumas. Dažnai jis yra siejamas su gaujų veikla, ir taip pats grafiti įgauna neigiamą įvaizdį. Tačiau leidus ant kai kurių sienų piešti legaliai, nelegalaus grafiti kiekis gali sumažėti.
Grafiti Kaip Menas
Žmonėms grafiti būna nesuprantamas kaip menas būtent dėl jo atlikimo būdo, dažniausi argumentai, kodėl grafiti yra vandalizmas yra tai, kad jie nėra atliekami ant drobės ar popieriaus. Tačiau ar menas būtinai turi būti legalus? Jei Pikaso būtų tapęs ant sienų, ar jo talentu būtų abejojama? Piešimas yra sudėtingas procesas ir net jei tai yra vardo parašymas (taip vadinami tagai), tam reikia įgūdžių, kaip ir kiekvienam dailininkui. Taip pat priešingai nei ant popieriaus, čia negali nieko nutrinti ir dirbti reikia greitai.
Vienintelis dalykas, kuo grafiti išsiskiria, kad jis iš karto yra kuriamas viešai. Jo esmė yra kad būtų pamatytas kuo daugiau žmonių. Tai tam tikras maištas prieš taisykles, prieš nustatytą normą, stengiantis nuspalvinti ir atgaivinti miestą. Jei grafiti būtų piešiamas ant popieriaus, turbūt nėra abejonės, kad jis būtų pripažintas menu. Kaip ir skirtingi meno stiliai, taip ir grafiti patinka ne visiems žmonėms ir tai suprantama. Kalbant apie legalumą, bet kokia meno forma gali būti atlikta nelegaliai, bet ar nuo to ji netenka meno statuso?
Grafiti Kaune
Ekonominis Požiūris Į Grafiti
Ekonomistas teigia, kad pirmas principas, kuriuo privalo vadovautis visi - gerbti kito žmogaus nuosavybę. Tik gerbdami ir nesikėsindami į kitiems priklausantį turtą, galime gyventi taikiai ir klestėti. Graffiti piešėjai juk taip pat labai įsižeidžia, kai kažkas jų piešinius užpaišo naujai arba juos nuvalo. Jie išreiškia savo unikalius gebėjimus ir neklysta manydami, kad piešiniai yra jų nuosavybė. Viskas būtų gerai jei jie ir pieštų ant sau priklausančių sienų, tiltų ir traukinių. Žinoma, grafitininkų norai kaip ir visų kitų žmonių yra beribiai. Jie negali turėti tiek jiems priklausančių sienų, kiek norėtų nupiešti grafičių.
Ką daryti? Pasiūlyti savo paslaugas kitiems! Tikrai yra žmonių, kurie mielai gyventų graffiti išmargintame name ar važinėtų graffiti puoštu automobiliu. Ir jie ne tik, kad suteiktų ploto piešėjų saviraiškai, bet mielai už tai ir sumokėtų. Problemos išsprendžiamos ir riboti ištekliai efektyviausiai paskirstomi, kai žmonėms leidžiama laisvai tartis ir rinktis. Kai niekas be tavo leidimo nesinaudoja tavo nuosavybe.
Štai keletas pavyzdžių, kaip grafiti gali būti integruotas į miesto gyvenimą:
- Piešinių ant Vilniaus senamiesčio sienos konkursas
- Vilniečiai valys ir miesto sienas akcijos „Darom 2018“ metu
- Kauno namo sienos konkurso eskizų paroda
- Lietuvos Radijo 90-mečio paminėjimas 250 m² ploto grafiti
- Menų fabriko fasadų apipavidalinimo konkursas
Taigi pažvelgus į ekonomiką iš arčiau pastebime, jog nėra nei vieno žmogaus, kuris nebūtų įtrauktas į ekonominius santykius. Dėl ribotų išteklių sukelto trūkumo ir jo nesuderinamumo su neribotais poreikiais ir atsirado ekonomikos mokslas.
Teisinė Atsakomybė Ir Baudžiamumas
Klaipėdos savivaldybė stiprina kovą su vadinamaisiais grafitininkais. Miesto gyventojai raginami kreiptis į policiją ir rašyti pareiškimus dėl turto suniokojimo bei siekti, kad būtų atlyginta patirta žala. O nenustačius kaltininko, namų savininkai turės mokėti ne tik už fasadų nuvalymą, bet ir baudą.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat ėmėsi priemonių kovai su grafičiais, organizuodama akcijas ir reidus, siekdama nustatyti ir pašalinti netvarkingus fasadus. Už pastatų fasadų nepriežiūrą numatoma administracinė atsakomybė arba bauda.
Artėjant šiltajam metų laikui, Vilniaus miesto savivaldybė padidino skaičių vietų, kuriose galima piešti grafičius. Nuo šiol be specialių leidimų jais marginti leidžiama ir požeminę perėją prie prekybos centro „Panorama“. Manoma, kad tokių legalių vietų, kuriose be leidimų galima piešti, skaičius padidės.
Apibendrinant, grafiti klausimas yra dviprasmiškas. Nors kai kas tai laiko vandalizmu, kitiems tai yra meno forma. Tačiau bet kokiu atveju būtina gerbti nuosavybę ir laikytis įstatymų.
Štai lentelė, apibendrinanti skirtingus požiūrius į grafiti:
| Požiūris | Argumentai |
|---|---|
| Vandalizmas | Žala turtui, nelegalus piešimas, prastesnis rajono įvaizdis |
| Menas | Saviraiška, miesto atgaivinimas, įgūdžių reikalaujantis procesas |
| Ekonominis | Nuosavybės teisės, riboti ištekliai, galimybė užsidirbti |