Čižiūnai Aukštadvario apylinkėse: Istorinė apžvalga

Šiame straipsnyje daugiausia kalbėsime apie Čižiūnų kaimą, kuris netoli Aukštadvario Trakų rajone, tačiau čia pateikta medžiaga, tikimės, bus naudinga ir kitoms vietovėms analogišku ar panašiu pavadinimu. Pabandysime išsiaiškinti kada ir kokiuose šaltiniuose Čižiūnų kaimas Trakų rajone paminėtas anksčiausiai. Ištirsime kaip keitėsi jo pavadinimo užrašymas amžių tėkmėje, kas sąlygojo tokius pokyčius. Žvelgdami iš istorinio taško, iškelsime keletą vietovardžio Čižiūnai kilmės versijų. Pasidomėsime, kiek yra kaimų ar viensėdžių tokiu pavadinimu, tikimės, kad tai padės geriau suprasti Čižiūnų vardo kilmę.

Straipsnis paremtas šaltiniais, kuriuos pavyko aptikti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos skaitmeniniuose fonduose, Lietuvos valstybės Istorijos archyve, internetinėse duomenų bazėse, Lietuvos ir užsienio spaudoje.

Čižiūnai Lietuvoje

Be Čižiūnų Trakų rajone, Aukštadvario seniūnijoje, Čižiūnai yra Varėnos rajone šalia Valkininkų. Jis įsikūrė XVI a. per Valakų reformą Valkininkų karališkajame dvare ir miestelyje plėtojantis amatams. Tai - geriausiai Lietuvoje žinomas, daugiausia tyrinėtas ir aprašytas kaimas tokiu pavadinimu.

Amžių tėkmėje kaimo pavadinimas keitėsi. Pirminis kaimo pavadinimas buvo Čužeprudcai (Svetimi prūdai), o XVI a. atsirado pavadinimas Kovali-Čyžuny (Ковали Чыжуны подъ Волькиниками). Kaip liudija Valkininkų parapijos gimimų ir santuokų knyga, XVII a. antroje pusėje kaimas galėjo būti vadinamas įvairiai: vienų metų įraše - tik Kovali, kitų - tik Ciżuny, bet faktas tas, kad 1694 m. rugsėjo mėn. įraše kaimas vis dar vadinamas Cziżuny Kowali, o 1695 m.

Ignalinos rajone, 3 km į pietvakarius nuo Rimšės, kuri iki 1514 m. buvo didžiojo kunigaikščio valda, Dysnų ežero rytiniame krante sutinkame Čižiūnus, kurie gyvuoja ir šiandien. O štai Čižiūnų Biržų rajone, Papilio apylinkėje jau neberasime. Šie Čižiūnai minimi 1728 m. Valdžios sprendimu 1984 m. kaimas oficialiai buvo panaikintas, greičiausiai, vykdžius gyvenviečių stambinimą ar nebelikus gyventojų.

1923 m. pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašyme minimi: Čižiūnų viensėdis, (įėjęs į Kraštų dvaro sudėtį), turėjęs 2 ūkius ir 13 gyventojų, ir Čižiškio vieno ūkio viensėdis su 6 gyventojais. Vienas iš jų (o gal abu vienu pavadinimu?) paminėtas 1904 m. Vaižganto sudarytame geografinių Lietuvos vardų sąraše kaip Čižūniškys. Šiandien žemėlapiuose neaptiksime ir Čižiūnų šalia Vilkaviškio. Čia buvo ir kaimas tokiu pavadinimu, 1784 m. priklausęs Kauno maršalkai Simonui Zabielai, ir Čižiūnų dvaras, Tado Skarbeko-Voičinskio (1867 - apie 1925) nuosavybė.

Dar vieni Čižiūnai yra Alytaus rajone, Pivašiūnų seniūnijoje. Žodynai bei Pirmojo pasaulinio karo laikų topografiniai žemėlapiai nurodo Čižiūnus ir dabartiniame Kauno rajone, Čekiškės apylinkėje, 1923 m. surašyme dveji Čižiūnai - palivarkas ir kaimas. Čižiūnų kaimas ir Čižiūnų palivarkas - dvi skirtingos gyvenvietės abipus Butkiškės kaimo. 1937 m. Čižiūnų kaimas greičiausiai buvo išskirstytas vienkiemiais.

„Vietovardžių žodynas“ nurodo gyvenamąją vietą Čižiūnus Molėtų rajone, Giedraičių apylinkėje. Deja, kituose šaltiniuose šių Čižiūnų aptikti nepavyko, tačiau netoli Naidų ežero, į vakarus nuo Giedraičių - Aukštadvaris (dab. Širvintų raj.), o piečiau - Būda. Negalima nepaminėti ir dar vieno įdomaus fakto: į šiaurę nuo Giedraičių, į vakarus nuo Molėtų, netoli Videniškių, XX a. pradž.

Netoli Eišiškių, bet jau Baltarusijos teritorijoje (Varanavo raj., Gardino apskr.) randame dar vienus Čižiūnus (balt. Чыжуны). Kaimas žinomas nuo XVI a. Atkreiptume dėmesį, kad Baltarusijos teritorijoje dar yra keletas kaimų ta pačia šaknimi ir kuopinės daugiskaitos galūne. Treji Čiževičiai (balt. Чыжэвічы) yra Minsko srityje: Kapyliaus rajone - 1598 m. bajorų turtas apskrityje, Vileikos rajone, 1718 m. - Jano Lubjanskio nuosavybė, ir kaimas Salihorsko rajone, žinomas nuo XVI a., 1566 m. turėjęs 40 valakų žemės ir buvęs dalis Metcevičių valdos.

Dar kaimas Čiževičiai - Bresto rajone, 1569 m. ponas Bogdanas Kučukas (balt. Богдан Кучук) paveldėjo čia buvusį dvarą. Vėliau dvaro savininkas imtas vadinti Kučuk-Čyžausku (balt. Чыжэўски), o jo palikuonys dažnai tik Čižauskais. Dar vieni Čiževičiai (ukr. Чижевичі) yra ir dabartinės Ukrainos teritorijoje, Lvovo srityje, Mostyskos rajone.

XIX - XX a. sandūroje Lietuvoje būta net septynių Čyžiškių (lenk. 1900 m. išleistame žodyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ randame: 7 kaimus ir palivarkus pavadinimu Czyżów, 5 - Czyżówka, po 2 - Czyżemin ir Czyżew. Dar Czyże, Czyżewka, Czyżyce, Czyżewszczyzna. Bendroje sumoje turime mažiausiai 40 vietovardžių su šaknimis Čiž-, Čyž-.

Pereidami prie išsamesnio pasakojimo apie Trakų rajono Čižiūnus, pabrėšime įdomų faktą - vietovardis Čižiūnai glaudžiai susijęs su vietovardžiu Aukštadvaris: keturi kaimai pavadinimu Čižiūnai yra netoliese Aukštadvarių, dar vienas kaimas - Čižiškiai - irgi šalia Aukštadvario. Manytume, kad tai nėra atsitiktinumas. Šis faktas aiškiai rodo, kad visi šie kaimai buvo valdovo žemėse. Valdovo žemėse įsikūrę ir Čižiūnai prie Valkininkų bei Rimšės.

Neužmirškime, vietovardis Aukštadvaris (lenk.Wysoky dwór, rus. Высокий двор) reiškia ne dvarą ant aukšto kalno, o aukšto asmens, t. y. Trumpai susipažinę su kitais Čižiūnais, atidžiau pasižiūrėkime į Trakų rajono Čižiūnus. Kokio senumo šis mūsų kaimas?

Vilniaus Universiteto bibliotekos rinkiniuose saugomas 1818 m. „Aukštadvario dominikonų valdų ribų žemėlapis“. Šį šaltinį yra paskelbę Tomas Čelkis ir Valentina Karpova-Čelkienė knygoje „Žvilgsnis į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iš paukščio skrydžio: XVI-XIX amžiaus rankraštiniai kartografijos šaltiniai.“ Šaltinis aiškiai liudija, kad tuo metu Čižiūnai įėjo į Aukštadvario dominikonų valdas. Dominikonus Aukštadvaryje 1629 m. įkurdino miestelio savininkas, Vilniaus pavieto žemės ribų bylas sprendžiantis teisėjas (pakamaris) Jonas Alfonsas Liackis (? - 1646), todėl nesunku padaryti išvadą, kad ankstyviausių kaimo paminėjimų reikia ieškoti šaltiniuose, susijusiuose su garsia didikų gimine, kurios pradžia Lietuvoje siekia XVI a.

Pirmasis Čižiūnų paminėjimas

Vilniaus pavieto pakamariaus Jono Alfonso Liackio 1629 m. fundacinio rašto Aukštadvario dominikonų vienuolynui nuorašo fragmentas. Apie dominikonų įkurdinimą Aukštadvaryje byloja Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje aptinkamas J. A. Konradas Giotkė (Conrad Götke). Jono Alfonso Liackio portreto fragmentas. 1647. Suprantama, kad kaimas priklausė Liackiams ir anksčiau, todėl buvo viltis, kad Čižiūnai galėjo būti minimi dar XVI a.

1534 m. į Lietuvą iš Maskvos atbėgo Jono Alfonso senelis Ivanas Vasiljevičius Liackis. Rusijoje jis užėmė aukštas caro rūmininko - okolničiaus - pareigas, įėjo į kunigaikščių Dūmos sudėtį. Okolničius Maskvos valstybėje pagal rangą buvo antras po bojarino, todėl Lietuvoje tokį aukštą pareigūną sutiko itin svetingai: Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis I. V. Liackį apdovanojo didelėmis valdomis, jam atiteko Želudokas ir Aukštadvaris.

1558 m. jau Žygimantas Augustas savo privilegija Ivano Vasiljevičiaus sūnui Ivanui Ivanovičiui Liackiui patvirtino dovanotas valdas. Šios privilegijos nuorašas saugomas Lenkijos Nacionaliniame archyve Krokuvoje. Gal dokumente bus paminėti Čižiūnai? Vienu metu atrodė, kad sėkmė nusišypsojo. Žygimantas Augustas savo privilegija leido Liackiui valdyti du minėtus dvarus - Aukštadvarį ir Želudoką - su visais turtais bei žmonėmis, ir dovanojo jam du didelius kaimus (siola): vienas vadinamas Boloča, o antras - Očyža. Ar tik nebus čia iškreiptas Čižiūnų pavadinimas, tuo labiau, kad kitoje vietoje rašoma tiesiog Čyža (Czyza)?

Deja, išsamesnė dokumento analizė paneigė šią prielaidą: jame aiškiai sakoma, kad abu paminėti kaimai Svisločio (dab. Baltarusija) valsčiuje. Gal kaimas tiesiog tuo metu neegzistavo, todėl ir neminimas? Vis tik drįstume teigti, kad kaimas XVI a. jau gyvavo, nes žmonių dabartinio kaimo teritorijoje gyventa dar I-mo tūkstantmečio viduryje. Tai rodo ir radiniai Milžinkapyje, ir 2009 m. atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Akmenų ežero saloje, kur rasta daug lipdytinės brūkšniuotos keramikos, būdingos dar ankstesniam laikotarpiui, ornamentuotų pirštų įspaudais ir duobutėmis šukių, nuo ugnies sutrūkinėjusių akmenų, 2 titnago dirbiniai ir viena nuoskala, skaldytas kaulo fragmentas.

Nenuostabu, kad tuo laiku žmonės slėpėsi mažiau prieinamose vietose, nes laikai buvo neramūs, vyko didysis tautų persikraustymas. Tad 1629 m. J. A. Šis raštas reikšmingas dar tuo, kad tai - vienintelė informacija apie XVII a. pirmos pusės Čižiūnus, todėl ji itin svarbi ir brangi mums šiandien. Taigi, jau žinome, kad kaime gyveno 16 ūkininkų su 8 valakais žemės. Vadinasi, vidutiniškai po pusę valako ūkiui. Valakas lygus 21,38 ha, tad vienas ūkininkas vidutiniškai turėjo 10,69 ha žemės.

Dokumente įvardintas vienas Čižiūnų gyventojas - Martynas Višnievskis (Marcin Wiszniewski), šlėkta, valdęs kaime du valakus žemės. Iš rašto aiškėja, kad J. A. Liackis ir M. Iš fundaciniame rašte pateiktos informacijos galima susidaryti ir Čižiūnų kaimo apylinkių vaizdus: čia būta ganyklų („ląkami pastwiskami“), miškų ir gojų su ąžuolynais („lasami y gajami zarosliami Dębninkami“), šaltinių ir šaltinėlių, upių ir upeliukų, vandens srovių („strumieniami, strumykami, rzekami rzeczkami y potokami wody“).

Ar visus paminėtus objektus surastume šiandien? Vargu. Bevardis upelis sunyko iškasus kanalą tarp Akmenų ir Mošos ežerų. Keli šaltiniai prapuolė Mošos ežero pakrantėse, pakėlus ežero lygį, tik šaltinis Gervės Kaklas dar virvena, šaltinis prie buvusios Ališauskų sodybos už Tamašavos dar srovena nuo kalvos link Mošos upelio. A. Liackio fundacinis raštas netiesiogiai, bet vis tik nusako ir kalbinę padėtį Aukštadvario apylinkėse.

Kol kas galima konstatuoti tris dalykus: pirma, anksčiausiai kaimas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1629 m.; antra, Čižiūnai į Liackių valdas pateko iki 1629 m.; trečia, kada ir kokiu būdu kaimas atsidūrė Liackių valdžioje nustatyti nepavyko, keltume tik hipotetinę, daugiau nuojautomis nei faktais paremtą versiją: Čižiūnai įėjo į valdovo dvaro Aukštadvaryje sudėtį ir Liackiams atiteko 1534 m.

Kaip matėme, XVII a. dokumente pirmasis kaimo pavadinimo užrašymas - Ciżunce.

XVIII a. Čižiūnų pavadinimas aptinkamas bažnytinėse knygose. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomos Aukštadvario Šv. Domininko Romos Katalikų Bažnyčios 1700-1798 m. gimimo metrikų ir to paties laikotarpio santuokų metrikų knygos. Jose yra keli kaimo pavadinimo užrašymo variantai.

Nors knygos surašytos lotyniškai, tačiau asmenvardžiai ir vietovardžiai turi aiškų lenkišką akcentą. Gimimų knygoje nuo 1701 m. įsitvirtina užrašymas Czyƶuny ir tik 1714 m. įrašas sudaro išimtį - Czyƶunce, tuo tarpu santuokų knygoje kaimo pavadinimas per keletą metų rašomas skirtingai: 1700-1701 m. - Ciƶunce, 1702 - Czyƶuny, 1704 - Czyƶunce, 1706 - Ciƶuny, bet 1707 m. vėl Ciƶunce, 1708 vėl gi Czyƶunce, 1712 m. atsiranda užrašymas Czyżuny, kuris iki XVIII a. pabaigos ir santuokų knygoje ima vyrauti, tik kartais vis dar pasitaiko variantas - Ciƶuny, retai, bet aptinkamas ir XIX a. bažnytinėse knygose.

Atskiroje, 1778 - 1792 m. apimančioje, Aukštadvario Šv. Domininko RKB gimimų metrikų knygoje 52-me įraše (1787 m.) galima aptikti variantą Czyszuny, tačiau jis pasitaiko tik kartą. Dar šioje knygoje sutinkamas lotyniškas įrašas Predium Czyżuny (Čižiūnų valda), iš kurio sužinome, kad 1779 m. Čižiūnų valdytoju (Administratori Czyzunencis) buvo Antonijus Dzieržanovskis (Antonij Dzierżanowski).

XVIII a. pab. Lietuva pateko į carinės Rusijos valdžią, todėl XIX a. šaltiniuose sutinkame kaimo pavadinimą jau ir rusų kalba. 1832 m. Šuberto specialiame vakarinės Rusijos dalies žemėlapyje ir 1836 m. topografiniame Vilniaus gubernijos žemėlapyje bei 1847 m. laikraščio „Kuryer Wileński“ priede, išleistame rusų ir lenkų kalbomis, anksčiausiai sutinkame kaimo pavadinimą rusiškai - Чижуны.

XX a. pradžioje panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, pradeda formuotis lietuvių literatūrinė kalba, vis daugiu atsiranda lietuviškų laikraščių. Per pirmuosius du XX a. dešimtmečius lietuviškos spaudos puslapiuose matome kaip keitėsi vietovardžio užrašymas. Kaimą prie Aukštadvario 1913 m. laikraštis „Viltis“ vadina Čižūnai, o tų pačių metų „Lietuvos ūkininkas“ rašo Čižunai. Jungtinėse Valstijose leistas katalikų laikraštis „Draugas“ 1915 m.

Nepriklausomybės laikotarpiu (1918 - 1940) kaimo pavadinimas įgavo mums įprastą užrašymo formą. Jau 1922 metų rankraštiniai kaimo pradinės mokyklos steigimo dokumentai pateikia pavadinimą Čižiūnai, ir 1935-1936 m. datuotoje nuotraukoje matome mokyklos iškabą „Čižiūnų pradinė mokykla“. Toks užrašymas išliks visą tarpukarį.

Tiesa, ne visur. Čižiūnai prie Pivašiūnų vadinti Čižunais, o kaimą prie Valkininkų išeivijos kraštotyrininkas B. Kviklys vadina Čėžiūnais. Pirmaisiais pokario metais, pasikeitus politinei Lietuvos valdžiai, bandyta grįžti prie carinės Rusijos laikais naudoto kaimo pavadinimo užrašymo. 1948 m. Trakų Kultūros-Švietimo darbo skyriaus dokumentuose vėl atsiranda pavadinimas Čižūnai. Trakų istorijos muziejaus bendradarbis Petras Cijūnėlis 1966 m. straipsnyje apie Tamašavos ir Panerių (Vievio) vaikų namus tris kartus pavartoja pavadinimą Čižūnai, todėl tai nėra apmaudi spausdinimo klaida.

Tačiau turimi šaltiniai leidžia manyti, kad tarybiniu laikotarpiu nebuvo visuotinai sugrįžta prie carinės Rusijos laikais vartoto užrašymo. Lygiagrečiai vis tik buvo vartojamas ir tarpukariu pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles bei tarimą susiformavęs variantas Čižiūnai: 1950 m. J. Pranckevičiūtės mokyklos baigimo pažymėjime parašyta „Čižiūnų pradinė mokykla“, geografijos mokslų daktaras A. Basalykas, 1965 m. aprašydamas Lietuvos fizinius geografinius regionus, vartoja mums įprastą kaimo pavadinimo užrašymą.

Maždaug prieš penkiasdešimt metų galutinai įsitvirtino mums įprasta kaimo pavadinimo forma visuose užrašuose, visuose tekstuose. 1970 m. net minėtasis P. Cijūnėlis jau rašo Čižiūnai. Tais pačiais metais vykdytas gyventojų surašymas.

tags: #gintautas #pakalnis #sodyba