Partizanų veikla Lietuvoje 1944-1953 metais

Šiame straipsnyje apžvelgiama partizanų veikla Lietuvoje 1944-1953 m., jų organizacinės struktūros, ryšiai ir leista spauda. Nagrinėjami Kauno krašto šiaurinėje dalyje vykę įvykiai, apie kuriuos iki šiol mažai užsiminta. Siekiama objektyviau pažvelgti į tragiškąjį istorijos laikotarpį, remiantis partizanų dokumentais, spauda ir laisvės kovos sąjūdžio dalyvių atsiminimais.

Lietuvos partizanai 1945 m.

Situacija Lietuvoje 1944 metais

1944 m. liepos mėn. Raudonoji armija įžengė į Lietuvą, sekdama Sąjungos-Vokietijos fronto linijai. 1944 m. liepos 16 d. tarybos narys gen. Motiejus Pečiulionis pirmiausia susisiekė su Lietuvos laisvės armijos (LLA) štabu. 1944 m. liepos 17 d. M. Pečiulionis paskelbė direktyvą Nr. Jau 1943 m. buvo numatyta sukurti pogrindžio organizacinių struktūrų „iš viršaus", t. y. programoje numatytų struktūrinių vienetų (apygardų, rinktinių ir t. t.).

Organizacinių struktūrų kūrimas

Situacija sparčiai keitėsi. 1944 m. gruodžio 28 d. Kauno žuvo LLA įkūrėjas ir vyriausiasis vadas Kazys Veverskis. Karinėms pajėgoms ėmėsi vadovauti A. Eidimtas. 1945 m. vasario mėn. A. štabo nariu tapo Algimantas Zaskevičius. Tačiau po poros mėnesių, 1945 m. d., A. Eidimtas buvo suimtas. Balčiūnas, tačiau jo formuojamą štabą 1945 m. rugsėjo mėn. perėmė A. Zaskevičius-mi pradėjo kurti naują apygardą. Naująją apygardą pavadino Vyčio vardu.

Vyčio apygarda

Po tragiškų Virtukų kautynių, įvykusių 1945 m. spalio mėn. Žebenkšties rinktinės štabo viršininkas kpt. Jonas Žemaitis ėmėsi vadovauti A. Zaskevičiumi-mi pradėjo kurti naują apygardą. Apygardoje buvo leidžiama "Partizano žinia", "Tėvynės sargas", "Kario žodis", "Partizanų politinės žinios", o nuo 1945 m. lapkričio mėn. - "Laisvės varpas".

Žaibo apygarda

1946 m. kovo mėn. Žaibo apygardos pareigūnai J. junginiais. Gegužės mėn. Bazilionuose P. Vytauto Didžiojo rinktinės vadu Jonu Belaglovu-Žydrūnu. Tuo tarpu J. vadu j. ltn. Jonu Jasinevičiumi-Margiu. Krakių valsčiaus. Vlado Kuročkos ir desantininko Aloyzo Dalboko, jau nuo 1945 m. Žaliąja rinktine (vadas kpt. Izidorius Pucevičius).

Ryšių plėtra ir jungimasis

Per šiuos junginius atsivėrė platesnio susijungimo galimybės, be to, J. Žemaitis ir P. ryšininką, 1946 m. rugpjūčio 28 d. buvo suimtas J. Jasinevičius-Margis, o A. Liepsna. atpažino naująjį Povilo Lukšio rinktinės vadą Antaną Ragauską-Ragelį. J. prisijungti prie šios apygardos. 1946 m. lapkričio 18 d. rinktinės vadas J. Belaglovas JKA štabo nariui P. tiek Vytauto Didžiojo, tiek Joniškio apskrityse veikusi Genio (nuo 1946 m. spalio 16 d. Vidurio Lietuvoje veikusių partizanų junginių. Gruodžio mėn. JKA štabas per J. Belaglovą pasiuntė Voverės ir Žaliosios rinktinėms spaudos, pakvietė jas į JKA. turėjo priklausyti Žemaičių apygardai, gruodžio mėn. jos įsijungė į JKA. 1946 m. gruodžio 11 d. per J. 1947 m. vasario 16 d. žuvo septyni Vytauto Didžiojo rinktinės partizanai. rinktinės štabo viršininkas Stasys Radziulis-Naras. Žaliosios rinktinės įsijungimas į JKA kiek užtruko. rinktinės kuopa, vadovaujama Vytauto Česnakavičiaus-Valo, 1947 m. birželio mėn. suformuotą Algimanto apygardą. Juozas Skačkauskas-Strausas, tik 1948 m. sausio mėn. atsiliepė į JKA kvietimą.

Lietuvos partizanų apygardų schema

Jungtinės apygardos formavimas

1947 m. rugsėjo 8 d. įvyko susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 20 partizanų, tarp jų - JKA vadas J. Žemaitis, štabo nariai P. Susirinkime buvo nutarta įkurti dar vieną apygardą. Voverės, Atžalyno, Žaliąja rinktinėmis. sudarė net septynios rinktinės. organizacinę struktūrą. J. sau pavaldžius štabus. ateinančių metų bolševikai turi būti sunaikinti. Povilo Lukšio, Atžalyno, Voverės bei Žaliąja rinktinėmis 1947 m. JKA vadas J. Žemaitis lapkričio mėn. organizuoti į Dukto mišką pasiuntė du JKA štabo pareigūnus - P. B. Liesį-Kauką. Čia jie susitiko su Atžalyno rinktinės vadu S. 1948 m. kovo 15 d. įgaliotiniai P. Bartkus, B. Liesis, Atžalyno rinktinės vadas S. Šniuolis ir partizanas Vijoklis. Jungtine apygarda) veiklos nuostatais, svarstyti vadovybės formavimo reikalai. 1948 m. balandžio 1 d. Pirmuoju apygardos vadu buvo išrinktas P. paskirtas L. Grigonis-Krivis (iš Atžalyno rinktinės), vado pavaduotoju - S. organizacinio skyriaus viršininku - B. 1948 m. balandžio mėn. nuo Gankių kaimo), vasarą buvo Liaudiškių, Mažuolių, Radvilonių miškuose. perėjimas prie statutų reglamentuojamos kariškos tvarkos. įrodo gausus apygardos pareigūnų susirašinėjimas, išlikęs partizanų archyvuose. reiškinys. Nes paskiras org. atlikti, kaip ir organizuotas. sunaudojimas ir kt.

Organizaciniai klausimai

1948 m. balandžio 10 d. žaliosios rinktinės vado pareigas ėjusiu P. kitų duomenų. Balandžio 22 d. įvyko rinktinės vadovybių posėdis. Dalyvavo P. Bartkus, Leonas Gylys, B. Liesis, P. Masilaitis, S. Radziulis, Vyt. Šniuolis ir kt. žaliosios rinktinės vadu buvo išrinktas laikinai šias pareigas ėjęs P. Masilaitis-Virpša, ir nuo balandžio 26 d. apygardai. Organizacinio sektoriaus (OS) organizavimo reikalai. 1948 m. kovo 5 d.pavadinta Maironio vardu) rinktine. broliams, ibid., I. P. iš karto užsiėmė rinktinėje veikusių rajonų formavimu. kelias pas Aukštaitijos partizanus. dalinai Kėdainių apskritys. Po apygardos seka būriai, pav., „Aušros" būrys, vad. „Bitės", užima net 4 valsčius pilnai. spaudą. Esą kaip kada parašo neperiodišką laikraštėlį. taip ir apygardos vadas neveda. nuomonė yra pareikšta ne kokia. „Vyčio" apygardoje yra tokia pat tvarka kaip ir buv. rinktinėje]. katastrofiškai trūksta pareigūnų. Iš dalies dėl šios priežasties 1948 m. balandžio 29 d. rajonas įtrauktas į Lietuvos žaliąją rinktinę. Rinktinės vadas S. Balandžio mėn. rinktinę. P. užmegzti ryšį, palaiko tvarką būriuose. daug kur sunku įvesti karišką tvarką, P. organizuoti žemesnių padalinių vadų mokymo kursus. mėnesiai, mokymo vieta - Voverės rinktinės teritorija. ir, laikinai perdavęs savo pareigas apygardos štabo viršininkui L. Grigoniui, P. turėjusios partizanams skaityti sanitarijos kursą), iškeliavo į Voverkio mišką. pakeliui lankydami partizanų būrius. pogrindžio sąlygomis partizanai bandė organizuoti kovotojų mokymą (1947 m. rugpjūčio mėn. Liaudiškių miške P. rinktinės vadą P. Masilaitį, kuris turėjo parinkti kursų klausytojus. Voverkio miške iš Voverės rinktinės vado P. siaučia NKVD kariuomenė. Kursus teko atidėti, tačiau kelionė nebuvo veltui. Gegužės 11 d. dalyvavo P. Bartkus, P. Muningis, S. valsčiuose veikusio partizanų būrio vadas Jurgis Petraitis-Švilpinas-Neklausk. rinktinė oficialiai įtraukta į Prisikėlimo apygardos sudėtį. P. Taigi 1948 m. siekė Kauną. Tačiau 1948 m. priklausomybė dar nebuvo galutinai nusistovėjusi. Vegeriai, Rytų pusėje - Kriukai, Pašvitinys, Lygumai, Stačiūnai. sekėsi nustatyti Lietuvos žaliosios rinktinės ribas. 1947 m. buvo įsijungusi į Algimanto apygardą. dėlto veikė savarankiškai. 1948 m. liepos 8 d. Prisikėlimo - apygardai. Rinktinės vadu buvo išrinktas vakarinės dalies vadas P. Masilaitis-Virpša, o štabo viršininku - rytinės dalies vadas V. Česnakavičius-Valas. Tačiau praktiškai rinktinės liko dvi, o V. Česnakavičius nuo 1948 m. d. Kėdainių apskrityje. štabais, dažnai buvo priskiriami tai vienai, tai kitai apygardai. nepriklauso, - rašė Maironio rinktinės pareigūnas. pasilikdami prie senos apygardos. kontaktas šiuo laiku nutrauktas. provokatoriai, tai mes griebiamės visų atsargumo priemonių. dalinių įjungimo elkitės pagal savo nuožiūrą. provokatorių, nes Vaitelis (Vyčio apygardos vadas) buvo visiškoj jų įtakoj. Taigi beveik visa 1948 m. apygardą. tvarkingai ir organizuotai", - rašė 1948 m. apygardos vadas P. Bartkus. Visgi prijungti B. nepavyko: Aukštaitijos partizanai tik 1948 m. rugsėjį galutinai atsikratė J. Markulio įtakos. apygardos pareigūno laiško B. metais dar buvo pavieniai daliniai, tarp dalinių nebuvo jokio tampraus ryšio. įgyvendinti nuostatai daugiau, kitur -mažiau. rugpjūčio mėn. buvo nustatytos ribos tarp abiejų apygardų. geležinkelio linija. orientyrai. gyvenančių partizanų dalinių interesai dažnai susikryžiuoja. nesusipratimų, ginčų dėl veikimo plotų ribų ar jų pažeidimų, <...> tikslo siekę, vieni kitiems tik kenkia". Tačiau tik 1951 m. balandžio mėn. susitikus LLKS tarybos prezidiumo pirmininkui J. Antras pagal svarbą organizacinis uždavinys buvo sukurti apygardos ryšių tinklą. 1948 m. rajone, I-inoraičių kaime, ūkininko Dijoko sodyboje. Dijokaitė-Žara Spasko lageryje. arešto ji turėjo pasitraukti pas partizanus ir dirbo Kęstučio apygardos štabe). Petras Tamošaitis-Regina. štabais. įgaliotiniai gabendavo korespondenciją. (Vilniaus g. 26 - Barboros Lunskytės, Basanavičiaus g. Mikėnaitės-Stonkienės, Birutės g. 2a - Sofijos Danilienės, Vaisių g. Kazimieras Skinderienės, Šilų g. keletas - Radviliškyje (Požėlos g. 20, Basanavičiaus g. 15a, Basanavičiaus g. namuose), Joniškio apskrities Miknaičių kaime (Prano Sutkaus namuose) ir kt. taip buvo įmanoma išvengti MGB provokacijų. spaudos bendradarbių ir platintojų. vairuotoju Alfonsu Tolkumi, Elektros valdybos buhalteriu K. darbuotoju Laurinavičiumi ir kt. Radviliškio OS tinklui vadovavo Ab-ramikas-Klajūnas. Tačiau miestų gyventojai buvo labiau priklausomi nuo okupacinės valdžios. turėjimo klausimą, Žadgaila-Bartkus pareiškė savo nusivylimą Šiaulių m. veikla. pirmininkas J. Ryšių tinklas buvo pagrindinis MGB taikinys.

Partizanų spaudos pavyzdys

MGB veikla ir provokacijos

1948 m. mėn. žmona Julija Mikšaitė-Gražina. nesutarimai su tuometiniu rinktinės vadu Aleksu Valančiumi-Oksu. kiekvieną legalizuotąjį, MGB stengėsi L. punkto šeimininkas. Gegužės mėn. A. tamsoje" (jam to nesuvokiant) MGB agentas Liepas. Taigi birželio mėn. nariai (apygardos vadu manė esant S. čekistai slapta sulaikė A. Petravičių ir jį užverbavo (agentas Senis). rinktinę. Ryšiui palaikyti užverbavo jo žmoną (agentė Laimutė). Iš A. netruko užverbuoti ir šį (agentas Žvejas). Senio likimas tragiškas: 1951 m. Tuo tarpu Šiauliuose P. stebimi, apsilankanti juose centrinė ryšininkė R. o ryšių punkte palikta korespondencija -persifotografuojama. partizanams, P. Munin-gis įtarinėjo niekuo dėtas ryšininkes. Birželio mėn. Grigalavičiūtės, bet joms tąkart pavyko pabėgti. ryšių įgaliotinė R. Jankevičiūtė-Ziga-Smala, rugsėjo mėn. - B. Grigalavičiūtė-Aldona, lapkričio mėn. - Marija Mikšaitė-Babūnė, gruodžio mėn. E. Grigalavičiūtė-Vida. Tik lapkričio mėn. punkto šeimininką P. užverbuotas. Vos pradėjus jį įtarti, 1948 m. spalio 9 d. punktas buvo perkeltas iš Šiaulių į Radviliškį. greitai gali būti priešo sunaikintas ir todėl nėra naudingas.

Priešrinkiminės akcijos ir gyventojų trėmimai

1948 m. sausio 18 d. vyko okupacinės valdžios rinkimai. priešrinkimines akcijas. komunistus. Povilo Lukšio rinktinės vadovybei Grinkiškio valsčiaus OS nariai. „Įdomiausias įvykis balsavimo dieną - rinkiminės būstinės apšaudymas. keli komisijos nariai pradėjo kalbėti, kad nuo miško šaudo. kariai netoli mokyklos langų pasistatė kulkosvaidį ir ėmė šaudyti taip pat. Gepas ir girtas deputatas Jankūnas. mašina raudonarmiečių. juokėsi iš čekistų išgąsčio partizanai. šitokių akcijų buvo atsisakyta. Kaip rašė L. informacinės žinios. rinkiminėje apylinkėje informacinės žinios. keliu 1941-1949. 1948 m. gruodžio 31 d., Nr. Balandžio mėn. visas spėliones. teko ne tik per miegą sapnuoti baisius sapnus, bet ir rytui išaušus 1948 m. gegužės 22 d. kelionei. <...> Žmones suvežė į valsčių miestelius. <...> darbams, pakirto partizanų bazę kaime, sukrėtė žmones. atsakymo, kada baigsis baisioji okupacija. informacijos šaltinio, kuris galėjo būti tik partizanų spauda.

Partizanų spauda

1948 m. mėn. numeris. Apygardos štabe susitelkė kūrybingi ir darbštūs pareigūnai: P. B. Liesis ir Vyt. dailininkas. partizanų dainų ir eilėraščių antologija „Kovos keliu žengiant" (1948 m. du tomai, 1949 m. - trečiasis, 1950 m. P. pakartotinai), į kurią sudėta daugiau nei 300 kūrinių. ugnis" buvo skirta plačiajai visuomenei, 1949 m. sausio 16 d. partizanams ir OS nariams skirtas neperiodinis biuletenis. kad galima būtų rasti tobulesnių ir sėkmingesnių partizanų veiklos formų", - rašė apygardos vadas P. Morkūnas. „Matricų per mus iš Jūsų pageidauja įsigyti iš visų pusių. Esate beveik vienintelis šaltinis", - rašė jam štabo narys Vyt. Sniuolis. Spaudos platinimas neapsiribojo Prisikėlimo apygarda. egzempliorių skaičių G[ražinos, t. y. pasiųsti. <...> „Kovos keliu žengiant" pasirodymas sveikintinas. Nenuilstantis veiklos iniciatorius buvo apygardos vadas P. Bartkus. Deja, jam nedavė ramybės 1947 m. pavasarį patirtas sužeidimas. kliudė klubo kaulą, žaizda vis atsiverdavo ir išmesdavo smulkias skeveldrėles. Tai trukdė jam judėti. Iš dalies dėl to Vyt. Šniuolis P. 1948 m. kūrimas bei visoje Lietuvoje veikusių partizanų junginių centralizacija. išbanditėjimui. atsparesnis, ir dvasios tvirtesnės. sąmoningumas nuolat auga. centralizacijos svarbą Prisikėlimo apygardos štabo pareigūnai.

tags: #gerviu #guzta #sodyba