Tarptautinis Vilniaus visuomeninis Tribunolas dėl komunizmo nusikaltimų įvertinimo yra sutrumpintas iki T.V.V.T. Šis tribunolas buvo įsteigtas 2000 m. Vilniuje.
Tribunolas dirbo sesijomis. Dabar būtų pirmoji sesija, kuri vyks tris dienas. Pirmoji sesija vyks dabar.
Kokie susitarimo principai? Kiekvienas turite susitarimo projektą. Teisė bus suteikta, jeigu Jūs suteiksite šią teisę. Patvirtinsime. Priimti? Prieštaraujančių nėra.
Šiuo metu turime vieną gynėją, galbūt iki 14.00 val. gynėjų. Jeigu atsiras, tai jie bus priimti gynėjais. Visa tai numato Nuostatai.
Jūsų surinktą medžiagą, kuri bus pateikta Tribunolui. Dėl Jūsų sutikimo steigti tokį Tribunolą.
Tribunolui dirbti sesijomis, kurias jau minėjau. Svarbiausia nuostata čia yra dėl antrosios sesijos. Antroji sesija galėtų prasidėti Tribunolui nusprendus ir nustačius jos datą. Tokios sudėties antroji sesija galėtų tęsti darbą.
Dokumentus, kurių originalai yra ant mūsų stalo. Atiduoti šiuos svarbius dokumentus Tribunolo vadovams. Ar galime tiksliai fiksuoti, kad bendru sutarimu priimti šie du svarbūs dokumentai? Nėra girdėti prieštaraujančių.
Remiantis Tarptautinio Kongreso „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas" 2000 m. birželio 12 d. sutikimo įsteigti Tarptautinį Vilniaus visuomeninį Tribunolą, priimami šie dokumentai.
Procesas yra atviras iki tol, kol bus priimtas nuosprendis. Šalys turėtų pateikti kaltinamąją medžiagą. Pateikta medžiaga pridedama prie bylos. Kaltinamieji aktai bus pateikti ir pridėti prie bylos. Visa tai yra numatyta mūsų Nuostatuose.
Tribunolo procesas vyksta lietuvių kalba. Jei yra kalbančių kitomis kalbomis, procesas verčiamas šiomis kalbomis. Visi procesiniai dokumentai verčiami į lietuvių kalbą ir protokoluojami. Posėdžio pirmininkas ir Vyriausiasis posėdžio sekretorius.
Teisminis nagrinėjimas pradedamas paskelbiant kaltinamuosius aktus. Kaltinamuosius aktus balsu perskaito kaltintojai ir pateikia kolegijai. Po to, kai išsakomos nuomonės, bylos medžiaga, pridedami papildomi įrodymai. Kai teisminis tyrimas baigtas ir pradedami teisminiai ginčai. Po ginčų skelbiamas nuosprendis ar nutartis. Jie skelbiami viešai. Taip pat nustatoma konkrečią kitos Tribunolo proceso sesijos datą ir trukmę.
Tarptautiniame Vilniaus visuomeniniame Tribunole, kuris prasideda 2000 m. (Gedimino pr. 15, Vilnius).
Tribunolo teisėjų kolegijos nariai yra nepriklausomi nuo Kongreso. Teisėjų kolegijos darbui vadovauja kolegijos pirmininkas. Savo pavaduotoją, Vyriausiąjį sekretorių renka teisėjų kolegija, nes Kongresas šitą teisę delegavo Tribunolui.
Visi proceso dalyviai kreipiasi į teismą stovėdami. Teismas turi teisę įspėti asmenis. Jeigu asmenys trukdo teismo darbui, nukentėjusieji, liudytojai ar ekspertai, posėdžių salės tvarkdariai pašalintų pažeidėjus iš salės. Taip pat Teisminis nagrinėjimas pradedamas paskelbiant kaltinamuosius aktus. Teisminis tyrimas baigtas ir pradedami teisminiai ginčai. Po ginčų skelbiamas nuosprendis ar nutartis. Jie skelbiami viešai. Taip pat nustatoma konkrečią kitos Tribunolo proceso sesijos datą ir trukmę.
Dabar aš noriu dar procedūrinius dalykus išspręsti. Patvirtinti, kad Tribunolo pirmininku yra išrinktas Vytautas Zabiela. Tribunolo pirmininko pavaduotoju - Aivars Liudvigs. Tribunolo vyriausioji kaltintoja - Zita Šličytė. Kaltintojo pavaduotojas - Michal Glonda. Sekretorius - Edmundas Mikučiauskas. Teisėjai - Lynette Andresen (Kanada), Vytautas Raudeliūnas, Aivars Liudvigs, Mykola Kulčinsky. Atsarginiai teisėjai - Algis Krušna ir Algirdas Endriukaitis.
Siūloma išrinkti: Tribunolo pirmininku V. Zabielą, kaltintoju Kongreso atstovę Z. Šličytę, kaltintojo pavaduotoju M. Glondą, sekretoriumi E.Mikučiauską (Lietuva). Atsarginiai teisėjai: A. Krušna - teisininkas, A. Endriukaitis - ekonomistas.
PIRMININKĖ: Taigi ačiū p. V.Zabielai. Tribunolas galėtų pradėti dirbti, jau yra priimti Nuostatams.
Tarptautiniame Vilniaus visuomeniniame Tribunole dėl komunizmo nusikaltimų įvertinimo kaip gynėjas. Gynėjas turi teisę pasirinkti savo poziciją, kokią jis mato esant tikslingą.
Kaltintoja mano apklausti kaip liudytojus ir ekspertus. Nukentėjusieji apklausiami kitu laiku. Rytoj bus apklausiami Gintautas Gajauską ir Auksę Ramanauskaitę-Skokauskienę.
Pirmiausia kalbės kaltintoja iš Lietuvos Zita Šličytė. Akivaizdoje. Tokia medžiaga irgi bus pridedama prie šios bylos. Kita autentiška medžiaga: leidiniai, statistiniai duomenys, dokumentai turi surinkti ir patikrinti valstybinės institucijos. Tai nepadaryta ir dar nedaroma.
| Pareigos | Asmuo | Šalis |
|---|---|---|
| Tribunolo pirmininkas | Vytautas Zabiela | Lietuva |
| Tribunolo pirmininko pavaduotojas | Aivars Liudvigs | Latvija |
| Tribunolo vyriausioji kaltintoja | Zita Šličytė | Lietuva |
| Kaltintojo pavaduotojas | Michal Glonda | Slovakija |
| Sekretorius | Edmundas Mikučiauskas | Lietuva |
| Teisėjas | Lynette Andresen | Kanada |
| Teisėjas | Vytautas Raudeliūnas | Lietuva |
| Teisėjas | Aivars Liudvigs | Latvija |
| Teisėjas | Mykola Kulčinsky | Ukraina |
| Atsarginis teisėjas | Algis Krušna | Lietuva |
| Atsarginis teisėjas | Algirdas Endriukaitis | Lietuva |
Komunistinių režimų padarytus nusikalstamus veiksmus. Tačiau šiandien tarptautiniu lygmeniu dar neįvertinta jų padaryta žala žmonijai. Reikia atkurti teisingumą. Svarbu nubausti kitus jų parankinius.
Genocidas žinomas jau VIII-VII a. prieš Kristų. Tamerlano antplūdžiai, 200 metų kryžiuočių žygiai į Lietuvą, 1915 m. vietnamiečių, Kambodžos ir kitas tautas. Lietuva, o šio amžiaus pabaigoje - Čečėnija. Komunistinis ir rudasis nacistų įvykdytas žydų bei kitų tautų genocidas.
Ar žmoniškumui, įvykę nusikaltimai, protrūkių Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Balkanuose? (lot. k. nebaudžiamumas nuolat skatina nusikalsti)?
Šią juodąją žmonijos istorijos dėmę, bet ne didžiosios valstybės ar jų vadovai. Vadinasi, jis suvokė, kas buvo padaryta, kad „... praeis tūkstantmečiai, bet ši Vokietijos kaltė nebus nuplauta".
Dokumentinę medžiagą, įvairaus pobūdžio leidinius, kasetes, fotonuotraukas turi surinkti ir patikrinti valstybinės institucijos. Bet tai nepadaryta ir dar nedaroma.
Nesantaika kenkia daugelio tautų pažangos raidai ir visuomenės darnai. Tai akivaizdžiai matome politinių partijų kovose bei visuomeniniame gyvenime. Tai jaučia ne tik pokomunistinių, bet ir kitų šalių piliečiai.
Pasaulio visuomenė šiandien pagrįstai susirūpinusi dėl politikų abejingumo. Tai sudaro prielaidas, nepaliekant užmarštyje nė vieno žmonių ir tautų naikinimo atvejo.
Nusikaltėliai palikti ramybėje. Kaltininkai neieškomi, nenubausti ir net neminimi. Daugelio tautų pažangos raidą stabdo pavojingos kaimynės. Tarptautinius nusikaltėlius turėtų teisti tarptautiniai teismai.
Komunistų partijos yra nusikalstamos organizacijos. Jų sukurti represiniai organai ir jų nariai. Jų doktrina bei jų politika, tebėra gyvi ir komunistiniai režimai. Tai neleistina.
Nusikaltimas žmonijai. Pasaulio visuomenė dėkinga, kad atkuriamas teisingumas. Bet ar baigėsi masinio gyventojų genocido praktika?
Žmonija negali pamiršti, kaip buvo naikinami žmonės dėl tautybės, odos, ištremiant į neišgyvenamas amžino įšalo vietoves. Žmonės žuvo nuo ligų, bado, šalčio, nepakeliamai sunkaus darbo. Pagal duomenimis 1953-1958 metais tremtyje mirė dar apie 3500 žmonių. Komunistiniai nusikaltimai Ukrainos teritorijoje, už kuriuos bausmė yra numatyta 1945 m. 1984 m. Konvencijoje Nr. 98, 1958 m. diskriminaciją švietime.
Jau 1944 m. tai nebe sapnas, o skaudi kelių kartų patirtis. „klasių kovos teorija", yra nemokslinė, nehumaniška ir nusikalstama. Toks smurtas yra pagrindinis objektyvus visuomenės raidos veiksnys ir žmonijai pateisinimas.
Pagal 1920 m. liepos 12 d. sutartį, o 1939 m. spalio 10 d. „dėl Lietuvos Respublikos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutarties susitariančių šalių suverenių teisių". Sutartis patvirtintas po to, kai 1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas ir „SSRS interesų sferų siena". Be to, 1939 m. rugsėjo 28 d. Netrukus po to, 1941 m. sausio 10 d. atsisakymą savo pretenzijų į Lietuvos teritorijos dalį, nurodytą 1939 m. 28 d. Antrojo pasaulinio karo pradžios padėtimi, 1940 m. įgaliotinį V.G. Dekanozovą. Vadovaudamiesi 1928 m. rugpjūčio 27 d. atsisakymo 4 ir 5 dalimis, 1945 m. dalimis, 1945 m. Niurnbergo Tribunolo įstatų 6 str. (a) dalimi pagal 1950 m. principai buvo suformuluoti 1946 m. gruodžio 11 d. susirinkimo rezoliucijoje Nr. Tautų 1974 m. gruodžio 14 d. įsteigusi specialųjį tribunolą, pasiskelbė esanti teisingumo vykdytoja.
1989 m. gruodžio 25 d. vadinamuosius Ribentropo-Molotovo pakto slaptuosius protokolus. Lietuvos komunistų partija iki 1989 m. metus įjungė Lietuvą į Sovietų Sąjungą, kurios užduotis buvo vykdyti nusikaltimus žmonijai, nes aukščiausias gėris - partijos neliečiamybę.
Po dvejų metų 1948 m. gruodžio 9 d. Genocido konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, o 1968 m. lapkričio 26 d. Lietuvos SSR Vidaus reikalų komisaro 1940 m. įsakymu „Ramovės" ir kitų organizacijų nariai, J. prostitutės, esperantininkai, filatelistai ir kiti buvo areštuojami kartu su jais gyveno ar buvo jų išlaikomi, nes jie buvo laikomi kontrrevoliucionieriams. Tai buvo tautos genocidas, o ne žmonių naikinimas politiniais tikslais.
1945 m. Niurnbergo Tribunolo įstatų 6 str. susirinkimo rezoliucijoje Nr. pripažintų Niurnbergo Tribunolo įstatais ir nuosprendžiu", 1993 m. Jugoslavijos teritorijoje įstatų 5 str. (a, b, c, d, e) punktais, 4 str. 2 d. (c) punkte, 1994 m. teisti įstatų 3 str. (a, b, c, d, e, f) punktuose, taip pat 1998 m. baudžiamojo teismo Romos statuto 7 str.
1940-1941 metais sušaudė 470 kalinių. 1946-1955 m. vien tiktai Šilutės lageryje kartu su vaikais žuvo 559 kaliniai. Kaliniai buvo kaltinami „valstybiniais nusikaltimais", t.y. pasipriešinimą okupacinei valdžiai. Kaltinamųjų asmenų, skirdavo bausmes, skiriama net mirties bausmė. Apie 30-40 tūkstančių žmonių. (NKVD, MVD, MGB), apie 5 tūkstančiai buvo beginkliai žmonės. Operacijų metu 1944 m. gruodžio 3 d.-1945 m. kovo 31 d. partizanų buvo tiktai 550, o 1 267 - beginkliai gyventojai.
M. Suslovas savo pranešime J. Paleido K. Marksas ir F. Engelso mintis, kad smurtas yra pagrindinis subjektyvus visuomenės raidos faktorius, kelia didžiulį pavoju. Ūkių visišką arba dalinį konfiskavimą 1945 m., o 1946 m. birželio 19 d. SSR prokuroras M. Baliasnikovas savo ataskaitoje V. Molotovui nurodo, kad valstiečiai turėti ne didesnį kaip 60 kv.m. gyvenamąjį plotą ir 40 kv. m. net kolūkiečių laikomas gyvulių kiekis. Dr. lagerius, Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbus ir okupacinėje Sovietų Sąjungos kariuomenėje.
Imperine ideologija. Ideologiniai metodai. Buvo siekiama, kad pasaulyje liks tik 10-15 kalbų. Didžiosios tautos, o mažosios yra tiktai stabdis, kuris turi išnykti. Turėjo būti atimta savitumo teisė. Ukrainos gyventojų kartoms buvo atimta teisė visapusiškai lavintis, tobulėti. Žmonėms buvo atimtos pagrindinės jų teisės. Ukrainai buvo primesta imperinė komunistinė ideologija. Buvo įvesta paliekant senąjį Rusijos imperijos pavadinimą. Galiojo ir 1917 m. spaudos teisė. Revoliucinių tribunolų įvedimo ir tokiu būdu įteisinta nevaržoma savivalė. Dekretai galiojo Ukrainoje ir kitose teritorijose. Jų įvedimas pažeidžia 1907 m. teritorijoje įstatymus. Bolševikų valdžia skleidė terorą ir šis teroras buvo įteisintas. Iš punktų 1917 m. kontrrevoliucinės veiklos paskelbimo. Komunistų represijos, kurios tęsėsi 1918-1919 m. tarptautinio karo tribunolo įstatus. Karo įstatymai buvo nuolat pažeidžiami. Tarkim, 1921 m. kov...
Gulago vietų žemėlapis